Džiaugiamės gyvendami gražiame Molėtų krašte ir didžiuojamės, kad čia yra gimę daug talentingų ir kūrybingų žmonių, savo darbais ir pasiekimais garsinančių Lietuvą ir Molėtus, ir kad vienas iš jų – rašytojas, režisierius Marius Ivaškevičius.
Neabejojame, kad jis yra savo gimtinės patriotas, besidžiaugiantis prasmingais darbais, išgyvenantis dėl krašto nesėkmių. Tačiau manome, kad minėtame straipsnyje apie savivaldybės poziciją ir veiksmus autorius pasisako išklausęs tik vieną pusę.
Esame tie, kurie su skausmu supranta bendrą žydų tautos tragediją ir kiekvienais metais pakviečiame jaunimą, moksleivius, geros valios žmones, įvairiuose renginiuose paminėti Molėtų miestelio žydų tragediją, nesureikšmindami kas yra tų renginių organizatoriai: savivaldybė ar žydų bendruomenė.
Tarpininkaujant buvusiam Lietuvos ambasadoriui Izraelyje D. Degučiui palaikome glaudžius ir draugiškus ryšius ne tik su Izraelyje gyvenančiais ir turinčiais sąsajas su Molėtais žydais, bet ir su visos Pietų Afrikos žydų bendruomenės nariais. Neseniai Molėtuose lankėsi Pietų Afrikos žydų deputatų tarybos (SABJD) prezidentas Zev‘as Krengel‘is. Susitikimo su juo metu buvo aptarti bendri veiksmai, galimybės išsaugoti žydų istorijos atmintį, likusį jų kultūros paveldą, kaip visa tai perduoti ateinančioms kartoms.
Gerbiamo Mariaus ironija apie savivaldybės administracijos bei mero priešišką poziciją, planuojant 2016-08-29 bendrą renginį – eitynes 75-osioms Mirties maršo metinėms Molėtuose paminėti bei naujo memorialo atidengimą, skirtą solidarizuotis su žydų tauta, parodant pagarbą gyviesiems ir mirusiems jų atstovams, nedera su tikrove.
Nuoširdžiai pritarėme tokiai akcijai ir, ponui Tzvi-Hirsh (Gregory) Kritze bei jo kolegoms viešint savivaldybėje, kartu aptarėme veiksmų planą, kaip tą renginį galime geriau padaryti, ir ką konkrečiai kiekviena šalis turi padaryti. Savivaldybė prisiėmė įsipareigojimus sutvarkyti bendrą kapavietės infrastruktūrą (apšviesti, išpjauti žmonėms ir memorialui grėsmę keliančius medžius), organizuoti informacinę konferenciją „Žydai Molėtuose“, eiseną ir tam skirti atitinkamas lėšas. Bendradarbiaujame ir toliau.
Sutinkame, kad memorialo projekto derinimo procedūros užsitęsė, nes masinės žydų kapavietės vieta yra saugoma valstybės, ir visi sprendiniai turėjo būti suderinti su Kultūros paveldo departamentu, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru bei Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomene. Tokius įstatymus leidžia, tvarkas nustato ne savivaldybės, bet savivaldybių tarnautojai teisinėje valstybėje privalo jų laikytis.
Sutirštintos spalvos dėl kapavietės priežiūros. Taip, nėra memorialinės lentos, ji ilgapirščių arba energijos neturinčių kur išlieti barbarų buvo nuplėšta ne vieną kartą, vėl atstatyta, o dabar, įvertinus, kad bus pastatytas naujas memorialas, suderinus su žydų bendruomene, nutarta, kad jos laikinai atstatinėti nėra prasmės.
Taip, yra žmonių, kuriems šventas dalykas yra gerti ir visai nesvarbu kokioje aplinkoje. Šio blogio yra ne tik Molėtuose. Tačiau žydų masinės kapavietės aplinkos tvarkymui, kaip ir visoms memorialų vietoms, yra skiriami resursai ir atliekami reikalingi priežiūros darbai.
Išklausęs tik vieną pusę, gerb. Marius skuba teigti, kad jam turbūt pirmą kartą yra taip baisiai gėda už savo miestą. Man, kaip Molėtų rajono savivaldybės merui, nėra gėda nei prieš žydų bendruomenę, nei prieš kraštiečius, nei prieš visus Lietuvos žmones dėl veiksmų, susietų su Molėtų krašto gyventojų – žydų istorijos, kultūros, jų tragedijos ir atminties įamžinimu bei išsaugojimu Molėtuose.
Viską darome ir ateityje darysime, kad mūsų bendros istorijos įvykių reikšmę suvoktume ir perduotume kitoms kartoms. Atminties maršo, skirto 75-osioms Mirties maršo metinėms Molėtuose pagerbimo eisenoje dalyvausime, nuoširdžiai talkinsime, rengiant šį minėjimą, ir kviečiame visus geros valios žmones, gerbiančius žydų tautos atminimą, būti kartu. Bus labai malonu toje eisenoje susitikti ir su gerbiamu Mariumi.