R. Juknevičienė. Astravo AE kelią atvėrė 2012 m. referendumas

 (393)
Neįtikėtina, kaip kai kuri žiniasklaida paveiki socialdemokratų propagandai dėl Astravo atominės elektrinės (AE) statybų, nukreiptai prieš Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), kad neva Andriaus Kubiliaus Vyriausybė Astravo klausimu nieko nedarė.
Rasa Juknevičienė
© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

Juk tiesa yra visai kitur - Astravo elektrinei kelią atvėrė 2012 metų referendumas. Jį parėmė tuometinė opozicija su socialdemokratais priešakyje, o nemaža dalis žiniasklaidos lygiai taip pat nesigilino arba aptarnavo referendumo iniciatorius. Galiu tik įsivaizduoti, kokie pinigai tuomet nusėdo kai kuriuose reklamos skyriuose.

Jei nebūtų sustabdytas saugios japoniškos Visagino atominės elektrinės projektas, apie Astravo AE šiandien negirdėtume. Mat ji nei ekonomiškai, nei techniškai nebūtų įmanoma. Tuometinės mūsų Vyriausybės argumentų, kaip matau, negirdėjo ir kai kurie žurnalistai. Juk gąsdinimas net dviem elektrinėmis šalia Lietuvos ir buvo esminis Kremliaus koziris. Jo reikėjo, kad išgąsdintų lietuvius. Deja, taip ir įvyko.

Kaliningrade „statybos“ buvo sustabdytos kitą dieną po Maskvai pavykusio referendumo, o Astravui kelią atidarė tie, kurie nepasiruošusiems tokių klausimų spręsti žmonėms pakišo referendumą ir dar agitavo balsuoti prieš japonišką Visagino AE.

Tai todėl dabar vėl turėsime nesaugią, su neišbandytu reaktoriumi rusišką elektrinę. Ji bus nesaugi ne tik dėl savo technologijos, bet ir dėl nuolatinio šantažo galimybės, visokių pranešimų apie gedimus ir panašiai. Ir tai yra Kremliaus vykdomų hibridinių karų kontekste.

Beje, kurį laiką po referendumo Lietuvoje ir Astravo elektrinės statybų ateitis nebuvo iki galo aiški. Tačiau kai po rinkimų Lietuvoje nieko nevyko su Visaginu, Maskva apsisprendė pasinaudoti išsikovotu energetiniu vakuumu. Šiandien, kai tapo visiškai aišku, kad Astravo elektrinės statybos vyksta, turime vienintelę galimybę ją sustabdyti – pastatyti technines užtvaras (keitiklius) nešvariai elektrai tekėti per Lietuvą toliau į Europą, Skandinaviją.

Apie tai premjero A. Butkevičiaus buvo klausinėta nuo ankstyvo rudens. Deja, atsakymai buvo prieštaringi, kokia Lietuvos pozicija ir kas daroma šiuo klausimu realiai, taip ir nežinome. Todėl gimė dviejų buvusių vadovų ir opozicinių partijų pareiškimas.

Nervingas socialdemokratų atsakymas su kaltinimais buvusiai Vyriausybei pribloškė – akivaizdu, kad nesiruošiama nieko daryti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

B.Matelis. Ką Lietuva rinksis: įtampas visuomenėje ir stenėjimą sėdint ant reformų puodo? (4)

Praėjusių metų pabaigoje vienoje konferencijoje pranešėjas pateikė liūdnoką vaizdą - po dvidešimties metų Lietuvoje liks tik vienas miestas. Vilnius.

V. Vaitiekūnaitė. Gal G. Landsbergiui laikas ant nusiraminimo kėdutės? (250)

Nepasakysiu jokios naujienos - Gabrielius Landsbergis, bent jau kol kas dar vis esantis konservatorių partijos lyderiu, neretai stebina savo kontroversiškais pasisakymais.

J. Razma. Ką duotų mokyklų direktorių kadencijų ribojimas? (50)

Iškilus informacijai apie skandalingą kai kurių mokyklų direktorių veiklą vėl pasigirdo raginimai įvesti mokyklų vadovų kadencijų apribojimus.

A. Sakalas. Ar dar gali LSDP tapti patikima kairiąja partija? (90)

Publikacijose ir komentaruose kartais svarstomas klausimas, ar Lietuvai reikalinga kairioji partija. Iš tiesų, ar reikalinga partija, kuri gintų samdomųjų ir sunkiai gyvenančių žmonių interesus ir nebūtų apsikrėtusi neo-liberalizmo virusu, manant, kad pakanka tik remti verslą (ypač stambųjį), ir jis taps dosnesnis samdiniams bei rems labdaringas organizacijas, padedančias bedarbiams ir mažas pajamas gaunantiems išvengti bado šmėklos gniaužtų.

V. Mazuronis: neskubėkime naikinti visų urėdijų (71)

Pirmoji naujojo aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyva apmokestinti vienkartinius kavos puodelius, švelniai tariant, ėjo pro šalį, antroji – reformuoti valstybinių miškų valdymą – mano nuomone, taip pat nežiba. Ministro lengvų pergalių paieška – suprantama, bet juk šnekame ne tik apie pinigus.