Kažkoks „dejavu“, išties. Istorija kartojasi, tik jos veikėjai – kiti. 2010 metais finansų ministrė Ingrida Šimonytė su tuometiniu premjeru Andriumi Kubiliumi iš šešėlio traukė 1 milijardą litų. Dabartiniais pinigais tai būtų maždaug 290 mln. eurų. Traukė tuomet tuos „šešėlinius“ litus iš turgaus prekeivių, patentininkų, individualia veikla užsiimančių smulkiųjų verslininkų ir panašiai. O štai dabar „gandragalvių“ vyriausybė pasišovė iš šešėlio išlupti net 800 mln. eurų. Perskaičiavus litais tai būtų beveik 2,8 mlrd. litų. Ar tiek daug neapskaitytų pinigų jau atsirado smulkiųjų verslininkų, amatininkų ir patentininkų kišenėse?
Ir ko gi dabar tikėtis? Pradžiai viskas aišku – bus parašyta ir išsiųsta 140.000 gąsdinančių laiškų Lietuvos gyventojams. Įdomu, kas sudarinės sąrašus ir ar ten bus įvairiausių „Laurų kvartalų“ ar regioniniuose parkuose įsikūrusių pilaičių adresai?
Kas toliau? Ir čia jau reikėtų suklusti smulkiesiems prekybininkams, amatininkams, patentininkams ir individualia veikla besiverčiantiems asmenims.
Vyriausybės pranešime skelbiama: „moksleiviai ir jaunimas bus įtraukiami į sąmoningumo ugdymą“. Pagal geriausias sovietines tradicijas bus ugdomi naujųjų laikų „pavlikai morozovai“ ir skatinama skųsti savo tėvus, kaimynus, artimuosius, jei šie namo temps šešėlinius eurus.
Kita Vyriausybės žinutė apie kova su šešėliu tokia: „šiais metais buvo pradėtos formuoti preliminarios avansinio pelno mokesčio deklaracijos, sudarančios sąlygas paprasčiau apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius“. Šiemet valdžia automatiškai, savo nuožiūra jau suskaičiavo, kokius avansinius pelno mokesčius turi sumokėti verslininkai. Suskaičiavo, suformavo deklaracijas ir jas išsiuntinėjo visiems, net ir tiems, kurių apyvarta per metus nesiekia 300.000 eurų. Kiek teko girdėti, daugelis buhalterių ir smulkesnių įmonių vadovų buvo išsigandę – nejau ir jiems jau teks mokėti pelno mokesčius avansu, nors dar net nepradėjo dirbti ir negavo ne tik pelno, bet ir pajamų.
Toliau dar gražiau. Vyriausybė skelbia: „numatoma patobulinti kasos aparatų sistemas, stiprinti kriminalinės žvalgybos institucijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos aktyvų bendradarbiavimą apskričių lygiu, nustatyti proporcingas sankcijas už pažeidimus“. Smulkieji laikykitės. Čia kalba – apie jus. Kasos aparatus smulkiesiems prieš keletą metų įvedė konservatoriai, o valstiečiai dabar juos dar tobulins. Tai reiškia, kad teks pirkti naujus arba kažkokius tų kasos aparatų atnaujinimus. Ir dar jus vis akyliau stebės ir kontroliuos kriminalinė žvalgyba, mokesčių bei darbo inspekcijos, bus nustatytos sankcijos už pažeidimus, vėl prasidės „žiauriosios akcijos“. Policinė valstybė kitaip elgtis negali.
Tik ar duos teigiamų rezultatų visos šios priemonės? Nenoriu spėlioti, tačiau pažvelgus atgal ir įvertinus tai, ką pasiekė A. Kubilius panašiomis priemonėmis traukdamas milijardą iš šešėlio, tampa aišku – niekas taip ir nebesuskaičiavo iki galo, koks buvo tų žiauriųjų akcijų rezultatas. Bet, procesas vyko. Smulkieji buvo persekiojami ir ujami. Kartais juk svarbiau ne rezultatas, o pats procesas.
Aš premjerui ir finansų ministrui norėčiau priminti – jei iš tiesų norite rezultato ir proveržio, o ne vien tik proceso, tai nežlugdykite smulkaus verslo, bet jį gaivinkite ir stiprinkite. Jei norite – net radikaliomis priemonėmis.
Kol neišgenėsite visų mokestinių brūzgynų, tol šešėlis nuo jų ir kris. Siūliau ir siūlau – įvesti vieną fiksuotą mokestį smulkiam verslui, jei jo gaunamos pajamos per metus neviršija PVM mokėtojo ribos. Verslo liudijimų išdavimą padarykite tokį, kad jis suteiktų galimybę verslą vykdyti nemokant mokesčių iš anksto, avansu, bet būtų mokami tik gavus realias, tikras pajamas. Ne išrašytas kvitas ar sąskaita faktūra, bet gautas apmokėjimas. Apie tokias nuostatas, tokius partijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymus premjeras Saulius Skvernelis buvo supažindintas dar tuomet, kai mes jį delegavome į Vidaus reikalų ministrus.
Taip supaprastinus mokestines procedūras šešėlio turguose, amatininkų dirbtuvėse ir kitų smulkiųjų verslininkų galvose nebeliktų automatiškai. Įvedus vieną fiksuotą mokesnį nebeliktų reikalo galvoti, kaip čia „optimizavus“, kaip čia sukombinavus, kad nereiktų mokėti. Tiesiog nebeliktų motyvacijos gudrauti, nebeliktų reikalo kurti visokias schemas. Sumokėjai ir verslauk sau į sveikatą.
O dėl mamos kišenės, tai finansų ministrui norėčiau replikuoti: vogti yra apskritai negražu. Nei iš mamos, nei iš pikčiausios pamotės kišenės.