Apie propagandą nuolat kalba politikai ir politologai, apžvalgininkai ir net meno pasaulio žmonės, kurie dažniausiai būna nutolę nuo politikos. Identifikuojamos grėsmės, braižomos schemos, iki pamėlynavimo ginčijamasi dėl tikrų ir menamų propagandos apraiškų. Tačiau ko tikrai jose trūksta – atsakymų, kaip kovoti su propaganda.
Visą mėnesį teko praleisti JAV Valstybės departamento ir fondo „World Learning“ organizuojamoje stažuotėje Amerikoje, kur patyrę tarptautinės žiniasklaidos, politikos ir socialinių medijų profesionalai su kolegomis iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Moldovos, Kaukazo ir Centrinės Azijos šalių dalijosi patirtimi socialinės žiniasklaidos srityje.
Rusijos propagandos tema tapo viena labiausiai diskutuojamų.
Su propaganda negalima kovoti propaganda – tokia yra pagrindinė visų apie Rusijos propagandą kalbintų JAV žurnalistų ir komunikacijos ekspertų nuomonė. Amerikiečių specialistai taip pat labai teisingai įvardija ir kitą aspektą: Rusija inicijuoja/skatinane informacinį karą, bet vykdo karą prieš informaciją, dezinformaciją pateikdama kaip informaciją.
Todėl amerikiečiams nerimą kelia agresyvi ir isteriška Kremliaus dezinformacijos kampanija prieš savo šalies gyventojus. Kaip pastebėjo vienas patyręs, ilgus metus Rusijoje dirbęs amerikiečių žurnalistas, rusams svarbiausi yra du dalykai – televizorius ir šaldytuvas, todėl svarbu, kad jie pamatytų, jog vaizdas šaldytuve skiriasi nuo vaizdo televizoriuje. Tai esą esminė sąlyga pokyčiams Rusijoje.
Atsakingi JAV pareigūnai ir politikai labai rimtai vertina ir suaktyvėjusius Maskvos veiksmus Vakarų ir Rusijos kaimyninių šalių informaciniame lauke. Tokios rusų iniciatyvos kaip televizijos kanalas „Russia Today“ ar naujausias Kremliaus projektas „Sputnik“ didesnės įtakos vakariečiams neturi – Maskvos ruporai paprasčiausiai paskęsta informaciniame sraute, kurį sukuria savo reputaciją ir žiūrovus gerbiančios žiniasklaidos priemonės.
Tačiau situacija Lietuvoje, Ukrainoje, Latvijoje ar Estijoje visiškai skiriasi nuo to, kas yra Vakarų Europoje. Gausios rusiškos informacinio ir pramoginio turinio vartotojų auditorijos, menkas informacinis išprusimas (media literacy) ir kritinio mąstymo trūkumas yra geriausi Rusijos propagandos sąjungininkai Lietuvoje
Rusija jaučiasi saugi tada, kai jos kaimynės jaučiasi nesaugios. Todėl nenuostabu, kad pagrindinės Maskvos dezinformacinio karo pastangos nukreiptos į nuolatinį nesaugumo jausmo kūrimą.
„NATO neapgins Lietuvos, jeigu kils karas“, „Amerika toli, todėl jai nerūpi, kas bus su Lietuva“, „Europos Sąjunga verčia lietuvius priimti pabėgėlius, kurie sunaikins Lietuvą“, „Jei kils karas, nereikia gintis – juk turime tik du lėktuvus, tad Rusija mus užims per valandą“ – šios ir dar keliasdešimt diena iš dienos tiražuojamų klišių apsigyvena kai kurių lietuvių galvose ir kelia nesaugumo jausmą.
Propagandiniai „Facebook“ puslapiai (jie kažkodėl dažniausiai būna humoristiniai), šimtai nematomų naujienų portalų komentatorių ir internetinių trolių, rubliais apmokėti apžvalgininkai – visi jie kaip susitarę skleidžia tuos pačius teiginius. Svarbiausia – sukelti abejonę. Ir jiems visai neblogai sekasi vykdyti savo misiją.
Lietuvos Vyriausybė ir atsakingi valstybės pareigūnai deda pastangas kovai prieš propagandą iš Rytų: už neapykantos kurstymą stabdomas propagandinių kanalų retransliavimas, stiprinama tautinių bendrijų informavimo ir integravimo į Lietuvos visuomenę politika. Tačiau to tikrai yra per mažai.
Be aktyvaus piliečių įsitraukimo kova su Rusijos dezinformacija nebus efektyvi. Tam net nereikia milžiniškų resursų ir marių laiko, pakanka būti pilietiškiems ir proaktyviai reaguoti į informacijos iškraipymo atvejus.
Štai penki paprasti sprendimai, kuriuos gali padaryti bet kuris iš mūsų:
1. Venkite žiūrėti Rusijos valstybinių kanalų rengiamų informacinių laidų (nebent tai daroma grynai iš „mokslinio“ intereso). Raginkite tą daryti ir savo artimuosius paaiškinę apie tokių kanalų sukeliamą žalą. Jeigu jie negali surasti kokybiško turinio lietuvių ar kita jiems suprantama kalba, padėkite jiems – internete galima rasti daug naudingų ir objektyvių naujienų resursų.
2. Prašykite savo kabelinės ar skaitmeninės televizijos operatorius įtraukti į siūlomų TV kanalų paketą kuo daugiau kanalų, transliuojančių savo turinį anglų, prancūzų, lenkų ir kitomis Lietuvai draugiškų šalių kalbomis.
3. Rusija ne tik sąmoningai pigiau eksportuoja savo pramoginį turinį į užsienį, bet ir užsiima savotišku naujienų eksportu – neretai lietuviškos žiniasklaidos priemonės naudojasi Rusijos naujienų agentūrų parengtomis žinutėmis apie įvykius JAV, Europos Sąjungoje. Didelei daliai žiniasklaidos atstovų rusų kalba vis dar lengviau įkandama nei anglų, vokiečių ar prancūzų kalbos.
Be to, Rusijos naujienų agentūrų turinys yra gerokai pigesnis, nei tokių tarptautinių analogų – „Reuters“, AP ar AFP. Drąsiai kreipkitės į žiniasklaidos priemones ir informuokite jas, kad nenorite skaityti žinučių, kurios parengtos pagal Maskvos valdomų naujienų agentūrų (pavyzdžiui, „Ria Novosti“, „Interfax“ ar „Itartas“) pranešimus.
4. Rusijos propagandistai ir troliai yra itin aktyvūs socialiniuose tinkluose. Vien tik „Facebook“ galima nesudėtingai surasti keliasdešimt propagandinių puslapių, kur tyčiojamasi iš Lietuvos, jos gyventojų, valdžios institucijų ir kariuomenės, juodinami strateginiai Lietuvos partneriai – JAV, ES, NATO.
Tokių puslapių (nekaltais pavadinimais „Rimti kentai“, „Lietuviai“, „Gyvenimo kritika“) turinys dažniausiai būna humoristinio pobūdžio – linksmos karikatūros, vadinamieji memai, juokingi video vaizdeliai. Tačiau tarsi netyčia laikas nuo laiko įterpiami vaizdeliai, kur šlovinama Rusija, dalijamasi rasistiniais juokeliais apie Baracką Obamą ar tyčiojamasi iš Lietuvos kariuomenės.
Projektas Unlike.lt skelbia kai kuriuos iš tų puslapių. Užsukę į vieną iš tokių puslapių nustebsite kiek draugų yra šių puslapių fanai. Tad geriausia, ką jūs galite padaryti – paraginkite savo draugus palikti šių puslapių gerbėjų gretas ir pranešti apie puslapių keliamą žalą „Facebook“ administracijai.
5. Naujienų portalų straipsnių komentarų skiltys – dar viena pamėgta Rusijos trolių ir propagandistų susirinkimų vieta. Žinios apie Rusiją, JAV, Lietuvos kariuomenę, istoriją, energetiką, o pastaruoju metu ir emigrantus iš Sirijos ir Šiaurės Afrikos traukia Rusijos trolius kaip medus. Komentarų braižas yra vienodas: tos pačios siužetinės linijos, tie patys teiginiai. Ir visus juos jungia bendras vardiklis – abejingumo ir nepasitikėjimo Lietuva bei jos partneriais skatinimas. Geriausias dalykas, kurį Jūs galite padaryti – pranešti naujienų portalo redakcijai apie netinkamą komentarą. Įgudę administratoriai dažniausiai labai operatyviai pašalina tokius komentarus.
Vietoj reziumė: „Rusija negali laimėti jos pačios sukelto informacinio, nes ji žmonėms kiša propagandą, o Vakarų pasaulio žiniasklaidos priemonės – teikia informaciją. Dar niekada propaganda nelaimėjo prieš informaciją, todėl Rusija pasmerkta pralaimėjimui“, – žinomas JAV žurnalistas, panorėjęs likti incognito.