R. Juknevičienė. Astravo AE kelią atvėrė 2012 m. referendumas

 (393)
Neįtikėtina, kaip kai kuri žiniasklaida paveiki socialdemokratų propagandai dėl Astravo atominės elektrinės (AE) statybų, nukreiptai prieš Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), kad neva Andriaus Kubiliaus Vyriausybė Astravo klausimu nieko nedarė.
Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė
© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

Juk tiesa yra visai kitur - Astravo elektrinei kelią atvėrė 2012 metų referendumas. Jį parėmė tuometinė opozicija su socialdemokratais priešakyje, o nemaža dalis žiniasklaidos lygiai taip pat nesigilino arba aptarnavo referendumo iniciatorius. Galiu tik įsivaizduoti, kokie pinigai tuomet nusėdo kai kuriuose reklamos skyriuose.

Jei nebūtų sustabdytas saugios japoniškos Visagino atominės elektrinės projektas, apie Astravo AE šiandien negirdėtume. Mat ji nei ekonomiškai, nei techniškai nebūtų įmanoma. Tuometinės mūsų Vyriausybės argumentų, kaip matau, negirdėjo ir kai kurie žurnalistai. Juk gąsdinimas net dviem elektrinėmis šalia Lietuvos ir buvo esminis Kremliaus koziris. Jo reikėjo, kad išgąsdintų lietuvius. Deja, taip ir įvyko.

Kaliningrade „statybos“ buvo sustabdytos kitą dieną po Maskvai pavykusio referendumo, o Astravui kelią atidarė tie, kurie nepasiruošusiems tokių klausimų spręsti žmonėms pakišo referendumą ir dar agitavo balsuoti prieš japonišką Visagino AE.

Tai todėl dabar vėl turėsime nesaugią, su neišbandytu reaktoriumi rusišką elektrinę. Ji bus nesaugi ne tik dėl savo technologijos, bet ir dėl nuolatinio šantažo galimybės, visokių pranešimų apie gedimus ir panašiai. Ir tai yra Kremliaus vykdomų hibridinių karų kontekste.

Beje, kurį laiką po referendumo Lietuvoje ir Astravo elektrinės statybų ateitis nebuvo iki galo aiški. Tačiau kai po rinkimų Lietuvoje nieko nevyko su Visaginu, Maskva apsisprendė pasinaudoti išsikovotu energetiniu vakuumu. Šiandien, kai tapo visiškai aišku, kad Astravo elektrinės statybos vyksta, turime vienintelę galimybę ją sustabdyti – pastatyti technines užtvaras (keitiklius) nešvariai elektrai tekėti per Lietuvą toliau į Europą, Skandinaviją.

Apie tai premjero A. Butkevičiaus buvo klausinėta nuo ankstyvo rudens. Deja, atsakymai buvo prieštaringi, kokia Lietuvos pozicija ir kas daroma šiuo klausimu realiai, taip ir nežinome. Todėl gimė dviejų buvusių vadovų ir opozicinių partijų pareiškimas.

Nervingas socialdemokratų atsakymas su kaltinimais buvusiai Vyriausybei pribloškė – akivaizdu, kad nesiruošiama nieko daryti.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

D. Pavalkis. Kokio aukštojo mokslo ateityje reikės Lietuvai (45)

Visuomenėje gana intensyviai diskutuojama, ko reikia iš aukštojo mokslo, kaip ir iš visos švietimo sistemos Lietuvoje.

R. Baškienė. Nenorime emigracijos? Didinkime algas, mažinkime mokesčius (86)

Neseniai išgirdome, kad Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela pakvietė visus piliečius kovoti su medikų korupcija.

A. Kontrimienė. Biudžetinių įstaigų vadovai pasmerkti dirbti iki gyvos galvos? (24)

Pagal dabar galiojantį Biudžetinių įstaigų įstatymą taip dabar ir yra. Biudžetinių įstaigų vadovų darbo kadencijos yra neribojamos.

M. Zasčiurinskas. LITEXIT. Nulinės darbo sutartys – nulinė gyvenimo kokybė (47)

Socialdemokratas A. Butkevičius teigia, kad nulinės darbo sutartys padės pritraukti investicijų ir padės išvengti atlyginimų „vokeliuose“.

G. Kirkilas. Populizmo žavesys ir skurdas (68)

Populizmo apraiškų daug, gal ne visada iškart jas pamatai ir atpažįsti, tačiau nemažai jų kartojasi ir keliasi iš rinkimų į rinkimus.