Tokius rezultatus gavau patikrinęs visus „nepriklausomus“ kandidatus Vyriausiosios rinkimų komisijos internete skelbiamoje buvusių rinkimų dalyvių duomenų bazėje.
Štai jums ir įrodymas, kad kratydamiesi nepopuliaraus partijų įvaizdžio net du šimtai politikų vasario 27 d. rinkėjus bandys patraukti prisidengdami nepriklausomų kandidatų aureole.
Vilniuje A.Zuoko ir Vilniaus koalicijos sąraše yra 51 politikas. Iš jų 27 anksčiau dalyvavę Liberalų ir centro sąjungos veikloje arba atstovavo šiai partijai įvairiuose rinkimuose. Koalicijos sąrašą papildė ir margesnių partijų atstovai – Simonas Pocius („Frontas“), Česlovas Kaminskas („Tvarka ir teisingumas“), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.
Kitos Vilniuje rinkimuose dalyvaujančios „nepartinių“ koalicijos „Vilnius-Mūsų reikalas“ lyderis yra buvęs centristas, liberalcentristas, o vėliau - A.Valinsko Tautos prisikėlimo partijos atstovas Valdemaras Stančikas. Iškart po jo įrašyta buvusi socialdemokratė, o vėliau su A.Paleckiu susidėjusi Jūratė Žeimienė.
Sutapimas ar ne, tačiau trečioji dėl vilniečių balsų kovosianti „nepriklausomų“ kandidatų koalicija, pasivadinusi Bendruomenių lyderių koalicija, taip pat mirga nuo aktyvių Liberalų ir centro sąjungos veikėjų pavardžių.
Iš Vilniaus kelkimės į Mažeikius. Ten „nepriklausomų“ kandidatų koalicija „Mums rūpi Mažeikių kraštas“ sudaryta iš tarpusavyje susipykusių vietos konservatorių lyderių, o sąrašo vedlys yra rajono meras Vilhelmas Džiugelis.
Anykščiuose „nepriklausomų“ anykštėnų koaliciją į kovą veda buvęs Naujosios Sąjungos atstovas Sergejus Jovaiša. Sąraše yra ir daugiau socialliberalų.
Dar įdomesnė yra „Nepartinė koalicija Elektrėnų kraštas“. Visi šeši koalicijai atstovaujantys politikai praėjusiuose rinkimuose kandidatavo kaip Naujosios sąjungos arba Tėvynės sąjungos atstovai. Daugelis jų buvo išrinkti į valdžią, tačiau dabar kažkodėl savo laimę bandys kaip „nepartiniai“.
Keli buvę liberalai ir konservatoriai Kaune šiemet rinkimuose dalyvauja Stasio Žirgulio nepriklausomoje kandidatų koalicijoje. Panašios sudėties koalicijos susibūrusios ir Plungės, Pasvalio rajonuose.
Kauno rajone kaip nepriklausomas kandidatas rinkimuose dalyvauja buvęs Tvarkos ir Teisingumo partijos lyderis rajone ir meras Leonardas Gineika.
„Nepriklausomų ir nepartinių“ kandidatų sąrašui Kupiškyje vadovauja buvęs krikščionis demokratas Povilas Gurklys, po jo seka buvęs centristas Antanas Odinas. Tuo tarpu buvusi rajono vicemerė krikdemė Milda Narmontienė rinkimuose dalyvauja viena ir į „nepartinių“ sąrašą nepateko.
Raseiniuose koaliciją „Rasai“ sudarė Naujosios sąjungos atstovai. Jų sąrašą paįvairina ir praktiškai visų kitų didžiausių Lietuvos partijų (tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų) atstovai. Tarp jų yra ir neseniai nuverstas rajono meras tvarkietis Petras Vežbavičius.
Skuode kaip nepartinė į rajono tarybą bando patekti buvusi Seimo narė darbietė Audronė Pitrėnienė, Varėnoje – eksparlamentaras socialliberalas Gediminas Jakavonis, Šalčininkuose – buvęs K.Prunskienės patarėjas Erikas Počobutas.
Šilalėje į „nepriklausomų“ kandidatų koaliciją susibūrė Naujosios sąjungos ir Liberalų ir centro sąjungos atstovai. Tarp jų yra ir buvęs apskrities viršininkas Raimundas Vaitiekus.
Šilutėje kaip „nepriklausoma“ kandidatė į rajono tarybą veržiasi buvusi Tvarkos ir teisingumo partijos sąrašo lyderė rajone Regina Kulpienė. Jos pavyzdžiu Ukmergėje seka buvusi šios partijos rajone lyderė Regina Kaupienė. Širvintose beveik visi „nepriklausomi“ kandidatai anksčiau atstovavo Naujajai Sąjungai, Tėvynės sąjungai arba partijai Tvarka ir teisingumas.
Trakuose „Jonų koaliciją“ sudaro du Jonai - partijos „Frontas“ atstovai.
Paminėjau tik pačius įdomiausius pavyzdžius. Kaip minėjau tokių per visą Lietuvą yra 200.
Išvados aiškios – Lietuvos rinkimų istorijoje nieko naujo. Anksčiau prieš kiekvienus rinkimus įsikurdavo po naują gelbėtojų partiją. Šiemet jas keičia iš buvusių partinių sukurti „nepartinių“ judėjimai.
Todėl agituojančių balsuoti tik už nepartinius norėčiau paklausti. Kuo buvęs partinis, vakar padėjęs partinį bilietą ant stalo, tapo geresnis už likusius? Kuo savo struktūrą, pirmininkus, pavaduotojus turintys „nepartiniai“ judėjimai skiriasi nuo tų pačių partijų?
Gaila, bet tų, kurie neras atsakymų į šiuos klausimus, po rinkimų gali laukti dar vienas nusivylimas Lietuvos politine sistema.