Tikėtina, kad bėgant laikui, bus surastos tam tikros išeitys: realizacijos rinkos kitose šalyse, negendančių produktų gamybos didinimas ir taip toliau. Tačiau tam reikės laiko, o šiandien turbūt labiausiai nukenčia žemdirbiai.
Todėl gaila, kad Lietuvoje, kai pasaulyje badauja beveik 1 mlrd. žmonių, kas penkias sekundes badu miršta vaikas, nekalbama apie vieną, mano nuomone, perspektyvią žemės ūkio produkcijos realizavimo kryptį – maisto produktų tiekimą badaujančioms šalims per tarptautines organizacijas: Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO), Tarptautinį žemės ūkio plėtros fondą (JFAD) ir Pasaulio maisto programą (WFP).
Jau dabar yra numatyta, kad Lietuva į Europos plėtros fondą (EPF), kurio 94 proc. pinigų, susižeria Afrikos valstybės, 2014-2020 m. įneš 190 mln. litų. Manau, kad tai galėtų būti ne tik pinigai, bet ir maisto produktai.
JAV patirties panaudojimas tiekti tik šalyje pagamintus produktus, transportuoti tik šalyje registruotu transportu, suteiktų teigiamą poslinkį tiek Lietuvos transporto sektoriui, tiek kitoms ūkio šakoms.
Žemės ūkio produkcija brangsta ir jos paklausa didėja visame pasaulyje. Pastaraisiais metais maisto kainas veikia ne tik orai, bet ir globalinis atšilimas ir greitai didėjantis gyventojų skaičius (kasdien po 219 tūkst. naujų gyventojų), kuris jau siekia 7 mlrd.
Spaudos duomenimis, maždaug 3 mlrd. žmonių kylant ekonomikai keičia savo mitybos įpročius – valgo vis daugiau mėsos, pieno, kiaušinių.
Prognozuojama, kad 2030 m. vienas kinas suvalgys 49 proc. daugiau mėsos nei 2000 m., indas – 79 proc., brazilas – 22 proc.
Iki 2050 m., kai reikės išmaitinti 9,5 mlrd. burnų, maisto produktų gamyba turėtų išaugti dvigubai.
Lietuvos vadovų neįžvalgumas, žvalgymasis į kosmosą bei lozungai, kad Lietuvos tikslas yra tapti aukštųjų technologijų šalimi, yra kritikuotinas. Juk matome akivaizdų maisto produktų paklausos didėjimą pasaulyje, todėl būtų galima tikrai gerai išvystyti tradicinę mūsų šalies ekonomikos sritį – žemdirbystę.
Taigi, modernia pramone galima būtų laikyti ne tik kompiuterius, IT ar biotechnologijas, bet ir žemės ūkį. Šalia to tikintis didesnės Europos Sąjungos paramos, kuri būtų skiriama kooperacijai ir ūkių stambinimui.
Manau, kad gavus ilgalaikius užsakymus iš FAO, JFAD, WFP maisto produktų tiekimui badaujančioms šalims, Lietuvos žemės ūkis galėtų tapti viena pirmaujančių ekonomikos šakų.