Per kelerius metus Vilniaus savivaldybės skola išaugo šimtais milijonų. Ar galime teigti, kad bent didžioji jos dalis buvo panaudota vilniečių pajamoms didinti, išlaidoms mažinti ar patogumui kurti?
Remigijus Šimašius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šiandien Vilniui niekas nebenori skolinti, savivaldybės įmonės nustekentos, atlyginimai vėluoja, o atsiskaitymų už darbus, paslaugas negaunantys verslininkai priversti didinti kainas. Savivaldybė jau šiandien nebeišgali sumokėti už būtinas paslaugas ir darbus.

Skolos dangstymas ir teisinimasis tuo, kad Vilnius gauna per mažai pinigų, yra veidmainiškas, nes jis parodo tik dalį tiesos. Spartų skolos augimą nulėmė neatsakingas miesto valdymas. Ką iš tiesų reiškia tas mįslingas „neatsakingas valdymas“?

Miestiečių pinigai plaukė į kadenciją baigiančio mero A. Zuoko mylimas įmones, į pasmerktus žlugti projektus, kai kuriais atvejais - į jokios vertės miestiečiams neturinčius statinius. Didžioji problema, slypinti po visais pasiteisinimais – asmeninis godumas ir, kai kuriais atvejais, negebėjimas ūkiškai ir atsakingai tvarkyti gaunamas lėšas.

Vilniaus, vienintelio iš didžiųjų penkių šalies miestų, valdomos įmonės dirbo nuostolingai. Kodėl Klaipėda, Kaunas ir kiti didieji miestai sugeba suvaldyti miesto finansus, o Vilniaus valdžia periodiškai stovi su ištiesta ranka prie vyriausybės durų?

Jau ne pirmus metus Vilniaus miesto savivaldybės valdomos įmonės atsiduria korupcijos skandaluose. Vien pastaruoju metu teisėsaugos institucijos apkaltino Lietuvos šilumos ūkio monopolininkes – UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“. Įtariama, kad neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis buvo padaryta daugiau nei 10 mln. litų žala šilumos vartotojams.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kitur teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė sostinės biudžetui padarė 71 mln. litų nuostolių, pirkdama paslaugas iš UAB „City service“ už šilumos energiją, kuri buvo naudojama darželių ir mokyklų šildymui.

Biokuro žaliavą „Vilniaus energijai“ tiekianti „Bionovus“ diktuoja savo sąlygas Vilniaus miesto šilumos vartotojams bei jų sąskaita uždirba įspūdingus pelnus. Didesnę nei ekonomiškai pagrįsta biokuro kainą sumokame mes, šilumos vartotojai.

Akivaizdu, jog šilumos ūkyje sukuriamos vertės pasidalijimas tarp dviejų partnerių – valstybės ir privataus yra neproporcingai naudingas privačiam verslui, arba savivaldybės dalis dingsta kažkur kitur. Pamenate spaudoje garsiai nuskambėjusią abonentinę istoriją? Turėtų kilti logiškas klausimas, kodėl savivaldybė permoka milijonus įmonėms, susijusioms su ICOR koncernu, kurį įkūrė tie patys Rubikono vyrai?

Reikia daugiau neracionalaus valdymo pavyzdžių?

Prieš dvejus metus, pasinaudojant ES parama, įdiegta “vilniečio kortelės” sistema. Vilniaus savivaldybė, skirtingai nuo kitų projekto partnerių - Klaipėdos ir Kauno – nesugebėjo atsakingai įgyvendinti šio projekto ir turės grąžinti 4,7 mln. litų paramos. O ir pats kortelės diegimas apaugintas įspūdingais viražais ir milijonais.

O kokia situacija su viešuoju transportu? Vilniaus savivaldybė perka vežimo paslaugas iš savų įmonių ir už vieną kilometrą moka 7 litus, o privatūs vežėjai sutiktų keleivius vežti už 4 litus, kaip tai yra daroma ir kituose didžiuosiuose miestuose. Per metus Vilniuje nuvažiuojama apie 125 mln. km – sutaupyti būtų galima šimtus milijonų litų. Reikšminga suma, ar ne? Šios sumos užtektų ne vienai avaringai sankryžai Vilniaus mieste sutvarkyti.

Galiausiai, ar iš tikrųjų reikalingi tokie investiciniai projektai kaip Goštauto viadukas? Už daugiau nei 35 milijonus litų statomas viadukas, transporto specialistų manymu, nesprendžia jokios spūsčių problemos ir taps dar vienu nauju, bet prasmės neturinčiu objektu.

Šios problemos nėra nei miestiečių, nei Seimo veiklos pasekmė. Jos kilo tik dėl dabartinių miesto vadovų kaltės.

Ar reikia padidinti Vilniui tenkančią GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dalį? Taip, toks sprendimas būtų sąžiningas. Vilnius turi savo gyventojams pasiūlyti kokybišką gyvenimą ir paslaugas. Vis dėlto GPM didinimas arba, paprastai sakant, papildomų pinigų skyrimas Vilniaus savivaldybei neišpręs nei valdininkų sąžinės trūkumo problemos, nei pridės gebėjimų tvarkytis racionaliai. Problemos niekur nedingtų ir tuomet, jei savivaldybė kažkaip sugebėtų pasiskolinti, kad pratemptų laiką iki rinkimų.

Sprendimo būdai yra. Tačiau jie reikalauja keisti savivaldybės darbo principus. Pirma, reikia išdrįsti savivaldybės įmones tvarkyti atsakingai ir skaidriai. Antra, investuoti į tai, kas naudinga gyventojams ir konkrečiai įvertinti, kokią naudą duos kiekvienas projektas. Trečia, privatizuoti nereikalingą savivaldybės turtą ir sumažinti nepagrįstas išlaidas. Tik tokiu atveju galime tikėtis, kad Vilnius ne murkdysis skolose, o klestės ir siūlys naujas galimybes vilniečiams.

Šie darbai teks naujajai miesto valdžiai. O kol kas kadenciją baigiančio mero savivalė yra visų mūsų, vilniečių, problema, nes bet kurią dieną gali nutikti taip, kad į gatvę neišvažiuos troleibusai, neišeis šlavėjai, sutriks normalus miesto gyvenimas. Štai tada skambių naujų projektų blizgesys nublanks, ir pamatysime tikrąjį neatsakingumo veidą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (301)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (194)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 7.41 (32)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (52)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (13)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Ateities perspektyvos: protingėjantys automobiliai ir kvailėjantys vairuotojai (13)

Jeigu jūsų automobilis geba kritinėje situacijoje sustoti ir mato aplinką geriau, nei jūs pats,...

J. Arlauskaitė – Jazzu rengiasi išleisti poezijos knygą (12)

Besirengdama savo ir Leono Somovo koncertams Kaune ir Vilniuje DELFI TV konferencijoje...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (12)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę (3)

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (17)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...