R. Vaitkus. Ko siekia naujasis Lietuvos gelbėtojas A. Guoga?

 (154)
Ar girdėjote apie tokį ministrą Antaną Guogą? O apie Lietuvoje veikiančią liberalų vyriausybę? Jeigu ne, susipažinkite - Liberalų vyriausybės ūkio ministras – būtent šitaip viešai dabar prisistatinėja arba yra pristatinėjamas Antanas Guoga.
Rimantas Vaitkus
© DELFI / Kiril Čachovskij

Taigi išgalvotos liberalų Vyriausybės pseudo ministras A. Guoga “išrado“ būdą, kaip neturtingai valstybei Lietuvai staiga praturtėti. Būdas paprastas – išsiparduoti, tiksliau siūlo valstybei parduoti dalį valstybės įmonių „palankiomis“ kainomis.

„Ne valstybės funkcija valdyti vaistinę,“ – sako A. Guoga. Absoliučiai liberalų požiūris – arba parduok, arba uždirbk pinigus.

Bet valstybė ne UABas. Valstybės įmonės atlieka ne vien pinigų uždirbimo vaidmenį. Pavyzdžiui, valstybės valdomos vaistinės gamina vaistus, kurie negaminami ir neparduodami kitose vaistinėse. Privačioms vaistinėms ar netgi stambiems jų tinklams vaistų gaminti tiesiog neapsimoka arba jie būtų gaminami tokiomis kainomis, kurias visi jau gerai pajuto savo kailiu ir piniginėmis.

Pasak A.Guogos, valstybės įmonės dirba neefektyviai uždirba per mažai pelno. Jeigu jos uždirbtų daugiau, tai neva išspręstų vos ne visas biudžeto problemas. A.Guoga, menkai išmanydamas valstybės įmonių valdymą ir jų veikimo mechanizmą, neva rado stebuklingą pajamų šaltinį – nusavinti valstybės įmonių uždirbamas lėšas. Tokius teiginius jis skleidžia spaudoje ir įvairiose laidose. Netgi dalija neuždirbtus valstybinių įmonių pelnus pensininkų pensijoms didinti. Įdomu, kur jis buvo, kai jo gimtoji partija – liberalai kartu su konservatoriais - tas pensijas karpė, o skolas ligi šiol žmonėms turi atidavinėti kiti.

Tačiau grįžkime prie valstybės valdomų įmonių. Pirma, valstybės įmonės veikia ten, kur yra monopolinė ir socialiai jautri paslaugų sritis, todėl valstybinis reguliavimas būtinas. Pavyzdžiui, vežimas geležinkeliais. Be komercinės veiklos – krovinių vežimo – „Lietuvos geležinkeliai“ teikia ir socialinę paslaugą – veža keleivius. Paslauga yra žymiai brangesnė negu keleiviai susimoka už bilietą, bet nuostolis dengiamas iš pelningos veiklos – krovinių vežimo. Kita sritis – „Lietuvos paštas“, kurio paslauga - daugeliui senjorų yra išnešiojamos pensijos. Žinoma, galima būtų privatizuoti ir šią veiklos sritį, bet tada išlaidos pabrangtų, pensijoms liktų mažiau Sodros lėšų. Panašiai yra su „Lietuvos energija“ bei kitomis valstybės įmonėmis.

„Lietuvos energija“ neseniai paskelbė, kad investuoja į energinio efektyvumo priemones jos paslaugas perkančiose bendrovėse. Tai reiškia, kad iš „Lietuvos energijos“ ateity bus nuperkama mažiau elektros ir mažiau sumokama pinigų už paslaugas. Bet finansų analitikas Raimondas Kuodis iškart tai įvertino kaip teisingą kryptį - „Lietuvos energija“ naikina savo rinką, bet tai geriausia, ką jie gali duoti Lietuvai“, - savo socialinio tinklo profilyje pakomentavo ekonomistas.
Vyriausybė deda daug pastangų efektyvindama valstybinių įmonių valdymą. Pavyzdžiui, įsikišus Vyriausybei, pavyko užtikrinti, kad „Lietuvos jūrų laivininkystės“ turtas nenuvertėtų, kad būtų išgelbėti jūrininkai, įstrigę užsienio uostuose. Gaila, kad tada, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo liberalų lyderis Eligijus Masiulis, nieko nebuvo padaryta, kad pelningai parduoti Lietuvos jūrų laivininkystės turtą, ir valstybė patirtų kuo mažesnius nuostolius.

Pelno siekis – savaime suprantamas siekis savininko valdomoje įmonėje. Tuo tarpu valstybės įmonėms keliami visai kiti tikslai. Pagal valstybės siekiamus tikslus įmonės suskirstytos į tris grupes: 1A grupė - šiai grupei priskirtos įmonės, iš kurių valstybė tikisi verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokų pajamingumo, šiai grupei priklauso 24 įmonės; 1B grupė - šiai grupei priskirtos įmonės, iš kurių valstybė tikisi ne tik verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokų pajamingumo, bet ir strateginių šalies interesų užtikrinimo, šiai grupei priklauso 63 įmonės, 2 grupė šiai grupei priskirtos įmonės įgyvendina socialinius tikslus, vykdo nekomercinio pobūdžio veiklą, šiai grupei priklauso 42 įmonės.

Daugelio valstybės įmonių tikslas – ne maksimalūs pelnai, o minimalūs paslaugų kaštai visuomenei. Jeigu tos įmonės būtų privatizuotos sekant kai kurių liberalų svajones, tai neliktų ne tik naudos valstybei, bet nukentėtų ir kai kurie gyventojai, ypač jautrios socialinės grupės – šeimos auginančios vaikus, neįgalūs ar pensinio amžiaus žmonės.

Lošimų srityje gal ir turinčio patirties A. Guogos pasvarstymai dėl naudos ištraukimo iš valstybės turto yra neprofesionalūs, laužti iš piršto. Žmonėms siūlyčiau labai atsargiai vertinti tokius naujų Lietuvos gelbėtojų pasisakymus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

V. Sinkevičius. Kitoks kelių tvarkymo modelis taupys po 8,5 mln. eurų kasmet (6)

Dar 2105 metais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pateikė rekomendacijas dėl Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo ir išskyrė keturias sritis, kuriose būtina keistis: stiprinti turto koordinavimą, didinti valdybų nepriklausomumą, peržiūrėti įmonių teisines formas jas racionalizuojant, bent didesnėms nustatyti privalomus informacijos atskleidimo reikalavimus.

Ž. Pinskuvienė. Kaip kaprizai iš LSDP išstūmė žmogų (47)

Dėmesio išpaikinti socialdemokratai vis stengiasi parodyti, kad ne valstybė, ne žmonės, bet jie turi būti visiems svarbiausi. Net ir iš rinkiminio šūkio "žmogus" metai po metų lyg netyčia pradingo.

E. Butkus. Kur iš tikrųjų glūdi universitetų konkurencingumas? (47)

Lietuvoje metai po metų nenustojama kalbėti apie prastą aukštojo mokslo būklę. Kiekviena vyriausybė sudaro vis kitą programą aukštojo mokslo problemoms spręsti, tačiau situacija iš esmės nesikeičia.

A. Butkevičius. Kodėl buvo pasmerkti regioniniai universitetai (118)

Prisipažinsiu, niekada nemaniau, kad nepriklausomoje Lietuvoje sulauksime tokių laikų, kai su tokiu užmoju, tokiu entuziazmu ir net pasimėgavimu į kampą bus speičiami visi mažesni Lietuvos universitetai.

L. Balsys. Vilniaus miesto bendrasis planas ir R. Šimašiaus „nieko nematau, nieko negirdžiu (34)

Šį trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdyje bus svarstoma nauja sostinės teritorijos bendrojo plano koncepcija, kuri kelia daug abejonių ir klausimų, tačiau R. Šimašius, atrodo, imasi strategijos „nieko nematau, nieko negirdžiu“.