R. Vaitkus. Ko siekia naujasis Lietuvos gelbėtojas A. Guoga?

 (154)
Ar girdėjote apie tokį ministrą Antaną Guogą? O apie Lietuvoje veikiančią liberalų vyriausybę? Jeigu ne, susipažinkite - Liberalų vyriausybės ūkio ministras – būtent šitaip viešai dabar prisistatinėja arba yra pristatinėjamas Antanas Guoga.
Rimantas Vaitkus
Rimantas Vaitkus
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Taigi išgalvotos liberalų Vyriausybės pseudo ministras A. Guoga “išrado“ būdą, kaip neturtingai valstybei Lietuvai staiga praturtėti. Būdas paprastas – išsiparduoti, tiksliau siūlo valstybei parduoti dalį valstybės įmonių „palankiomis“ kainomis.

„Ne valstybės funkcija valdyti vaistinę,“ – sako A. Guoga. Absoliučiai liberalų požiūris – arba parduok, arba uždirbk pinigus.

Bet valstybė ne UABas. Valstybės įmonės atlieka ne vien pinigų uždirbimo vaidmenį. Pavyzdžiui, valstybės valdomos vaistinės gamina vaistus, kurie negaminami ir neparduodami kitose vaistinėse. Privačioms vaistinėms ar netgi stambiems jų tinklams vaistų gaminti tiesiog neapsimoka arba jie būtų gaminami tokiomis kainomis, kurias visi jau gerai pajuto savo kailiu ir piniginėmis.

Pasak A.Guogos, valstybės įmonės dirba neefektyviai uždirba per mažai pelno. Jeigu jos uždirbtų daugiau, tai neva išspręstų vos ne visas biudžeto problemas. A.Guoga, menkai išmanydamas valstybės įmonių valdymą ir jų veikimo mechanizmą, neva rado stebuklingą pajamų šaltinį – nusavinti valstybės įmonių uždirbamas lėšas. Tokius teiginius jis skleidžia spaudoje ir įvairiose laidose. Netgi dalija neuždirbtus valstybinių įmonių pelnus pensininkų pensijoms didinti. Įdomu, kur jis buvo, kai jo gimtoji partija – liberalai kartu su konservatoriais - tas pensijas karpė, o skolas ligi šiol žmonėms turi atidavinėti kiti.

Tačiau grįžkime prie valstybės valdomų įmonių. Pirma, valstybės įmonės veikia ten, kur yra monopolinė ir socialiai jautri paslaugų sritis, todėl valstybinis reguliavimas būtinas. Pavyzdžiui, vežimas geležinkeliais. Be komercinės veiklos – krovinių vežimo – „Lietuvos geležinkeliai“ teikia ir socialinę paslaugą – veža keleivius. Paslauga yra žymiai brangesnė negu keleiviai susimoka už bilietą, bet nuostolis dengiamas iš pelningos veiklos – krovinių vežimo. Kita sritis – „Lietuvos paštas“, kurio paslauga - daugeliui senjorų yra išnešiojamos pensijos. Žinoma, galima būtų privatizuoti ir šią veiklos sritį, bet tada išlaidos pabrangtų, pensijoms liktų mažiau Sodros lėšų. Panašiai yra su „Lietuvos energija“ bei kitomis valstybės įmonėmis.

„Lietuvos energija“ neseniai paskelbė, kad investuoja į energinio efektyvumo priemones jos paslaugas perkančiose bendrovėse. Tai reiškia, kad iš „Lietuvos energijos“ ateity bus nuperkama mažiau elektros ir mažiau sumokama pinigų už paslaugas. Bet finansų analitikas Raimondas Kuodis iškart tai įvertino kaip teisingą kryptį - „Lietuvos energija“ naikina savo rinką, bet tai geriausia, ką jie gali duoti Lietuvai“, - savo socialinio tinklo profilyje pakomentavo ekonomistas.
Vyriausybė deda daug pastangų efektyvindama valstybinių įmonių valdymą. Pavyzdžiui, įsikišus Vyriausybei, pavyko užtikrinti, kad „Lietuvos jūrų laivininkystės“ turtas nenuvertėtų, kad būtų išgelbėti jūrininkai, įstrigę užsienio uostuose. Gaila, kad tada, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo liberalų lyderis Eligijus Masiulis, nieko nebuvo padaryta, kad pelningai parduoti Lietuvos jūrų laivininkystės turtą, ir valstybė patirtų kuo mažesnius nuostolius.

Pelno siekis – savaime suprantamas siekis savininko valdomoje įmonėje. Tuo tarpu valstybės įmonėms keliami visai kiti tikslai. Pagal valstybės siekiamus tikslus įmonės suskirstytos į tris grupes: 1A grupė - šiai grupei priskirtos įmonės, iš kurių valstybė tikisi verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokų pajamingumo, šiai grupei priklauso 24 įmonės; 1B grupė - šiai grupei priskirtos įmonės, iš kurių valstybė tikisi ne tik verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokų pajamingumo, bet ir strateginių šalies interesų užtikrinimo, šiai grupei priklauso 63 įmonės, 2 grupė šiai grupei priskirtos įmonės įgyvendina socialinius tikslus, vykdo nekomercinio pobūdžio veiklą, šiai grupei priklauso 42 įmonės.

Daugelio valstybės įmonių tikslas – ne maksimalūs pelnai, o minimalūs paslaugų kaštai visuomenei. Jeigu tos įmonės būtų privatizuotos sekant kai kurių liberalų svajones, tai neliktų ne tik naudos valstybei, bet nukentėtų ir kai kurie gyventojai, ypač jautrios socialinės grupės – šeimos auginančios vaikus, neįgalūs ar pensinio amžiaus žmonės.

Lošimų srityje gal ir turinčio patirties A. Guogos pasvarstymai dėl naudos ištraukimo iš valstybės turto yra neprofesionalūs, laužti iš piršto. Žmonėms siūlyčiau labai atsargiai vertinti tokius naujų Lietuvos gelbėtojų pasisakymus.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

A. Armonaitė. Metas atsipeikėti po „Brexit“ (9)

„Brexit“ faktui dar net neįvykus Didžioji Britanija jau moka milžinišką kainą: istorinis svaro sterlingo kritimas, Didžiosios Britanijos smukimas iš penktos pasaulio ekonomikos į šeštą vietą, savo pozicijas užleidžiant Prancūzijai, gili politinė krizė ir rizika prarasti vieningą valstybę.

R. Budbergytė. Dalijimosi ekonomika: galvos skausmas ar naujos galimybės? (20)

Naujausias „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad beveik kas penktas europietis yra bent kartą išbandęs dalijimosi ekonomikos paslaugas ar pats tokias teikia: išnuomoja nenaudojamus daiktus, kambarį ar butą, laisvu laiku nesibodi padirbėti taksistu ir pan.

A. Zuokas. Turime galimybę tapti tais, pas kuriuos atvažiuoja, o ne iš kurių bėga (77)

Kaip buvęs Vilniaus meras, parašiau laišką tokioms įmonėms, kaip Morgan Stanley, HSBC, CitiBank ir UniCredit, su kurių vadovais yra tekę bendrauti ir kurios yra paskelbusios, jog planuoja perkelti dalį darbo vietų iš Jungtinės Karalystės į kitas šalis. Atkreipiau dėmesį į Lietuvą, garsėjančią kaip didžiausias paslaugų centras rytų ir vidurio Europoje, ir jos galimybes.

D. Kuodytė. Eitynės už lygybę baigėsi, Seime prabudo moralės ir šeimos „sergėtojai“ (70)

Nemalonu būti to dalimi, bet jau daug metų su pertraukomis Seime tęsiasi serialas, kuris meksikietiškai skambėtų „Kaip šventi Seimo nariai šeimas gynė“, o trumpai lietuviškai vadintųsi tiesiog „Valdžia prieš žmones“.

V. Mazuronis. Diena po „Brexit“ – proga pasirūpinti savo žmonėmis (32)

Didžiosios Britanijos gyventojams nusprendus, kad jie nebenori būti 28 valstybes vienijančio bloko nare, sunerimo ne tik visų Europos šalių vadovai bei patys britai, tačiau ir daugelis į šią šalį laimės ir geresnio gyvenimo ieškoti atvykusių emigrantų iš Lietuvos.