Realybė tokia, kad moterims reikia daugiau tualetų patalpų nei vyrams. Neverta leistis į detales, tačiau pripažinkim: taip jau yra. Todėl siūlau paprastą sprendimą – tualetų moterims įrengti perpus daugiau.
Suprantu, kad tokios patalpos įrengimas nėra toks jau menkas dalykas, o kišenės dydžio kavinukėje užtenka ir vieno tualeto visiems.
Tačiau ten, kur susirenka minios, turėtų galioti jei ne norma, tai bent jau rekomendacija, kad vyrų ir moterų tualetų santykis yra 1:2.
Į šią rekomendaciją turėtų atsižvengti naujų visuomeninių pastatų Vilniuje projektuotojai. Ja reikėtų vadovautis, rengiant rekonstrukcijos planus, o kur galima, pritaikyti ir jau veikiančioms įstaigoms. Savivaldybė galėtų parodyti pavyzdį ir savo ar sau pavaldžių įstaigų patalpose įtvirtinti santykį 1:2. Vyrai tikrai neliks nuskriausti, o moterims bus patogiau.
Beje, tualetų damoms problema turi istorines šaknis.
Pirmas viešasis tualetas pasaulyje buvo atidarytas XIX a. viduryje Londone. Įdomi detalė – jis buvo skirtas tik vyrams. Nežinia, ar dėl tokio sprendimo anuomet Anglijos sostinėje buvo sulaukta dailiosios lyties protestų. Vargu, juk tualetas asocijuojasi su kažkuo gėdingu, net nepatogu apie tai kalbėti damų akivaizdoje... O gali būti, kad apie moterų poreikius Londono galvos prieš pusantro šimto metų tiesiog nepagalvojo?
Laimei, gyvename ne devynioliktame , o dvidešimt pirmame amžiuje ir tualetų klausimas nebėra tabu. Tačiau netradicinis pasiūlymas, aišku, sulauks kritikos.
Kai kas gal pasakys, jog tai – vyrų diskriminacija. Bet, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse jau seniai egzistuoja terminas „pozityvi diskriminacija“. Tai reiškia, kad viena visuomenės grupe pasirūpinama šiek tiek labiau tam, kad būtų atstatytas balansas.
Tiesa, sostinėje apskritai trūksta viešųjų tualetų. Miesto valdžia vis „pamiršta“ tuo pasirūpinti. Tik skambiai aidi spaudos pranešimai apie nelaimingus svetimšalius, kurie, neradę kur legaliai nusilengvinti, suka už prezidentūros kampo ar kur kitur.
Kurioziškų istorijų apie moteris, neradusias Vilniuje tualeto, ir dėl to pažeidusias viešąją tvarką, nėra tiek daug. Gal dailiosios lyties atstovės kantresnės, o gal mažiau linkusios piktnaudžiauti tam tikros rūšies gėrimais? Bet, manau, neteisinga, kad moterys turi lavinti kantrybę trypčiodamos eilėje prie tualetų, kai tuo tarpu „džentelmenų kambarys“ dažnai lieka tuščias.