Aš ir toliau laikausi nuoseklios pozicijos ir dar kartą noriu pabrėžti, kad esu skalūninių dujų gavybos hidraulinio plėšymo būdu naudojant cheminius preparatus priešininkas. Tokią poziciją, pateikdamas savo atskirąją nuomonę, aš išsakiau ir politinės tarybos posėdyje.
Nepritariu skalūnų dujų projektui iš esmės. Esu įsitikinęs, jog užsitęsęs konkursas dėl jų žvalgybos ir gavybos neatitinka nei valstybės, nei žmonių interesų. Šiame projekte – per daug neatsakytų klausimų. Todėl aš siūlau bent penkeriems metams paskelbti moratoriumą skalūninių dujų žvalgybai bei gavybai hidraulinio plėšymo būdu naudojant chemines medžiagas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Europos Sąjunga yra nusiteikusi griežtinti skalūnų dujų gavybos tvarką. Ją reglamentuojančius siūlymus Europos Komisija turi pateikti artimiausiu metu.
Skalūnų gavyba daugelyje Europos Sąjungos valstybių kelia audringas diskusijas ir sulaukia labai nevienareikšmių vertinimų. Būtent tai paskatino ieškoti sprendimo ir skurti bendras bei aiškias taisykles, kurios užtikrintų saugų skalūnų dujų žvalgybos bei gavybos procesą ir sumažintų visuomenės nerimą bei nepasitikėjimą.
Aš manau, kad mūsų šalis privalo sulaukti bendrų taisyklių, kurias priimti nusprendė vasarą Lietuvoje posėdžiavę ES valstybių aplinkos ministrai. Apie bendro reglamentavimo būtinybę kalbėjo ir čia viešėjusi už veiksmus klimato srityje atsakinga Europos Komisijos narė Connie Hedegaard, kuri pastebėjo, kad skalūnų dujos neturėtų būti suprantamos kaip stebuklingas receptas visoms problemoms spręsti.
Savo ruožtu ir Lietuva ir toliau privalo tobulinti įstatymus ir kitus, skalūnų dujų ir kitų žemės gelmėse esančių resursų paieškas ir gavybą reglamentuojančius teisės aktus.
Didesnė energetinė nepriklausomybė, kurios tikimasi pradėjus skalūnų dujų gavybą, yra labai svarbi valstybei. Bet dar svarbesni valstybei yra ir turi būti jos žmonės, į kuriuos jokiomis aplinkybėmis negalima numoti ranka.
Juo labiau, kad bendrovės, vykdančios skalūnų gamybą, šiandien visuomenei pilnai neatskleidžia
hidraulinio plėšymo procese naudojamų cheminių medžiagų sudėties. Kai kurios iš joje žinomų klasifikuojamos kaip žmonių sveikatai ir reprodukcijai poveikį turintys ūminiai toksinai.
Be to, nereikia pamiršti faktų, kad moratoriumus skalūninių dujų išgavimui yra paskelbusios Prancūzija, Bulgarija, iš dalies – ir Vokietija, o Austrijoje priimtas sprendimas skalūninių dujų gavybą gręžimo būdu leisti tk tuo atveju, jeigu procese nenadojami cheminiai priedai. Čekija iki 2014 metų yra uždraudusi skalūnų gavybą, siekdama geresnio teisinio reglamentavimo. Kilus protestams, skalūnų dujų gavybos darbai šiemet rugpjūtį buvo sustabdyti Anglijoje.
2012 m. lapkričio 21 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikio aplinkai atkreipia bendrijos narių dėmesį į šių dujų išgavimą hidraulinio plėšymo būdu kaip keliančius pavojų aplinkai ir žmogui. Šioje rezoliucijoje taip pat konstatuojama, kad Europos Sąjungos lygmenyje kol kas nėra nustatytas privalomas visų veiklos vykdytojų įsipareigojimas visiškai atskleisti ardymo skysčio cheminę sudėtį bei koncentraciją ir atitikti galiojančius ES teisės aktus pagal REACH reglamentą, o ardymo skysčiai kaip pavojingos atliekos kol kas nėra įtrauktos į Europos atliekų direktyvos (2008/98/EB) III priedą.
Taip pat rezoliucijoje yra nurodyti ir kiti teisiniai aspektai, kurie kol kas tinkamai teisinėje plotmėje neapibrėžia skalūninių dujų paieškos ir gavybos procesų.
Nepamirškime dar vieno dalyko: LR Konstitucijos 47 straipsnis sako, kad žemės gelmės išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kada ir kaip tos respublikos piliečiai suteikė teisę tą nuosavybę perleisti užsienio kampanijoms? Ar žemės gelmės yra toks pat turtas, kokiu buvo „Mažeikių nafta“ ar „Lietuvos telekomas“? Ko gero ne, nes abi šios įmonės į Konstituciją neįrašytos. Tad gal pirmiau išsiaiškinkime šiuos aspektus, o ne pulkime įgyvendinti buvusios Vyriausybės užgaidų ar susitarimų.