Dujų vamzdžiai ir elektros laidai yra būtini, kad žiemą namuose būtų šilta, o vasarą šaldytuve – šalta, kad mokyklose būtų šviesu, o ligoninėse veiktų gyvybiškai svarbūs prietaisai. Kitaip tariant, be energetikos infrastruktūros neišgyventų nė viena šiuolaikiška valstybė.
Vis dėlto už elektronus ir dujų molekules svarbesni yra elektriniai impulsai mūsų galvose. Tik nuo žmonių žinių ir pastangų priklauso, kokia energetikos infrastruktūra bus pastatyta ir kaip ji tarnaus valstybės ir visų jos žmonių labui.
Energetikos infrastruktūra nebegalime skųstis. Jei kažkada ir buvome energetinė sala, tai dabar turime daugiausia tiltų, jungiančių mus su patikimais partneriais. Galime garantuoti vartotojams patikimą energijos tiekimą ir konkurencingas kainas. Elektra šiandien – pigesnė nei prieš metus ar dvejus. Už dujas mokame vieną mažiausių kainų Europoje, o rinkoje atsirado reali konkurencija.
Bet ne tik tai svarbu. Įgyvendindami išskirtinius energetikos projektus (SGD terminalas – didžiausias projektas dujų srityje, jungtys su Švedija ir Lenkija – didžiausia investicija į elektros sektorių nuo nepriklausomybės atkūrimo), įgijome unikalios patirties.
Ši patirtis ir specialistų žinios yra didžiulis mūsų turtas. Drįsčiau teigti, kad ateityje jis bus ne mažiau svarbus, nei pačios jungtys. Juk nuo mūsų specialistų kompetencijos priklausys, ar investicijos į energetiką ir ateityje duos maksimalią naudą vartotojams.
Lietuva neturi nei didelių naftos klodų, nei dujų atsargų. Todėl daug energetinių išteklių importuojame. Žinoma, turime savo atsinaujinančių energijos išteklių, kurie mažina priklausomybę nuo importo.
Mūsų žmonių kompetencijos taip pat yra atsinaujinantis išteklius. Tik jo atsinaujinimas labiau priklauso nuo mūsų pačių, o ne nuo gamtos. Kompetencija ir žinios gali prisidėti ne tik prie energetikos sėkmės Lietuvos viduje, bet ir paskatinti eksportą.
Šiandien jau galime vertinti pirmuosius rezultatus. „Klaipėdos nafta“ padeda įgyvendinti SGD terminalo projektą Kolumbijoje.
Tai pirmoji tokio pobūdžio sutartis Lietuvos energetikos sektoriuje. Lietuvos specialistai konsultuos kolegas Kolumbijoje SGD terminalo statybos, paruošimo eksploatuoti bei paleidimo fazėse.
Ir kitų SGD terminalų plėtotojai, matydami lietuvių turimą patirtį ir kompetencijas, kviečia pasikalbėti.
Drįstu teigti, kad Lietuva gali tapti ne tik krepšinio, bet ir SGD kompetencijų šalimi.
Manote, kad taip kalbėti – per drąsu? Bet dar visai neseniai atrodė per drąsu kalbėti apie tai, kad Lietuva gali išsivaduoti iš „Gazprom“ gniaužtų. Buvo daug abejojančiųjų ir „LitPol Link“ projekto sėkme. Rezultatai rodo, kad esame stiprūs ir galime pasiekti ambicingų tikslų.
Pirmieji žingsniai stiprinti energetikų kompetencijas jau žengti. Klaipėdoje kuriamas SGD klasteris, kuriame bus plėtojamos aukštos pridėtinės vertės SGD technologijos. Jos prisidės prie naujų produktų gamybos ir žinių bei kompetencijų stiprinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad SGD klasteris gimsta natūraliai. Prie jo prisideda Energetikos bei Švietimo ir mokslo ministerijos, „Klaipėdos nafta“, Vakarų laivų gamykla, Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.
Specialistų, kurie būtų ugdomi Klaipėdoje, poreikis jaučiamas ne tik Lietuvoje. SGD vadinamas ateities kuru laivyboje. Suskystintosios dujos gali pakeisti dyzeliną viešajame transporte bei vilkikuose. Akivaizdu, kad augant SGD panaudojimui daugiau reikės ir specialistų.
Palyginti jauna Lietuvos SGD rinka domisi Nyderlandai, turintys labai solidžią patirtį šioje srityje. Olandai kalba, kad Europai reikės kompetentingų SGD specialistų. Lietuviai turi atsakyti, kad galės patenkinti Europos poreikius.
SGD – ne vienintelė sritis, kurioje mūsų energetikai yra stiprūs. Elektros perdavimo operatorius „Litgrid“ šiuo metu yra unikalioje situacijoje – jam reikia derinti elektros srautus iš trijų skirtingų sinchroninių zonų: Šiaurės Europos, žemyninės Europos ir vadinamosios IPS/UPS, kuriai ir mes priklausome.
Įtakingi užsienio politikai privačiuose susitikimuose nepaliauja žavėtis Lietuvos pasiekimais energetinio saugumo srityje. Neseniai buvę kone 100 procentų priklausomi nuo Rusijos, dabar patys sprendžiame savo energetinį likimą.
Neseniai Lietuvoje lankęsis Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius gyrė Lietuvos pasiekimus energetikoje: efektyvią SGD terminalo statybą, klasterio kūrimą, „Litgrid“ specialistų žinias.
EK paskelbtoje SGD ir dujų saugyklų strategijoje (beje, paskelbtoje vasario 16-ąją) Lietuva ir Klaipėdos SGD terminalas įvardijami kaip tiekimo saugumo ir konkurencijos užtikrinimo pavyzdys.
Jei kalbėtume apie kokybiškus laikrodžius, pirma asociacija būtų Šveicarija. Pasakykite, kodėl prabilus apie energetinį saugumą, pirma asociacija negalėtų būti Lietuva?