Tačiau nustebau, kad į debatus atvyko 3 iš 8 kandidatų į Seimą Dzūkijos apygardoje. Ir viskas! Kiti penki kandidatai nori atstovauti tautiečiams, bet nenori su jais bendrauti. Žinoma, ilgai nespėlioję kur dingo kiti turėję atvykti kandidatai, su atėjusiais pradėjome diskutuoti apie dzūkams aktualias bėdas.
Visgi, šis klausimas man vis dar neduoda ramybės. Kaip išspręsti šią tautos atstovų Seime (arba norinčių ten patekti) nebendravimo su Tauta problemą? Ir prisiminiau savo kolegas iš Atėnų. Tik ne dabartinių Atėnų, o Senovės Atėnų.
Senovės graikai turėjo, manau, neblogą įprotį, vadinamą – eklezija. Susirinkdavo tauta kartu su politikais bei valdininkais ir svarstydavo visus klausimus iš eilės. Skelbti persams karą, ar ne? Statyti dar vieną šventyklą Dzeusui, ar ne? Svarbiausia, kad kiekvienas graikas galėjo kalbėti, siūlyti, kritikuoti bet kurį politiką. Eklezijoje viešpatavo visiška žodžio laisvė. Tik keiktis nebuvo galima!
O kaip dabar žmonėms kalbėti, siūlyti ir kritikuoti, jei politikai vengia ateiti pas rinkėjus? Gal mums reiktų pasimokyti iš senovės istorijos ir surengti Dzūkijos ekleziją? Graikai ekleziją surengdavo bent 40 kartų per metus! Mes galėtume rengti, tarkim, kartą per mėnesį.
Žinoma, objektyvumo vardan, reiktų paminėti faktą, kad mūsų, tai yra rinkėjų, skaičius Dzūkijos rinkiminėje apygardoje – 34 590, o senovės atėniečių eklezijoje, istorikų manymu, dalyvaudavo apie 6 000. Skirtumas didelis.
Tačiau mes turime tai, ko senovės graikai neturėjo – facebook’ą, kuriame žmonės man gali užduoti bet kokius klausimus, taip pat visus norinčius galiu išklaustyi privačių susitikimų metu biure ar rinkimų štabe nuo 10 iki 13 valandos. Į visus klausimus atsakau ir išgirstu kiekvieną žmogų.
Surengti ekleziją esu pasiruošęs kiekvieną dieną
Šiuos savo žodžius galiu įrodyti dabar pat, atsakydamas į nemalonius komentarus, parašytus žmonių, kurie pakomentavo ankstesnį mano straipsnį alytusplius.lt. Kalba neredaguota ir gramatinės klaidos netaisytos. Į komentarą atsakau tokį, kokį parašė rinkėjas:
„Kalba bendromis frazemis - padareme, padidinome, isgirdome... Didinate minimalia alga, kulturos darbuotoju atlyginimus, pensijas centais, o mokescius - desimtimis euru. Negirdite zmoniu ir negirdesite ! Lietuvos zmones jau seniai praso sumazinti Seimo nariu skaiciu. Kodel to nedarote ? Kodel nesumazinate seimo nariu privilegiju Ar norite dar padidinti emigracija valdziazmogiu geroves saskaita ?”
Matau, kad šio komentaro autoriui pyktį kelia Seimo narių skaičius ir kalbėjimas bendromis frazėmis. Todėl atsakysiu tiksliai. Šių metų rugsėjo 13 d. Seimo Darbo partijos frakcija užregistravo Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma mažinti Seimo narių skaičių iki 111 vietoje dabar esamo 141.
Visgi, aš tuo džiaugtis neskubėčiau, nes Seimo narys atstovauja žmones ne tik Lietuvoje, o ir svetur gyvenančius lietuvius, kurių skaičius yra apie 800 000. Taip pat per mano jau minėtus debatus supratau, kad politikai vengia bendravimo su Tauta, o Seimo narių skaičiaus sumažinimas reikštų dar sunkesnį prieinamumą prie politikų. Tad, mano nuomone, eklezija šiuo klausimu yra būtina.
Kodėl svarbi eklezija?
Šiuo savo diskursu į senovės Graikiją ne istorijos pamoką norėjau Jums surengti, bet pabrėžti debatų svarbą. Tai ne tik klausimų ir atsakymų bei bendrų sprendimų vakaras, o bendruomenės susirinkimas ir solidarumo jausmo skatinimas. Gaila, kad dauguma politikų nenori susitikti su bendruomene ir susitinka tik su tuo, su kuo nori. Aš neskirstau žmonių į saviškius ir jūsiškius, ar kokias kitas kategorijas.
Esu pasirengęs deryboms prie apskritojo stalo ir išgirsti kiekvienos pusės argumentus. Galiu atsakyti net ir į aštrius klausimus, kaip ką tik atsakiau į anoniminį komentarą. Šiuo metu vis dar atstovauju savo gimtąjį kraštą, todėl su manimi susisiekti galite bet kada mano facebook‘o puslapyje ar biure nustatytomis valandomis. Svarbiausia tęsti pradėtus darbus.