Lietuvoje artėjama prie bendro požiūrio, jog nedidelė valstybė savo sėkmę gali kurti tik remdamasi aukštųjų technologijų kuriama pridėtine verte. Tačiau technologijas kuria ne robotai, o žmonės, taigi kalbėdami apie naująjį Lietuvos ekonomikos kursą, visų pirma turime kalbėti apie socialines inovacijas, kurios privalo tapti prioritetu ne tik privačiajame, bet ir viešajame sektoriuje.
Šarūnas Gustainis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Požiūrio skirtumai versle ir viešajame sektoriuje

Neseniai vienas ministrų pasakęs, jog „į valstybinį sektorių, kai alga yra 5 tūkst. litų, papuola arba bepročiai, arba vagys“ susilaukė aršios kritikos. Jautriai, nors ir klaidingai, šiuos žodžius priėmė kiekvienas savo valstybei dirbantysis. Savo valstybei tarnaujantis jaučiuosi ir aš pats, tačiau su ministro žodžiais visiškai sutinku – neretai valstybės požiūris į savo dirbančiuosius, pirmiausia valstybinėse įmonėse, iki šiol yra ydingas, tačiau sėkmingai valstybės verslas gali veikti tik tuomet, kai jis bus toks pats efektyvus, kaip ir privatusis. Kuo čia dėtas jaunimas? Ir dar politikoje?

Dėtas kaip tik tuo, jog lygiai toks pats požiūris mūsų valstybėje egzistuoja ne tik verslo sektoriuje, tačiau ir viešajame administravime – žmogus, deja, ne visada yra vertybė, o tai matydamas ambicingas, išsilavinęs ir talentingas jaunimas keliauja ten, kur požiūris į jį yra kitoniškas, paremtas jo sugebėjimais.

Toks perspektyvus jaunimas arba renkasi privatųjį sektorių ir uždirba naudą „privatininkui“, arba „balsuoja kojomis“, vykdamas ten, kur talentingas žmogus išties vertinamas, tik jau ne žodžiais, o kasdieniais pasirinkimais. Toks perspektyvus jaunimas tikrai nebegrįš, nes susikūrę savęs vertą gyvenimą, skirtingai nei sienų gręžėjai ar pomidorų trešėjai, dirbs svečios valstybės naudai – valdžios deklaracijų ir tėvynės ilgesio jau nebepakaks.

Pusamžiai politikai

Šios, dideliam mano, kaip rinkėjo, apgailestavimui, gana liūdnai pagarsėjusios Seimo kadencijos parlamentarų amžiaus vidurkis yra 49,5 metų, kuomet anksčiausiai parlamente tarnauti galima jau nuo 25. Čia susiduriame su amžinąja kiaušinio ir vištos dilema – ar rinkėjai bijosi jaunų politikų, nuogąstauja dėl jų patirties stokos, ar jaunimas, matydamas tokį politinį kontekstą, kokiame šiandien gyvename, nenori turėti nieko bendra su šiandienine politika?

Kol jaunas žmogus vyresniųjų kolegų akyse bus tik niekinamai nepatyręs, maksimalistiškas jaunuolis, tol ėjimas į politiką bus siejamas su pažeminimu, arogancija ir nuolatiniu trukdymu dalykiškai tvarkyti reikalus, užuot nepaliaujamai aiškinus, jog „esu jaunas, bet ne kvailas.“
Šarūnas Gustainis

Tikrą meškos paslaugą visam jaunimui padarė mandato netekęs Seimo narys Linas Karalius, kuris tiek Konstituciniame teisme, tiek parlamente nuolat pabrėžė savo jauną amžių ir nepatyrimą. Tačiau neretai užmirštama, jog tas jaunu save vadinantis žmogus jau yra įkopęs į ketvirtą dešimtį, tiksliau jos pabaigą, ir šio jau nebe tokio ir jauno žmogaus klaidos neturėtų būti dangstomos tokiais primityviais pasiteisinimais. Yra nemažai talentingų jaunų žmonių, kurie gali prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pasiekti puikių rezultatų, pavyzdžiui, JAV prezidentas Džonas F. Kenedis buvo vos kiek vyresnis už L. Karalių, tačiau jo nuopelnai pasaulio stabilumui Šaltojo karo metais nedaug kam kelia abejonių.

Nenoriu viešai vertinti pastaruoju metu nevienareikšmiškai pagarsėjusio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Mykolo Majausko sugebėjimų, bet įdomus vienas su juo susijęs nutikimas. Neseniai M. Majauskui dalyvaujant vienoje LTV laidoje į akis nuolat krito Darbo partijos frakcijos nario Kęstučio Daukšio elgesys, kai jis nuolat pabrėžė (kokį penketą kartų) jauną premjero patarėjo amžių. Žinoma, toks K. Daukšio elgesys nėra joks precedentas, veikiau tai yra puikus senųjų politikų požiūrio į jauną žmogų pavyzdys.

Taigi tol, kol jaunas žmogus vyresniųjų kolegų akyse bus tik niekinamai nepatyręs, maksimalistiškas jaunuolis, tol ėjimas į politiką bus siejamas su pažeminimu, arogancija ir nuolatiniu trukdymu dalykiškai tvarkyti reikalus, užuot nepaliaujamai aiškinus, jog „esu jaunas, bet ne kvailas.“

Artimesnė politika ir dalyvavimo barjerai

Natūralu, kad politinės partijos ir atskiri kandidatai, taupydami lėšas bei laiką, yra linkę nukreipti savo resursus į tas rinkėjų grupes, kurios dalyvauja rinkimuose aktyviau. Kadangi jaunimas rinkimuose, kaip rodo rinkimų analizė, dalyvauja vangiai, politinės komunikacijos prasme jaunimas lieka užribyje. Sukuriamas ydingas ratas – politika, kuri nėra nukreipta į jauną žmogų, jo ateitį, bet į įtakingiausių visuomenės grupių problemas, lemia didesnį jaunimo nusivylimą politika, jaunimas tampa kone marginaline grupe. Kartu su menku jaunimo, ir visuomenės apskritai, pilietiškumu atsiduriame aklavietėje.

Esama ir kitos problemos – dirbtinių barjerų jaunimo dalyvavimui politikoje egzistavimas. Šiuos barjerus lemia dvejopos priežastys – vidinė partijų struktūra ir rinkėjų nuostatos.

Ne, išskirtinių sąlygų niekam kurti nereikia, pakaktų deramų sąlygų dalyvavimui politikoje sukūrimo. Sąlygų, kurios būtų paremtos lygiavertiškumu, pagarba ir galimybėmis skleistis jauno žmogaus talentui.
Šarūnas Gustainis

Viena vertus, vidinė politinių partijų demokratija lemia tai, jog perspektyviam jaunimui patekti į partijų rinkimų sąrašų viršų yra beveik neįmanoma, kadangi visuomet keliamas patirties ir nuopelnų reikalavimas, užuot siekus identifikuoti jaunus talentus bei vertinant žmogaus galimybes užimti pareigas, o ne per ilgus metus sukauptą patirtį, kuri gali būti labai įvairi.

Be to, kandidatus reitinguoja menkai partijos veikloje dalyvaujantys partiečiai, kurie yra linkę rinktis girdėtą pavardę, o ne sugebėjimą dirbti. Taip pat, tenka pripažinti, jog formalūs titulai Lietuvoje iki šiol turi nemažą galią ir tiek eiliniam partijos nariui, tiek rinkėjui yra svarbu, koks didelis direktorius vienas ar kitas politikas buvo.

Su panašiomis problemomis yra susijusi ir antrasis barjerų aspektas – rinkėjai taip pat dažnai renkasi girdėtą pavardę ir matytą veidą, nes taip neva saugiau. Galbūt kaip tik tokiu būdu odiozinės figūros kaip Petras Gražulis ir kiti demagogai yra išrenkami į Seimą 4 kartus iš eilės. Be to, vertinant iš asmeninės rinkėjų perspektyvos, balsuojant už jauną, naują politiką, reikia daugiau informacijos, žinių, žmogaus pažinimui reikia skirti laiko, kurio turime vis mažiau.

Galiausiai ir dabartiniai politikos lyderiai baiminasi konkurencijos iš ne tokių patyrusių, bet dažnai drąsesnių, neturinčių jokių praeities šmėklų, puikiai išsilavinusių jaunų politikų, kurių vertybinė orientacija neretai yra principingesnė nei bet kokią sistemą laisvai galinčio keisti politiko. Tokios politinės kirmėlės, kaip sakė vienas politikos apžvalgininkas, puikiai prisitaiko prie bet kurios sistemos, nes paprasčiausiai neturi stuburo. Nebloga iliustracija gali būti Seimo narys Vidmantas Žiemelis, keičiantis politinius draugus priklausomai nuo to, kas šiuo metu siūlo gardesnį kąsnį prie stalo.

Kartų kaita – neišvengiama

Kad ir niūroka mūsų politikos realybė, beviltiškų situacijų nebūna, taigi ir jaunimo dalyvavimo politikoje problemos sprendimas, atrodo, yra gana paprastas – sudaryti sąlygas jaunimo dalyvavimui politikoje, panaikinant dabar egzistuojančius barjerus.
Kritikai dažnaii meta lėkštą argumentą, sakydami „negi turime sukurti ypatingas sąlygas jaunimui – mes tokių sąlygų juk neturėjome?!“. Tačiau šis argumentas įtikina tiek pat, kiek ir teiginys, jog „privažiavimo prie valstybinės įstaigos durų prašantis žmogus vežimėlyje, reikalauja išskirtinių sąlygų.“ Ne, išskirtinių sąlygų niekam kurti nereikia, pakaktų deramų sąlygų dalyvavimui politikoje sukūrimo. Sąlygų, kurios būtų paremtos lygiavertiškumu, pagarba ir galimybėmis skleistis jauno žmogaus talentui.

Kyla mažai abejonių, jog kartų kaita Lietuvos politikoje yra neišvengiama, tačiau privalome atsakyti į svarbų klausimą, ką kiekvienas iš mūsų ir mes drauge galime padaryti tam, kad atvertume galimybes jauniems žmonėms dalyvauti politikoje, ją praturtinant savo žiniomis, nauju požiūriu, moderniais sprendimais?

Aišku yra viena – mums reikia esminio požiūrio lūžio tam, kad patikėtume, jog be jauno žmogaus politikoje tiek mūsų politinė sistema, tiek ir visa mūsų valstybė bus nevisavertė, pasmerkta nuolat vytis pasaulį kažkur užnugaryje. Juk progresas yra progresas tik tada, kai sena keičia nauja.

Šis pranešimas buvo perskaitytas Taikomosios politikos instituto konferencijoje „Įtraukianti politika: paklausos ar pasiūlos problema?“ Vilniuje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (140)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (48)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (27)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1158)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (6)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (327)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (3)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (14)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...