Nesigilinkime, kad dauguma jo paties įvardintų problemų sukėlė būtent konservatorių Vyriausybė 2008-2012 metais valdžiusi Lietuvą. Žmonėms tai visiškai neįdomu ir primena vaikiškas kairiųjų ir dešiniųjų peštynes smėlio dėžėje, kurios vyksta jau 25 metus. Šįkart pabandykime skaičiais paanalizuoti, ką reiktų nuveikti visiems, kad įvardintos, anot K. Masiulio, svarbiausios problemos būtų išspręstos.
Migracija
2010 metais iš Lietuvos išvyko beveik 133 tūkst. gyventojų, 2014 m. – 98 tūkst. Migracija mažėja, bet išlieka gana didelė. Garbusis konservatorius pamiršo pasakyti, kad migracija išaugo būtent konservatorių valdymo laikais. Akivaizdu, kad mažėjantis nedarbas ir augantis darbo užmokestis yra tie svertai, kurie mažina migraciją. Tad šios Vyriausybės kryptis gerinti gyventojų socialines sąlygas pasiteisina. Tą rodo ir augantis atvykstančiųjų skaičius: per minėtus metus išvykusiųjų ir atvykusiųjų asmenų santykis sumažėjo nuo 78 tūkst. iki 12 tūkst.
Investicijos
Apie kokius „stebuklus“ investicijų srityje, kuriuos neva nuveikė konservatorių vyriausybė, kalba K. Masiulis, sunku pasakyti. Statistika skelbia, kad 2009 metais tiesioginės užsienio investicijos 1 gyventojui siekė 2,9 tūkst. eurų, 2014 m. jos išaugo iki 4,1 tūkst. eurų. Visuomenei žinomi ne tik sėkmingi, bet ir visiškai nesėkmingi investicijų pritraukimo pavyzdžiai.
Pavyzdžiui, skandalas su konservatorių proteguotos IBM „investicijomis“, kuris Lietuvai kainavo kelis milijonus eurų nuostolių. Augantis investicijų skaičius įroto, kad kantriai dirbant galime pasiekti užsibrėžtų rezultatų, o propagandiniai veiksmai atneša tik nuostolius. Kaip pritraukti daugiau investicijų? Sudaryti palankesnes sąlygas, mažinti biurokratiją, turėti lankstesnį darbo kodeksą, įvairesnes darbo sutartis. Būtent tokias darbo sąlygas kuria naujasis socialinis modelis. Nepamirškime ir naujųjų technologijų vystymo – jos kurs ateities Lietuvos ekonomiką.
Šešėlis
Kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje mažėja, pripažįsta ir patys mielieji konservatoriai. 2009 m. korupcijos suvokimo indeksas “Transparency International“ duomenimis buvo 49, o 2014 – 58 balai (100 - labai skaidri valstybė, 0 - visiškai korumpuota). Tačiau reikia sutikti, kad vis dar daug lėšų nėra skaidriai apskaitomos.
Ar konservatoriai neanalizavo, kaip verslo perėjimui į „pogrindį“ pasitarnavo nevykę ekonominiai eksperimentai 2009 metais, apie kuriuos kažkodėl niekas taip ir neparašė vadovėlių? Kodėl tada įvyko toks milžiniškas biudžeto pajamų kritimas? Ar nepasikalbėjo su smulkiaisiais verslininkais, kurie dar prisimena, kokias patyčias jiems teko iškęsti iš bankų, stengiantis gauti paskolų apyvartinėms lėšoms?
Juk vadinamoji „reforma“ išpaikino bankus, nes pati Vyriausybė iš jų skolinosi brangiai. Dabar tenka kantriai dirbti ir ieškoti visokių priemonių, kurti mokesčių administravimo sistemos naujoves, kurios mažintų šešėlinės ekonomikos dalį. Tą liudija ir išaugę surenkami akcizai už kurą, rūkalus bei alkoholį. Sumani mokesčių administravimo sistema leis dar daugiau lėšų surinkti iš vis dar pilkosios zonos. Tačiau pripažinkime, kad ateityje neišvengiamai reiks kalbėti apie naujus mokesčius, pirmiausia – turto mokestį. Dar maža bendrojo vidaus produkto dalis perskirstoma per biudžetą. Gal nustokime vienas kitą kritikuoti ir visi kartu švieskime visuomenę, kuo visuomenei yra naudinga, kad didėtų mokesčiai.
Regionai
Socialdemokratų regioninės politikos krypties pagrįstumą parodė neseniai įvykę savivaldos rinkimai, kur socialdemokratai gavo daugiausia rinkėjų balsų, padidino turėtą mandatų skaičių, išrinktas didžiausias skaičius socialdemokratų merų, tame tarpe per pirmąjį rinkimų turą. Žmonės vietinius politikus vertina ne už kalbas, o už realius darbus, tame skaičiuje ir už nutiestą šaligatvį ar apšiltintus bendruomenės namus, gyvenamosios aplinkos gerinimą, renovuojamus daugiabučius, nors tai labai nepatinka kai kuriems konservatoriams.
Gal todėl jų valdytas Kaunas buvo pelnęs gatvių duobių sostinės vardą. Tačiau skirtumai tarp Vilniaus ir regionų dar akivaizdūs, to paneigti negalima. Esamo periodo struktūrinių fondų lėšos bus nukreipiamos šių skirtumui mažinimui. Tai ne vien investicijos, bet ir mokymai, konsultacijos ir pan. Visa tai mažins nedarbą, didins užimtumą. Vyriausybė jau pasirengė tolesnei, 2021 - 2027 m. finansinei perspektyvai. Lietuva padalinta į du ekonominius statistinius vienetus.
Akivaizdu, kad kitame struktūriniame periode gaunamos ES fondų lėšos leis dar labiau mažinti skirtumus tarp sostinės ir regionų. Gaila, kad nemokšiška švietimo politika, atsisakant valstybės vaidmens priimant specialistus, kurią vykdė konservatorių partneriai liberalai, mažino kvalifikuotų žmonių dalį regionuose. O kur trūksta kvalifikuotų žmonių – nelauk investicijų. Tikiuosi, kad dabar kritikai konservatoriai parems naujas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, grąžinančias valstybei dalį politikos svertų, žinoma, išsaugant ir kai ką, kas pasiteisino.
Nelygybė
Konservatorių pagraudenimai dėl socialinės nelygybės primena vilko giesmę ėriuko kailyje. Savo valdymo metais be skrupulų per vieną naktį nurėžė pensijas, sumažino atlyginimus, nekreipdami dėmesio į protesto balsus ar dūžtančių Seimo langų skambėjimą. Deklaravo, kad skatina inovacijas, bet mokslininkams – vienintelei grupei, gaunančiai pajamas iš biudžeto - įvedė gėdingą pajamų mažinimo koeficientą, kuris iškart buvo panaikintas atėjus naujajai valdžiai. Dabar mūsų mielieji oponentai reikalauja kuo greičiau kompensuoti prarastąsias pensijas, didinti atlyginimus, teisingiau perskirstyti pajamas.
Graudena dėl emigracijos, jaunų šeimų likimo ir kt. „Kam kalbėt, o kam tylėt“, - pasakytų liaudies išmintis. Tačiau su vienu K. Masiulio teiginiu galima sutikti - GINI indeksas, parodantis pajamų nelygybę tarp žmonių, iš tikrųjų yra per didelis lyginant su Skandinavijos šalimis. 2008 m. jis buvo 34, 2010 – 37, o 2013 – jau 34,6 (kuo mažesnis koeficientas, tuo mažesnis skirtumas tarp daugiausia ir mažiausia uždirbančių asmenų). Ką čia galime nuveikti kartu? Įtikinti ir kitas politines partijas, kad būtų laikomasi pricipo – daugiau uždirbantys ir turtingesni moka daugiau. Suomijoje net bausmės už kelių eismo taisyklių pažeidimus diferencijuojamos pagal pajamas. Švieskime visuomenę ir aiškinkime, raginkime verslininkus būti sąmoningesnius ir didinkime atskaitymus iš turtingesnių.
Apskritai, demokratinėje visuomenėje opozicijos priedermė yra kritikuoti esančią valdžią ir siūlyti būdus, kaip spręsti problemas. Todėl kritika yra sveika ir naudinga. Skirtumas tik tas, kad žmonėms nė motais kritika pati savaime. Žmonės laukia sprendimų ir vertina vyriausybių veiklą, ar jie ėmė gyventi geriau, ar blogiau nei anksčiau. Pasipešiojimai smėlio dėžėje tik kelia nuobodulį. „Šuo loja, o karavanas eina“ – teigia Rytų išmintis. Todėl Vyriausybė dirba tam, kad žmonių gyvenimo kokybė augtų. Euro įvedimas, laiku pastatytas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, faktinė, o ne popierinė energetinė nepriklausomybė, mokėjimas atsispirti iškilusioms išorės grėsmėms – štai tie darbai, už kuriuos mus vertins rinkėjai. Lietuvos stojimas į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, kurios nariai mokosi vienas iš kito, kaip valdyti sudėtingus socialinius ir ekonominius procesus – dar vienas tarptautinis Lietuvos vyriausybės darbų pripažinimas. Taigi, mielieji oponentai, kritiką girdime, bet dirbame toliau.