Priminsiu, kad A.Tapinas tuomet pasišaipė iš referendumo iniciatorių, paskelbęs internete filmuką, kuriame matėme, kaip jis užkasė referendumo rinkėjo pažymėjimą, gausiai jį palaistė ir pažadėjo, kad pavasarį ten išaugs pinigų medis. Kai kurie referendumo šalininkai į tai atsakė degindami A.Tapino knygas ir iki šiol negali to įvykio užmiršti.
Kadangi šios kadencijos Seime susikaupė išskirtinė dauguma vadovautis sveiku protu ir visuomenės interesu nesugebančių politikų, prikraunančių į kelnes vos tik pamato pro langą kelių rėksnių plakatus arba aptinka „Facebook“ grupę, skelbiančią savo kliedesius tautos vardu, didžioji dalis referendumo iniciatorių reikalavimų 2014 m. gegužę buvo surašyti į Žemės saugiklių įstatymą. Išskyrus patį draudimą parduoti žemę užsieniečiams, akivaizdžiai prieštaravusį Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai.
Lietuvoje yra per 500 tūkstančių žemės savininkų. Toks rinkėjų skaičius galėtų nulemti bet kurių rinkimų baigtį, tačiau žemės savininkai nesugeba apginti savo interesų nuo gerokai labiau organizuotų stambiųjų ūkininkų, sugebančių įtikinti politikus priimti sprendimus, varžančius žemės ūkio paskirties žemės rinką. Žemės savininkai suinteresuoti galimybe laisvai disponuoti savo nuosavybe, kad jokie suvaržymai dirbtinai nemažintų jos rinkos vertės, o nuomos ir pardavimo kainos būtų kuo didesnės. Stambieji ūkininkai suinteresuoti galimybe pigiai nuomotis žemę iš jos savininkų ir priversti ją pusvelčiui jiems parduoti. Paprasčiausias būdas tai pasiekti – įstatymais apriboti, kad niekas kitas negalėtų tos žemės pirkti, o savininkai būtų spaudžiami didesniais mokesčiais už nedirbamą, tai yra nenuomojamą ūkininkams žemę.
Jeigu šiandien mudu su tamsta, mielas skaitytojau, pasiklausę priešrinkiminių politikų kalbų ir susimetę pinigų sumanytumėm pastatyti didžiausią Europoje galvos smegenų protezų gamyklą, tikriausiai neieškotumėm jai vietos sostinės senamiestyje. Netinka ir miegamieji daugiabučių mikrorajonai, kuriuose ir be mūsų objekto susidaro transporto spūstys, o kiekvieną laisvą žemės sklypelį taikosi užstatyti naujais daugiabučiais nekilnojamojo turto plėtros bendrovės. Todėl tikriausiai dairytumėmės už miesto, į Sosnovskio barščiais apaugusius laukus prie magistralinio kelio. O tuomet paaiškėtų, kad mudu arba mūsų įsteigta gamyklos statymo bendrovė to lauko nupirkti negali. Net jeigu jo savininkas labai nori mums tą žemę parduoti ir jį tenkina mudviejų pasiūlyta kaina. Nes tas laukas yra žemės ūkio paskirties ir pagal Žemės ūkio saugiklių įstatymą jį pirkti gali tik ūkininkas arba žemės ūkio bendrovė.
Europos Komisija gegužės 26 d. pasakė, kad tai – visiška kvailystė. Tiksliau, pasakė kiek mandagiau, bet iš esmės tą patį: „Kai kurios priemonės, tokios kaip reikalavimas, kad žemės pirkėjas turi būti ūkininkas, yra per griežtos ir diskriminacinės – jomis varžomos investicijos į kaimo plėtrą“. Ir dar pridūrė, kad, Komisijos nuomone, „kai kuriomis naujųjų nacionalinių taisyklių nuostatomis ribojamas laisvas kapitalo judėjimas ir įsisteigimo laisvė“. Ir labai mandagiai paprašė išsukti tuos saugiklius, tai yra per du mėnesius pakeisti žemės įsigijimo teisės aktus, kuriais 2014 metų gegužę buvo sugriežtintas žemės pardavimas užsieniečiams.
Manote, kad ims ir pakeis? Pagalvokit iš naujo. Po dviejų mėnesių iki Seimo rinkimų bus likę tiek nedaug laiko, kad ir šiaip drąsa neišsiskirianti Algirdo Butkevičiaus vyriausybė tikrai nedrįs erzinti gerai organizuotos interesų grupės – stambiųjų ūkininkų. Bent jau todėl, kad nepastūmėtų jų į Ramūno Karbauskio žaliųjų valstiečių glėbį, nors akivaizdu, kad jie jau seniai ten atsidūrę.
Žemės ūkio ministrė, darbietė Virginija Baltraitienė jau dabar pripažįsta, kad pakeitimai gali būti „tik biurokratiniai palengvinimai, kad mažiau reikėtų šeimos nariams pažymų“. Ir nė neketina slėpti, kad girdi tik ūkininkų balsą, o žemės savininkų ir diskriminuojamų piliečių interesai jai nerūpi.
Toks mūsų valdžios pataikavimas vienai interesų grupei neabejotinai iššauks Europos Komisijos ieškinį ES Teisingumo Teisme. Kuris pasibaigs taip, kaip pasibaigė „Lietuvos geležinkelių“ piktnaudžiavimas dominuojama padėtimi – baudomis. Bet, kol tuos 43 mln. eurų už Rengės geležinkelio ruožo išardymą 2008 metais mokės ne tuo metu susisiekimo ministru dirbęs dabartins premjeras A.Butkevičius arba socialdemokratų globojamas „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka, o pati valstybinė įmonė arba Lietuva, tol sprendimų priėmėjai nebus atgrasyti nuo pagundos pataikauti įtakingoms interesų grupėms mūsų visų sąskaita.