Panašu, kad pradedama vėl žaisti interesais, į laisvas kėdes sodinami savo žmonės, siunčiami visokie neaiškūs signalai. Kyla abejonė, ar naujoji valdžia iš viso pajėgi vykdyti tautos valią.
Visai tautai bandoma primesti nepilnavertiškumo, neišmanymo kompleksą, arba net tarnavimo užsieniui etiketę. Siūlau visiems veikėjams, kas mano, kad 62 proc. Lietuvos žmonių tarnauja Rusijai, kuo skubiau emigruoti.
Atominė energetika negali būti saugi, tą didelę balsų persvarą nusprendė Lietuvos žmonės, o valdžios užduotis – vykdyti sprendimą. Įvykiai pasaulyje palieka mažai vilčių Visagino projekto šalininkams.
Beviltiškai užsitęsęs brangstantis Suomijos branduolinis projektas rodo, kad net pažangiausios šalys negali užtikrinti neaugančios atominės elektrinės statybos kainos. Tvirtą anti-branduolinę poziciją vėl demonstruoja ir Vokietija. Šios šalies aplinkos apsaugos ministras Peteris Altmaieris pareiškė, kad branduolinės energijos laikai Vokietijoje liko praeity ir branduolinė energetika Vokietijoje yra neįmanoma. Tokie žodžiai nuskambėjo kaip atsakas į Europos Sąjungos energetikos komisaro Güntherio Oettingerio žodžius, kad branduolinė energetikai Vokietijai, neva, itin svarbi.
Lietuvos Vyriausybės blaškymasis dėl politiškai jau žlugusio Visagino projekto neleidžia imtis aktyvių priemonių, sprendžiant dar vieną problemą.
Rusija aktyviai demonstruoja aiškius ketinimus statyti dvi branduolines jėgaines šalia Lietuvos sienų, naudojant Neries ir Nemuno vandenis reaktorių aušinimui. Be to Rusija ketina statyti mažo ir vidutinio radioaktyvumo branduolinių atliekų kapinyną vos už 1 kilometro nuo Baltijos jūros kranto prie Sosnovy Bor šalia Sankt Peterburgo. Regiono aplinkosaugininkai labai sunerimę dėl šio projekto, nes radioaktyvias atliekas žadama laidoti vos 50 m. gylyje molingame grunte.
Nutraukusi pasirengimą statyti savo atominę elektrinę, Lietuva gali imtis aktyvių diplomatinių priemonių, kad minėti rusiški projektai niekada nebūtų užbaigti. Palankiausia tam proga - tai nuo šių metų liepos pirmos prasidedantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai.
Mūsų Vyriausybės laukia nelengva užduotis - vien organizacine prasme ES kasmet vyksta tūkstančiai renginių ir pirmininkaujančiai šaliai reikia pasirūpinti jų organizavimu. Tai užduotis ministerijų tarnautojams, įvairiems specialistams, ambasadoriams.
Tačiau pirmininkavimas ES - tai ne tik viešbučių, salių, lėktuvų bilietų ir vertimo užsakymas. Politiškai – tai pirmiausia galimybė išnaudoti pirmininkavimą savo šalies strateginiams tikslams pasiekti.
Kodėl Lietuvos pirmininkavimo tikslu negali būti nebranduolinis Baltijos regionas?
Kodėl nebranduolinis Baltijos regionas negali būti strateginiu Lietuvos pirmininkavimo tikslu? Priemonių paveikti Rusiją ES turi daug daugiau nei Lietuva. Su Lietuvos pirmininkavimu sutampantys rinkimai Vokietijoje yra palanki proga tokiam bandymui. Be to, Rusija atkakliai derasi dėl bevizio režimo su Europa ir yra pasiruošusi brangiai „mokėti“ už šią privilegiją.
Gruodžio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginantis Europos komisiją derėtis su Rusija visų Černobylio tipo branduolinių reaktorių šalia išorinės ES sienos uždarymo. Ypatingas susirūpinimas reiškiamas naujuoju Rusijos branduoliniu projektu Kaliningrade.
Nors Europos Parlamento rezoliucija neturi pakankamai didelio politinio svorio, o realius sprendimus ES priima ES Komisija ir šalių vadovų taryba – tačiau tai pirmasis signalas, kad ES politika gali būti nukreipta į spaudimą Rusijai nestatyti naujų nepatikrinto saugumo branduolinių elektrinių prie ES sienų. Istorinis precedentas jau yra: Lietuva ir Bulgarija buvo priverstos anksčiau laiko uždaryti savo jėgaines.