R. Šalaševičiūtė. Ką atneša naujų gelbėtojų – valstiečių banga?

 (98)
Kaip rinkimai į Seimą – taip per Lietuvą ritasi nauja gelbėtojų banga.
Rimantė Šalaševičiūtė
© Organizacijos nuotr.

Kaip atsirito, taip ir nusirito į nežinią Naujosios sąjungos, Darbo partijos, „Tautos prisikėlimo“, „Drąsos kelio“ bangos. Taip dabar iš nežinios į dienos šviesą išlindo visa armija Valstiečių ir žaliųjų.

Kas tie žmonės? Politologai ir apžvalgininkai gūžčiodami pečiais vadina juos neprognozuojamais, tiksinčiomis bombomis. Bet matyt, nežinomybė, intriga ir banalūs, bet garsūs Lietuvos išgelbėjimo pažadai rinkėjus vis vilioja.

Gelbėtojų išskirtinis bruožas – vieno žmogaus partija. Didelis būrys sekėjų patraukęs paskui kokią ypatingą asmenybę – čečiotkas šokantį ir ledus iš dangaus barstantį V. Uspaskichą, „go – go“ šokėja persirengusį A. Valinską, kovotoją su išgalvotais pedofilais N. Venckienę.

Likimo banga, pamėtėjusi aukštyn naujus politikos lyderius, deja, kaip atbloškė, taip ir nubloškė į politikos užribį. Už jų stovėjusi pilkoji partiečių masė išsivaikščiojo arba bando ieškoti kitų partijų užuovėjų.

Dabar Lietuva sulaukė naujo gelbėtojų vado: kovotojo su alkoholiu ir gandrų globėjo Ramūno Karbauskio, ir vėl lydimo neaiškios minios per trumpą laiką krūvon susibėgusių žmonių. Kiek tarp jų valstiečių ar žaliųjų – na, bent jų mentaliteto ir patirties prasme – matyt, galima skaičiuoti.

Taip, kol kas matyti, kad daug įvairių perbėgėlių ir iš konservatorių, ir iš socialdemokratų stovyklų, kiti – neatpažinti politiniai objektai ir tebeišlieka tamsiaisiais šių rinkimų arkliukais.

Į naujos kadencijos Seimą besibraunantys valstiečiai žalieji, panašu, kad į savo gretas pasikvietė ne tik šviesuolių, bet ir abejotinos reputacijos žmonių. Kilo netgi įtarimų, kad galbūt jų rinkimų kampaniją maitina iš Lietuvą garsinusių sportininkų išvilioti pinigai. Mat Šiauliuose, Aušros vienmandatėje apygardoje, kandidatuojančio Stasio Tumėno sūnus Juozas žiniasklaidoje pastaruoju metu linksniuojamas ne pačiame geriausiame kontekste. Ne vieną Lietuvos vardą garsinusį sportininką J. Tumėnas apvyniojo aplink pirštą palikdamas be dešimtimis tūkstančių eurų skaičiuojamų sumų. Spaudoje pasirodė prielaidos, kad Valstiečių kandidato sūnus sukčiaudamas galėjo išvilioti 3 milijonus eurų siekiančią sumą.

Kaip teigia žiniasklaida, buvęs Molėtų krepšinio komandos „Tiumenas – Ežerūnas“ rėmėjas J. Tumėnas iš krepšininkų yra pasiskolinęs įspūdingų sumų. Jo žadėtomis 40 procentų palūkanomis už keturis mėnesius susigundė daug sportininkų. Vienas jų – buvęs krepšininkas Marius Prekevičius, patikėjęs šiam veikėjui ne tik savo pinigus.

Nukentėję asmenys jau davė parodymus teisėsaugos pareigūnams. Jie viliasi, kad skolinti pinigai yra kur nors paslėpti. J. Tumėnui 15 tūkstančių eurų patikėjęs buvęs krepšininkas, o dabar sodybos „Pas Šeštoką“ šeimininkas Kęstutis Šeštokas su žmona Diana neketina nuleisti rankų: „Tikime, kad J.Tumėnui nepavyks išsisukti.“

Tačiau kol kas Juozui Tumėnui pavyksta sėkmingai išsisukti ir pasislėpti nuo savo kreditorių.
Dėl sūnaus paklydimų niekas prie kryžiaus nekaltų garbingame Šiaulių vicemero poste sėdinčio, tačiau dar aukščiau į politikos aukštumas pasinešęs Stasys Tumėnas sūnų viešai gina ir netgi gaili, kad, matyt, vaikas pats tapęs kokių nors kitų sukčių įrankiu. Tas „įrankis“, matyt, ne iš kelmo spirtas, nes sugebėjo prisigretinti prie užsienio ar Lietuvos klubuose sėkmingai žaidusių krepšininkų, žinodamas apie neblogus jų honorarus. Dar ypatingesnių gebėjimų reikėjo, kad įgytų šių sporto žvaigždžių pasitikėjimą ir įtikintų investuoti į neegzistuojantį Tumėno verslą.

Kur nugulė J. Tumėno išvilioti milijonai dabar norėtų sužinoti ne vienas apgautasis. Bet tėvas sūnų užstoja... Dabar tai vadinama „politiniu stogu“.

Kol kas Tumėnų istorija – viena yla iš didžiulio į Seimą plūstančių Valstiečių ir žaliųjų maišo. Kitus siurprizus, matyt, per laiką dar išplaus naujoji gelbėtojų banga.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Kubilius. Svarbiausias iššūkis Gintautui Paluckui – ar atsikratys socialdemokratų priklausomybės nuo totalinio melo? (161)

Gintautas Paluckas keičia Algirdą Butkevičių. Tai gerai. Nepažįstu taip gerai Gintauto Palucko, kad galėčiau lengvabūdiškai spėlioti, kaip jam seksis, bet akivaizdu, kad baigiasi 27 metus trukusi „brazauskinė“ era socialdemokratų gyvenime.

V. Mazuronis. Turtinės nelygybės mažinimas – prioritetas Nr. 1 (50)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį pateikė Vyriausybės veiklos ataskaitą, iš kurios aiškiai matėsi didžiausi Lietuvos skauduliai: savižudybės ir emigracija, bet už vis svarbiausia, mano manymu, yra nedovanotinai aukšti atskirties, skurdo ir pajamų bei turtinės nelygybės rodikliai. Vaistų šioms ligoms gydyti, panašu, kad naujoji valdžia neturi.

Ž. Šilgalis. „Liberalas“ R. Šimašius eina Vengrijos premjero ir Turkijos prezidento keliu (34)

Kažkada Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas buvo liberalas, o dabar pretenduoja į „diktatoriaus“ titulą ES. Kažkada Turkijos premjeras, dabar prezidentas, Recepas Erdoganas, Europą ir pasaulį žavėjo kaip pažangus reformatorius, o dabar brutalia jėga kovoja prieš laisvą žodį ir kitokią nuomonę. Panašiu keliu suka ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

M. Skomantienė. Atsargiai! Radioaktyvusis Kubilius vis dar spinduliuoja (168)

Konservatoriams jis beveik šventas žmogus. Toks gerbiamas ir mylimas, kad yra pirmasis po šventosios dinastijos atstovų: patriarcho bei jo anūko.

A. Veryga. Netikėkite skleidžiamais gandais apie vaistus (156)

Neseniai buvo paskleista klaidinanti informacija apie Vyriausybės nutarimą, kuris leis realiai sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas. Buvo teigiama, neva kainos realiai nemažės, o tam tikrų būtinų vaistų rinkoje gali visai nelikti. Noriu patikinti, kad taip tikrai nebus, ir paaiškinti, ko iš tiesų yra siekiama.