Kalbėdami apie ateities konkurencingą Lietuvą, turime pasiruošti aukščiausios klasės specialistus, kurie gebėtų kurti socialines bei technologines inovacijas.
Bet ar šiuo metu mūsų švietimo sistema ugdo tokius piliečius? Praktika rodo, kad ne. Todėl reforma aukštajame moksle tikrai reikalinga. Ir jos tikslas – kokybė.
Studijų kokybė, kuri garantuotų inovacijų atsiradimą ir užtikrintų, kad būtų atliepiami šiuolaikinio verslo poreikiai, ugdomi gebėjimai, kurie būtų pakankami susidoroti su dabartiniais ir ateities Lietuvos iššūkiais.
Kodėl tos kokybės vis dar nėra? Yra kelios priežastys. Aukštųjų mokyklų programos dubliuojasi, valstybinio finansavimo visoms nebeužtenka.
Nebeatsižvelgiama net į tai, su kokiais balais jaunuoliai stoja į universitetus, kartais galvojama vien apie tai, kad universitetai galėtų finansiškai išsilaikyti. Toleruodami tokią situaciją, priėjome iki to, kad studijų ir mokslo kokybė tik prastėja.
Kita didžiulė Lietuvos aukštojo mokslo problema – dėstytojų atlyginimai. Vienas iš būdų, leidžiantis jiems išgyventi, – europiniai projektai, kuriuose jie aktyviai dalyvauja, arba darbas keliose aukštosiose mokyklose dėl ko nukenčia ir studijos, ir pačių dėstytojų darbo kokybė.
Lietuva švietimo srityje Europiniame kontekste atrodo nekaip, bet esame pajėgūs pagerinti situaciją. Bet jeigu reforma neįvyks, jeigu užsimerksime prieš tai, kad studentų vis mažėja, o programų daugėja, jeigu nerasime būdų, kaip Lietuvoje išlaikyti pačius geriausius, profesionaliausius dėstytojus, mokslininkus, mokslo lygmenyje gebančius konkuruoti ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, – nieko nepasieksime. Reforma reikalinga ir tam, kad didėtų atlygis dėstytojams, būtų sudarytos palankesnės sąlygos kūrybiniam ir moksliniam darbui.
Kaip turėtų būti pertvarkoma aukštojo mokslo sistema? Ją vykdydami turime išsikelti aukščiausią tikslą – mokslo ir studijų kokybę. Suvokdami, kokioje situacijoje esame, kiek yra mūsų gyventojų, ir norėdami būti konkurencingais, inovatyviais, turime galvoti jau ne apie tai, ko reikia dabar, o ko reikės ateityje.
Negalime stovėti vietoje. Reikia visuomenės supratimo, akademinės bendruomenės geranoriško susitarimo ir politikų palaikymo, kad sprendimai, užtikrinantys modernios Lietuvos ateitį, būtų priimti. Tai yra visų mūsų pareiga nuspręsti, kokios Lietuvos mes norime.