R. Juknevičienė. Astravo AE kelią atvėrė 2012 m. referendumas

 (393)
Neįtikėtina, kaip kai kuri žiniasklaida paveiki socialdemokratų propagandai dėl Astravo atominės elektrinės (AE) statybų, nukreiptai prieš Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), kad neva Andriaus Kubiliaus Vyriausybė Astravo klausimu nieko nedarė.
Rasa Juknevičienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Juk tiesa yra visai kitur - Astravo elektrinei kelią atvėrė 2012 metų referendumas. Jį parėmė tuometinė opozicija su socialdemokratais priešakyje, o nemaža dalis žiniasklaidos lygiai taip pat nesigilino arba aptarnavo referendumo iniciatorius. Galiu tik įsivaizduoti, kokie pinigai tuomet nusėdo kai kuriuose reklamos skyriuose.

Jei nebūtų sustabdytas saugios japoniškos Visagino atominės elektrinės projektas, apie Astravo AE šiandien negirdėtume. Mat ji nei ekonomiškai, nei techniškai nebūtų įmanoma. Tuometinės mūsų Vyriausybės argumentų, kaip matau, negirdėjo ir kai kurie žurnalistai. Juk gąsdinimas net dviem elektrinėmis šalia Lietuvos ir buvo esminis Kremliaus koziris. Jo reikėjo, kad išgąsdintų lietuvius. Deja, taip ir įvyko.

Kaliningrade „statybos“ buvo sustabdytos kitą dieną po Maskvai pavykusio referendumo, o Astravui kelią atidarė tie, kurie nepasiruošusiems tokių klausimų spręsti žmonėms pakišo referendumą ir dar agitavo balsuoti prieš japonišką Visagino AE.

Tai todėl dabar vėl turėsime nesaugią, su neišbandytu reaktoriumi rusišką elektrinę. Ji bus nesaugi ne tik dėl savo technologijos, bet ir dėl nuolatinio šantažo galimybės, visokių pranešimų apie gedimus ir panašiai. Ir tai yra Kremliaus vykdomų hibridinių karų kontekste.

Beje, kurį laiką po referendumo Lietuvoje ir Astravo elektrinės statybų ateitis nebuvo iki galo aiški. Tačiau kai po rinkimų Lietuvoje nieko nevyko su Visaginu, Maskva apsisprendė pasinaudoti išsikovotu energetiniu vakuumu. Šiandien, kai tapo visiškai aišku, kad Astravo elektrinės statybos vyksta, turime vienintelę galimybę ją sustabdyti – pastatyti technines užtvaras (keitiklius) nešvariai elektrai tekėti per Lietuvą toliau į Europą, Skandinaviją.

Apie tai premjero A. Butkevičiaus buvo klausinėta nuo ankstyvo rudens. Deja, atsakymai buvo prieštaringi, kokia Lietuvos pozicija ir kas daroma šiuo klausimu realiai, taip ir nežinome. Todėl gimė dviejų buvusių vadovų ir opozicinių partijų pareiškimas.

Nervingas socialdemokratų atsakymas su kaltinimais buvusiai Vyriausybei pribloškė – akivaizdu, kad nesiruošiama nieko daryti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Sakalas. Lietuvoje yra dvi teisės: viena Seimo nariams, kita – jų rinkėjams (68)

Tokia išvada peršasi savaime stebint Seimo mėginimus apsaugoti savo narį M. Adomėną nuo teisinio persekiojimo už jo teiginius apie žurnalistę R. Janutienę, išsakytus 2016 m. rugsėjo 16 d. Seime spaudos konferencijos metu.

Ž. Pinskuvienė. Kai į kovą stoja moralė ir alkis, laimi pastarasis (137)

„Lietuva tirpsta it sniegas pavasarį“, – per žinias ir vėl skambinama pavojaus varpais. Pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, per pirmus du šių metų mėnesius – beveik 14 tūkst. gyventojų, rodo oficiali statistika. O ir tie, kurie čia dar liko, nebeįstengia nusipirkti net duonos – kasdien autobusais lietuviai keliauja į kaimyninę Lenkiją įsigyti pigesnio maisto.

L. Balsys. Ar Aplinkos ministerija – pusbrolių, „švogerių“, sutuoktinių ir verslo grupių reikalų ministerija? (44)

Su skaidrumo ir reformų šūkiais į rinkimus ėję valstiečiai gavo didžiulį rinkėjų pasitikėjimą. Deja, netrukus pradėjo panašėti, kad reformos ir itin svarbūs įstatymai priiminėjami vadovaujantis „pusbrolių ir švogerių krašto“ dėsniais. Miškų ūkį išmanantys žmonės sutinka, kad reikia pokyčių, tačiau neabejoja, kad už urėdijų reformos, kokią siūlo ministras, slypi ne kas kita, kaip stambiųjų medienos perdirbėjų interesai.

G. Abaravičius. Apie gyvulių ūkį Trakuose ir ne tik (atsakymas V. Kernagiui) (92)

Jau keliose žiniasklaidos priemonėse, tarp jų ir DELFI, susilaukęs itin rūsčių Seimo nario Vytauto Kernagio priekaištų, norėčiau pateikti savo poziciją ir kai kuriuos faktus, kurių jis – nuoširdžiai tikiuosi – nežino. Manau, tai svarbu visiems piliečiams, kuriems rūpi ne tik Trakų kultūrinio kraštovaizdžio likimas, bet ir demokratijos kokybė Lietuvoje, nes galime ne tik prarasti Trakus, kaip valstybės saugomą kultūros paveldo vietovę, bet ir dar labiau įtvirtinti gyvulių ūkio tradicijas, kai vieni piliečiai – turiu omenyje dalį verslo ir politikos elitui priskiriamų žmonių – yra lygesni už kitus.

M. Zakarka. Kodėl nereikia 2 proc. skirti mokyklai ar ligoninei? (15)

Kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kvietimu deklaruoti pajamas, startavo ir dar vienas procesas – lenktynės tarp nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų, kam atiteks piliečių paskiriama 2% parama. Būtent šis mėnesis yra galimybė paskirti 2% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstaigoms, turinčioms teisę ją gauti.