R. Šalaševičiūtė. Ką atneša naujų gelbėtojų – valstiečių banga?

 (98)
Kaip rinkimai į Seimą – taip per Lietuvą ritasi nauja gelbėtojų banga.
Rimantė Šalaševičiūtė
© Organizacijos nuotr.

Kaip atsirito, taip ir nusirito į nežinią Naujosios sąjungos, Darbo partijos, „Tautos prisikėlimo“, „Drąsos kelio“ bangos. Taip dabar iš nežinios į dienos šviesą išlindo visa armija Valstiečių ir žaliųjų.

Kas tie žmonės? Politologai ir apžvalgininkai gūžčiodami pečiais vadina juos neprognozuojamais, tiksinčiomis bombomis. Bet matyt, nežinomybė, intriga ir banalūs, bet garsūs Lietuvos išgelbėjimo pažadai rinkėjus vis vilioja.

Gelbėtojų išskirtinis bruožas – vieno žmogaus partija. Didelis būrys sekėjų patraukęs paskui kokią ypatingą asmenybę – čečiotkas šokantį ir ledus iš dangaus barstantį V. Uspaskichą, „go – go“ šokėja persirengusį A. Valinską, kovotoją su išgalvotais pedofilais N. Venckienę.

Likimo banga, pamėtėjusi aukštyn naujus politikos lyderius, deja, kaip atbloškė, taip ir nubloškė į politikos užribį. Už jų stovėjusi pilkoji partiečių masė išsivaikščiojo arba bando ieškoti kitų partijų užuovėjų.

Dabar Lietuva sulaukė naujo gelbėtojų vado: kovotojo su alkoholiu ir gandrų globėjo Ramūno Karbauskio, ir vėl lydimo neaiškios minios per trumpą laiką krūvon susibėgusių žmonių. Kiek tarp jų valstiečių ar žaliųjų – na, bent jų mentaliteto ir patirties prasme – matyt, galima skaičiuoti.

Taip, kol kas matyti, kad daug įvairių perbėgėlių ir iš konservatorių, ir iš socialdemokratų stovyklų, kiti – neatpažinti politiniai objektai ir tebeišlieka tamsiaisiais šių rinkimų arkliukais.

Į naujos kadencijos Seimą besibraunantys valstiečiai žalieji, panašu, kad į savo gretas pasikvietė ne tik šviesuolių, bet ir abejotinos reputacijos žmonių. Kilo netgi įtarimų, kad galbūt jų rinkimų kampaniją maitina iš Lietuvą garsinusių sportininkų išvilioti pinigai. Mat Šiauliuose, Aušros vienmandatėje apygardoje, kandidatuojančio Stasio Tumėno sūnus Juozas žiniasklaidoje pastaruoju metu linksniuojamas ne pačiame geriausiame kontekste. Ne vieną Lietuvos vardą garsinusį sportininką J. Tumėnas apvyniojo aplink pirštą palikdamas be dešimtimis tūkstančių eurų skaičiuojamų sumų. Spaudoje pasirodė prielaidos, kad Valstiečių kandidato sūnus sukčiaudamas galėjo išvilioti 3 milijonus eurų siekiančią sumą.

Kaip teigia žiniasklaida, buvęs Molėtų krepšinio komandos „Tiumenas – Ežerūnas“ rėmėjas J. Tumėnas iš krepšininkų yra pasiskolinęs įspūdingų sumų. Jo žadėtomis 40 procentų palūkanomis už keturis mėnesius susigundė daug sportininkų. Vienas jų – buvęs krepšininkas Marius Prekevičius, patikėjęs šiam veikėjui ne tik savo pinigus.

Nukentėję asmenys jau davė parodymus teisėsaugos pareigūnams. Jie viliasi, kad skolinti pinigai yra kur nors paslėpti. J. Tumėnui 15 tūkstančių eurų patikėjęs buvęs krepšininkas, o dabar sodybos „Pas Šeštoką“ šeimininkas Kęstutis Šeštokas su žmona Diana neketina nuleisti rankų: „Tikime, kad J.Tumėnui nepavyks išsisukti.“

Tačiau kol kas Juozui Tumėnui pavyksta sėkmingai išsisukti ir pasislėpti nuo savo kreditorių.
Dėl sūnaus paklydimų niekas prie kryžiaus nekaltų garbingame Šiaulių vicemero poste sėdinčio, tačiau dar aukščiau į politikos aukštumas pasinešęs Stasys Tumėnas sūnų viešai gina ir netgi gaili, kad, matyt, vaikas pats tapęs kokių nors kitų sukčių įrankiu. Tas „įrankis“, matyt, ne iš kelmo spirtas, nes sugebėjo prisigretinti prie užsienio ar Lietuvos klubuose sėkmingai žaidusių krepšininkų, žinodamas apie neblogus jų honorarus. Dar ypatingesnių gebėjimų reikėjo, kad įgytų šių sporto žvaigždžių pasitikėjimą ir įtikintų investuoti į neegzistuojantį Tumėno verslą.

Kur nugulė J. Tumėno išvilioti milijonai dabar norėtų sužinoti ne vienas apgautasis. Bet tėvas sūnų užstoja... Dabar tai vadinama „politiniu stogu“.

Kol kas Tumėnų istorija – viena yla iš didžiulio į Seimą plūstančių Valstiečių ir žaliųjų maišo. Kitus siurprizus, matyt, per laiką dar išplaus naujoji gelbėtojų banga.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Skaistys. Korupcija ir kolaboravimas – dvi vienos ydos pusės (72)

Kaip žinome, su korupcijos reiškiniu bandoma kovoti visais lygiais: tarptautiniu, nacionaliniu, nevyriausybiniu, žinybiniu... O kaip su kolaboravimu? Vienareikšmio atsakymo nėra. Akivaizdu, kad abu šie reiškiniai – vieno, valstybingumą ardančio, medžio šakos. Ne veltui jie uždrausti baudžiamuoju įstatymu. Jei sakysite, kad tai visiškai skirtingi dalykai, tai iš pirmo žvilgsnio pozicijų būsite teisūs.

M. Sinkevičius. Romos sutarčiai – 60 metų. Ar kartu minėsime ir 100-ąsias metines? (90)

Šių metų kovo 25 d. sukanka 60 metų nuo Romos sutarties pasirašymo. Jos pagrindu 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beniliukso valstybės įsteigė Europos ekonominę bendriją – organizacijos, šiandien vienijančios 28 Europos valstybes, tarp jų ir Lietuvą, ir nuo 1993 m. vadinamos Europos Sąjunga, pirmtakę.

G. Kirkilas. ES ateities scenarijus – naujas taikos ir gerovės pažadas (37)

Šių metų kovo 25 d. Romos sutarčiai sukanka 60 metų. Tai pačiai sutarčiai, kuria 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beneliukso valstybės įsteigė Europos Ekonominę Bendriją, pradėjusią veikti 1958-ais ir tapusią Europos Sąjungos (ES), sukurtos 1992 metais jau pagal Mastrichto sutartį, pirmtake.

G. Markovičienė. Lietuvoje diskriminuojami... lietuviai (29)

Vilniaus miesto savivaldybė rengia naują tvarką, kuriai įsigaliojus, romų tautybės asmenys, gyvenantys sostinės Kirtimų rajone esančiame tabore, gautų išskirtines sąlygas, lyginant su visais kitais žmonėmis. Argumentas – esą tik taip įmanoma paskatinti romų išsikraustymą iš taboro.

V. Kernagis. „Užsikonservavę“ Trakai (ne)nyksta (54)

Tik pradėjus domėtis Trakuose nusistovėjusiu su kultūros paveldu bei verslo investicijomis susijusiu klausimu, nemažai daliai viešosios erdvės veikėjų kilo klausimų, pastebėjimų bei nuogąstavimų: „Trakus ketinama užstatyti dangoraižiais, nugriauti pilį, o vietoje jos saloje padaryti golfo laukus!“. Neva, jau atrieda investicijų buldozeriai, nušluosiantys viską: ir karaimiškas trobeles, ir bažnyčias, ir unikalų landšaftą.