R.Paksas. Politikai Lietuvai gali siūlyti eurą, bet nutarti turi tauta

 (586)
Pastaruoju metu atsinaujinusias diskusijas apie euro įvedimą Lietuvoje pavadinčiau žodžiu, kuris atsirado laiku ir vietoje. Kaip sakoma, tiesa gimsta ginčuose ir diskusijose ir labai gerai, kad toms diskusijoms turime pakankamai daug laiko. Tad yra vilties, kad neatsitiks taip, kaip su naujos atominės statyba, kuomet pirmiau buvo nutarta, o dabar esame priversti diskutuoti apie galimas tokio nutarimo pasekmes.
Rolandas Paksas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Šiek tiek keista, kad kartais apie euro įvedimą Lietuvoje jau kalbama kaip galutinį ir neginčijamą sprendimą. Manau, kad tokia traktuotė yra neteisinga, kadangi pirmiausiai, priimdami sprendimą dėl euro, turėtume susidėlioti visus už ir prieš.

Antra, noriu priminti ir pabrėžti, kad Konstitucijoje pasakyta, jog svarbiausius valstybėje klausimus tauta sprendžia referendumu. Ir prašyčiau apžvalgininkų ir politologų to pasakymo nebandyti apversti nuo kojų ant galvos, pradedant įrodinėti, jog esu nusistatęs prieš euro įvedimą.

Lito atsisakymas ir perėjimas prie euro yra vienas iš svarbiausių valstybės klausimų, todėl jam įgyvendinti turi būti pasirinktas ne tik pats geriausiais laikas bei teisingiausi sprendimai, bet tam įvedimui turi pritarti tauta.

Kad ji galėtų tai padaryti, privalome pirmiausiai pradėti rimtas diskusijas apie euro, kaip naujo šalies piniginio vieneto, privalumus ir trūkumus. Visuomenė turi išgirsti, o ekspertai aptarti visas neigiamas ir teigiamas euro įvedimo puses, aptarti argumentuotai. Nes šiandien pasakymas, kad jeigu neįsivesime euro, į Lietuvą neateis investicijos, atrodo nerimtai. Kaip tos investicijos ateina į kitas, ne euro zonos šalis, galų gale, kaip jos iki šiol atėjo į Lietuvą?

Ekonomistai sako, kad įvedus eurą, piliečiai ir ūkio subjektai galės naudotis visais bendros valiutos privalumais: neliks lito ir euro kurso kitimo rizikos, nebebus pinigų keitimo išlaidų, mažiau kainuos tarptautiniai pinigų pervedimai, bus geresnės sąlygos palyginti kainas, o tai savo ruožtu paskatins konkurenciją. Šalies finansų rinka taps nepalyginamai didesnės ir likvidesnės euro zonos finansų rinkos dalimi, tai sudarys sąlygas pritraukti išorės lėšas greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis.

Tačiau ekspertams kalbant apie euro naudą tam tikroms finansinio sektoriaus sritims, paprastus žmones labiausiai jaudina, kad įvedus naują valiutą, kils kainos – tą rodo kitų šalių patirtis. Tuo, kad Lietuvai prisijungus prie euro zonos, padidės žmonių pajamos, tikinčių, ko gero, nėra.

Euro buvimas tiesiogiai nereiškia geresnio valstybės gyvenimo. Štai Suomija turi eurą, Danija bei Švedija neturi, tačiau visų trijų šalių ekonominė situacija, gyvenimo lygis jose yra panašus. Netgi Lenkija, net ir sunkiausiais krizės metais auginusi savo vidaus produktą ir mažiausiai nukentėjusi nuo ekonominės krizės, šiandien neskuba atsisakyti savo zloto.

Tarp euro minusų yra vertinama tai, kad pati euro zona, lyginant su 2007 metais, yra gerokai pakitusi ir buvimo euro zonoje sąnaudos Lietuvai gali būti labai didelės. Per pastaruosius metus euro zona labai pasikeitė ir kalbėti apie skubų euro įsivedimą yra, manau, neatsakinga.

Nepamirškime, kad apie euro zonos iširimo galimybę imta svarstyti 2011 metais, pagilėjus skolų krizei Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje ir Airijoje. Tie svarstymai šiuo metu aprimę, tačiau problemos niekur nedingo ir, manau, klausimas dėl euro ateities anksčiau ar vėliau vėl iškils.
Mane stebina tai, kad beveik 10 metų Lietuvoje aptarinėjant euro įvedimą, specialistams svarstant visus „už“ ir „prieš“, politiniu lygmeniu taip ir nebuvo ryžtasi paklausti žmonių nuomonės dėl bendros valiutos įvedimo.

Tačiau galiu su jumis pasidalinti naujausios visuomenės apklausos, kurią atliko viena bendrovė „Vilmorus“ vasario mėnesį, duomenimis.

Daugiau kaip 55 procentai apklaustųjų mano, kad dėl euro įvedimo Lietuvoje tauta turi apsispręsti referendume, 26 procentai mano, kad ne, o 18 procentų šiuo klausimu savo nuomonės neturėjo. Atkreipsiu dėmesį, kad beveik vienodai už referendumą dėl euro įvedimo pasisakė ir mažas, ir didesnes pajamas gaunantys asmenys, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso bei išsilavinimo.

Kitose šalyse vykdomi visuomenės nuomonės tyrimai taip rodo, kad gyventojų prielankumas eurui gerokai mažėja. Švedijoje prieš prisijungimą prie euro zonos pasisako daugiau kaip 80 proc. gyventojų, lenkai pareiškė atidedantys euro įvedimo planus iki tol, kol pagerės ekonominė situacija visoje bendrijoje, jų pavyzdžiu seka ir Bulgarija.

Euras neturėtų tapti dar viena priešprieša tarp valdžios ir tautos. Esu įsitikinęs, kad visuomenei itin svarbiais klausimais, o šalies piniginio vieneto pakeitimas yra vienas tokių, turėtų būti rengiamas referendumas. Tą jau ne kartą siūliau ir galiu tai pakartoti dar ne vieną sykį.

Abejonių dėl galimų privalumų įvedus eurą, yra daug, ir tai, kad žmones norima pastatyti prieš faktą, užuot tarusis su jais, klausus jų nuomonės, tik padidina jų nepasitikėjimą tiek valdžios sprendimais, tiek pačia bendrąja valiuta.

Politikai Lietuvai gali siūlyti eurą, bet nutarti turi tauta. Geriausia būtų, kad Seimas, nieko nelaukdamas, imtųsi iniciatyvos surengti referendumą dėl euro įvedimo Lietuvoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Veryga. Ar sugebėsime? (114)

Su apgailestavimu tenka stebėti situaciją, kuomet labai didelę Lietuvos gyventojų dalį vienijusi problema ar siekis ją spręsti, po įvairių viešų spekuliacijų, suskaldė visuomenę į dvi dalis.

E. Vareikis. Ar bus taikos traktatas raidžių kare? (42)

Didysis karo ir taikos teoretikas Karlas von Clausewitzas beveik prieš du šimtmečius paaiškino, kad pergalė kare dažnai atsisuka kitu lazdos galu prieš karo nugalėtojus – jie negali miegoti ramiai, nes pralaimėjęs anksčiau ar vėliau pakils revanšui. Vienintelė teisinga karo pabaiga yra taika, ir tokia taika, pagal kurios raidę ir dvasią visi jaustųsi orūs ir teisingai traktuojami.

G. Skaistė. Emigruojama jau ir dėl didesnės pensijos (63)

Pastaruoju metu skurdžiausia visuomenės dalimi tapo nuo stagnuojančių pensijų priklausantys pensininkai.

Ž. Pinskuvienė. Seimo realybės šou „Patyčios, juokeliai ir privilegijos“ (75)

Nedaug trūksta, ir reportažus iš Seimo rūmų bus galima rodyti tik po dvyliktos valandos, kai vaikai jau kietai sumigę, o jų ausų nepasiekia piktų parlamentarų žodžių kirčiai, patyčios ir juokeliai.

J. Dapšauskas. Varganai gyvenantys lietuviai per metus prageria daugiau nei milijardą eurų patikslinta (40)

Artinantis galutiniams sprendimams Seime dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, į viešąją erdvę metama kuo daugiau dumblo, netikslumų, melo, kad žmones klaidintų dėl to, kokios tikrai yra siūlomos priemonės alkoholizmo problemai spręsti, kokios bus to pasekmės. Kai kam vaidenasi, kad Lietuvoje nebebus socialinių tinklų, kad neliks lauko kavinių, išnyks šventės.