Susidomėjote? Nustebote? Netikite, kad tokios Lietuvą pristatančios pasaulinės žiniasklaidos antraštės galėtų būti realybė netolimoje ateityje?
Kaip tai įmanoma, paklausite? Paprastai – pradėkime nuo pradžių. Talentų ugdymas prasideda jau nuo dar-želio ir mokyklos. Norėdami pasiekti inovacijų proveržio turime ugdyti naują novatorių kartą. Todėl aktyviai skatiname STEAM – gamtos, technologijų, inžinerijos, kūrybingumo ir matematikos – mokslų populiarinimą pradedant darželiu. Siekiame, kad vaikams būtų sudarytos palankios sąlygos domėtis šiais mokslais nuo mažens.
Veltui dedate pastangas, sakysite? Kokius vaikus, išskyrus vieną kitą „moksliuką“, gali traukti sudėtingi chemijos ir fizikos dėsniai, nuobodžios matematikos teoremos ir biologijos teorijos, ilgos skaitmeninės kompiuterinių programų sekos? Atsakymas taip pat paprastas – visus, nes vaikai iš prigimties yra mokslininkai – tyrinėtojai ir atradėjai, jie atviri ir kūrybingi, tereikia juos sudominti ir sudaryti tiriančiam aplinką jų smalsumui tinkamas sąlygas.
Kad tai padaryti įmanoma, liudija KTU licėjus – pirmoji specializuota inžinerinė mokykla Lietuvoje. Gal nustebsite, bet į šią sudėtingus mokslus nuo pirmos iki dvyliktos klasės krimsti siūlančią mokyklą noriai eina patys vaikai. Kodėl? Nes čia vedami savo darbui atsidavusių pedagogų jie gali atrasti pasaulį atlikdami patrauklias jų amžiui tinkamas praktines užduotis laboratorijose. Nes jiems tiesiog įdomu.
Švietimo ir mokslo ministerijos tikslas – padaryti, kad tokių inovatyvių ir vaikams patrauklių mokyklų būtų daugiau. Žinoma, iniciatyvą pirmiausia turi rodyti pati mokykla ir jos bendruomenė. Panaudodami Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijas naujomis gamtos ir tiksliųjų mokslo mokymo priemonėmis planuojame aprūpinti 600 pradinių ir pagrindinių mokyklų bei progimnazijų, pažangiausiose mokyklose veiktų modernios laboratorijos (vidurinės mokyklos ir gimnazijos naują laboratorinę gamtos mokslų kabinetų įrangą ir priemones gavo ką tik pasibaigusiu ES finansavimo periodu). Visos mokyklos bus skatinamos tampriai bendradarbiauti su universitetais ir kolegijomis, profesinio mokymo įstaigomis, verslo įmonėmis, kartu ugdant kūrybingą ir novatorišką jaunąją kartą, įtraukiant aukščiausios kvalifikacijos kūrybingus ir entuziastingus pedagogus.
Didžiulė pagarba pedagogams. Jūs taip pat neliksite be dėmesio. Jums suteiksime įvairias galimybes tobulinti turimas ir įgyti naujas kompetencijas, stažuotis Lietuvos mokslo ir verslo slėniuose ir moderniausiuose užsienio mokslo centruose, pavyzdžiui, Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN.
O dabar sugrįžkime prie žiniasklaidos antraščių. Europos Komisija neseniai patvirtino Lietuvos sumanios specializacijos priemones – praktiškai esame pirmieji, kurių inovacijų į mokslą ir verslą strategija aprobuota europiniu lygiu. Tai kodėl gi nepasigirti garsiai?!
2014–2020 m. struktūrinių fondų investavimo periodu finansinis Europos Sąjungos dėmesys, nukreiptas į inovacijas, koncentruojamas į efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą per sumanios specializacijos strategiją. Sumani specializacija reiškia, kad investuojama į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sritis, kuriose šalis turi gerą įdirbį bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo potencialą.
Lietuva yra patvirtinusi šešias sumanios specializacijos kryptis. Tai energetika ir tvari aplinka, įtrauki ir kūrybinga visuomenė, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos.
Sumani specializacija – tai Lietuvos verslo planas, kuris suteikia mums galimybes sutelkti dėmesį į mokslo kokybės stiprinimą, pritraukti verslo užsakymus, užsienio kapitalą bei pasaulinio lygio mokslo ir verslo lyderius ir įveiklinti mokslo ir verslo slėnius. Jau mokyklose rengdami novatorišką ir kūrybingą pamainą, užtikrinsime slėnių idėjos ir sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo tęstinumą.
Ar antraštė apie tokius Lietuvos pasiekimus įmanoma mūsų žiniasklaidos pagrindinių žinių sraute? Sakysite, neįmanoma – bendrame negatyvių sensacijų fone nėra vietos Lietuvą pozityviai pristatantiems faktams. Neįmanoma? Tikrai? Paklauskime savęs dar kartą. Ir pradėkime mąstyti kitaip. Idėjos įgyvendinamos tik tada, kai jomis tikima ir dėl jų dirbama.