R.Paksas. Politikai Lietuvai gali siūlyti eurą, bet nutarti turi tauta

 (585)
Rolandas Paksas
Rolandas Paksas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pastaruoju metu atsinaujinusias diskusijas apie euro įvedimą Lietuvoje pavadinčiau žodžiu, kuris atsirado laiku ir vietoje. Kaip sakoma, tiesa gimsta ginčuose ir diskusijose ir labai gerai, kad toms diskusijoms turime pakankamai daug laiko. Tad yra vilties, kad neatsitiks taip, kaip su naujos atominės statyba, kuomet pirmiau buvo nutarta, o dabar esame priversti diskutuoti apie galimas tokio nutarimo pasekmes.

Šiek tiek keista, kad kartais apie euro įvedimą Lietuvoje jau kalbama kaip galutinį ir neginčijamą sprendimą. Manau, kad tokia traktuotė yra neteisinga, kadangi pirmiausiai, priimdami sprendimą dėl euro, turėtume susidėlioti visus už ir prieš.

Antra, noriu priminti ir pabrėžti, kad Konstitucijoje pasakyta, jog svarbiausius valstybėje klausimus tauta sprendžia referendumu. Ir prašyčiau apžvalgininkų ir politologų to pasakymo nebandyti apversti nuo kojų ant galvos, pradedant įrodinėti, jog esu nusistatęs prieš euro įvedimą.

Lito atsisakymas ir perėjimas prie euro yra vienas iš svarbiausių valstybės klausimų, todėl jam įgyvendinti turi būti pasirinktas ne tik pats geriausiais laikas bei teisingiausi sprendimai, bet tam įvedimui turi pritarti tauta.

Kad ji galėtų tai padaryti, privalome pirmiausiai pradėti rimtas diskusijas apie euro, kaip naujo šalies piniginio vieneto, privalumus ir trūkumus. Visuomenė turi išgirsti, o ekspertai aptarti visas neigiamas ir teigiamas euro įvedimo puses, aptarti argumentuotai. Nes šiandien pasakymas, kad jeigu neįsivesime euro, į Lietuvą neateis investicijos, atrodo nerimtai. Kaip tos investicijos ateina į kitas, ne euro zonos šalis, galų gale, kaip jos iki šiol atėjo į Lietuvą?

Ekonomistai sako, kad įvedus eurą, piliečiai ir ūkio subjektai galės naudotis visais bendros valiutos privalumais: neliks lito ir euro kurso kitimo rizikos, nebebus pinigų keitimo išlaidų, mažiau kainuos tarptautiniai pinigų pervedimai, bus geresnės sąlygos palyginti kainas, o tai savo ruožtu paskatins konkurenciją. Šalies finansų rinka taps nepalyginamai didesnės ir likvidesnės euro zonos finansų rinkos dalimi, tai sudarys sąlygas pritraukti išorės lėšas greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis.

Tačiau ekspertams kalbant apie euro naudą tam tikroms finansinio sektoriaus sritims, paprastus žmones labiausiai jaudina, kad įvedus naują valiutą, kils kainos – tą rodo kitų šalių patirtis. Tuo, kad Lietuvai prisijungus prie euro zonos, padidės žmonių pajamos, tikinčių, ko gero, nėra.

Euro buvimas tiesiogiai nereiškia geresnio valstybės gyvenimo. Štai Suomija turi eurą, Danija bei Švedija neturi, tačiau visų trijų šalių ekonominė situacija, gyvenimo lygis jose yra panašus. Netgi Lenkija, net ir sunkiausiais krizės metais auginusi savo vidaus produktą ir mažiausiai nukentėjusi nuo ekonominės krizės, šiandien neskuba atsisakyti savo zloto.

Tarp euro minusų yra vertinama tai, kad pati euro zona, lyginant su 2007 metais, yra gerokai pakitusi ir buvimo euro zonoje sąnaudos Lietuvai gali būti labai didelės. Per pastaruosius metus euro zona labai pasikeitė ir kalbėti apie skubų euro įsivedimą yra, manau, neatsakinga.

Nepamirškime, kad apie euro zonos iširimo galimybę imta svarstyti 2011 metais, pagilėjus skolų krizei Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje ir Airijoje. Tie svarstymai šiuo metu aprimę, tačiau problemos niekur nedingo ir, manau, klausimas dėl euro ateities anksčiau ar vėliau vėl iškils.
Mane stebina tai, kad beveik 10 metų Lietuvoje aptarinėjant euro įvedimą, specialistams svarstant visus „už“ ir „prieš“, politiniu lygmeniu taip ir nebuvo ryžtasi paklausti žmonių nuomonės dėl bendros valiutos įvedimo.

Tačiau galiu su jumis pasidalinti naujausios visuomenės apklausos, kurią atliko viena bendrovė „Vilmorus“ vasario mėnesį, duomenimis.

Daugiau kaip 55 procentai apklaustųjų mano, kad dėl euro įvedimo Lietuvoje tauta turi apsispręsti referendume, 26 procentai mano, kad ne, o 18 procentų šiuo klausimu savo nuomonės neturėjo. Atkreipsiu dėmesį, kad beveik vienodai už referendumą dėl euro įvedimo pasisakė ir mažas, ir didesnes pajamas gaunantys asmenys, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso bei išsilavinimo.

Kitose šalyse vykdomi visuomenės nuomonės tyrimai taip rodo, kad gyventojų prielankumas eurui gerokai mažėja. Švedijoje prieš prisijungimą prie euro zonos pasisako daugiau kaip 80 proc. gyventojų, lenkai pareiškė atidedantys euro įvedimo planus iki tol, kol pagerės ekonominė situacija visoje bendrijoje, jų pavyzdžiu seka ir Bulgarija.

Euras neturėtų tapti dar viena priešprieša tarp valdžios ir tautos. Esu įsitikinęs, kad visuomenei itin svarbiais klausimais, o šalies piniginio vieneto pakeitimas yra vienas tokių, turėtų būti rengiamas referendumas. Tą jau ne kartą siūliau ir galiu tai pakartoti dar ne vieną sykį.

Abejonių dėl galimų privalumų įvedus eurą, yra daug, ir tai, kad žmones norima pastatyti prieš faktą, užuot tarusis su jais, klausus jų nuomonės, tik padidina jų nepasitikėjimą tiek valdžios sprendimais, tiek pačia bendrąja valiuta.

Politikai Lietuvai gali siūlyti eurą, bet nutarti turi tauta. Geriausia būtų, kad Seimas, nieko nelaukdamas, imtųsi iniciatyvos surengti referendumą dėl euro įvedimo Lietuvoje.

 
585
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Politiko akimis

G. Paluckas. Priešų kūrimo ekspertai (33)

2014 rugpjūčio mėn. 27 d. 16:47
Prieš keletą metų vienas iškilus Lietuvos politinis veikėjas skambiai pakvietė Lietuvą atsiimti Vilnijos kraštą. Lietuva nesuprato, o štai lenkų tautinės mažumos dominuojama pietryčių Lietuva išgirdo ir atsiliepė dar didesne parama Valdemaro Tomaševskio valdomai Lenkų rinkimų akcijai.

R. Šalaševičiūtė. Galvoti apie negalią turinčius reikia, kol patys esame sveiki (25)

2014 rugpjūčio mėn. 27 d. 14:22
Daugelyje Lietuvos rajonų įvykdžius pertvarkas sveikatos apsaugos sistemos įstaigose atsilaisvino daug patalpų.

J. Šireika. Europos pakraščio laukiniai (41)

2014 rugpjūčio mėn. 27 d. 11:30
Justas Šireika
Asmeninio archyvo nuotr.
„Savo metodą jie diegė atsargiai: visada tik tam tikrą dozę, o sudavę dozę padarydavo pertraukėlę. Visada sugirdydavo tik vieną piliulę, paskui lukterdavo, kad įsitikintų, ar ji ne per stipri, ar pasaulio sąžinė ją atlaikys. O kad Europos sąžinė – mūsų civilizacijos gėdai ir nelaimei – itin uoliai pabrėžė savo nesikišimą, nes tie prievartos aktai vyko „už sienos”, dozės nuolat buvo didinamos, kol galiausiai pražudė visą Europą”, - 1943 m. apie nacių trypiamą civilizaciją rašė Stefanas Zweigas.

P. Gylys. Ar antrasis „šaltasis“ karas virs trečiuoju „karštuoju“ pasauliniu karu? (54)

2014 rugpjūčio mėn. 26 d. 13:26
Nors pasaulio žiniasklaida, politikai ir politologai vengia tai pripažinti – gyvename antrojo šaltojo karo sąlygomis.

K. Masiulis. Ar turės Vilnius savo merą Ušakovą? (67)

2014 rugpjūčio mėn. 25 d. 18:04
Nilas Ušakovas yra Rygos meras ir, kad jis ne latvių tautybės būtų visai nesvarbu, tačiau jis vadovauja prorusiškai partijai „Santarvės centras“. Yra įtarimų, kad ši partija savo veiklą derina su Kremliumi ir, pasak Latvijos saugumo policijos, net gauna Maskvos finansavimą per visokias tarpines organizacijas, kaip, pavyzdžiui, „Ruskij Mir“. Kremlių domina ne tik Ryga, bet ir kitos Baltijos šalių sostinės – Talinas ir Vilnius.