R. Burokas. Guoga – dar vienas Lietuvos gelbėtojas ar tiesiog „šuleris“?

 (93)
Gelbėtojus sieja ryšiai su Rusija
Ramūnas Burokas
Ramūnas Burokas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos rinkėjų dėmesiui – naujas jų „gelbėtojas“ Antanas Guoga. Kuo daugiau jis reiškiasi viešumoje, giriasi savo dosnumu – varguoliams dalija europarlamentaro algą, dalyvauja parodomosiose gerumo akcijose, tuo labiau primena kitus Lietuvos politinius „mesijus“.

Matyt, ne veltui europarlamento koridoriuose A. Guoga vaikšto kone apsikabinęs su Viktoru Uspaskichu. Šio gelbėtojo žvaigždė kaip tik nugeso, bet patirtimi juk galima pasidalinti. Galbūt – ir interesais.

Paralelių, vienijančių politinius gelbėtojus, daug. Pirmiausia krenta į akis dideli neaiškios kilmės pinigai ir mįslingos sąsajos su užsienio valstybėmis, ypač su Rusija.

Ryšiai su šia šalimi raudona juosta ėjo ir per Rolando Pakso politinę karjerą, kol buvo paviešinta kai kurių Rusijos piliečių ir kompanijų įtaka Prezidento posto pasiekusiam politikui. Tuomet praregėjo visi, kurie aklai tikėjo itin drąsiu ir ryžtingu lakūnu-gelbėtoju. Jo politinis skrydis susisuko mirties kilpa ir leidosi pažemėn.

Viktoras Uspaskichas savo ypatingų ryšių su Maskva net neslapstė. Kai tik buvo pradėti traukti į dienos šviesą įkalčiai dėl „juodosios“ partinės buhalterijos, šis Lietuvos gelbėtojas bandė glaustis būtent Rusijoje. Nors Lietuvoje jis dar bandė išlaikyti visagalio įvaizdį, žarstydamas iš dangaus ledų porcijas ir neatsisakydamas kitų šou elementų, – rinkėjams šokdavo „čečiotkas“.

Mesijo vietą netruko užimti Antanas Guoga, kai tik išsisėmė V. Uspaskicho politiniai užmojai. O gal būt jie visai sąmoningai buvo perduoti jaunesniam ir energingesniam politikos naujokui?

Sėkmingo lošėjo ir savo vyruko įvaizdis

Mįslingi A. Guogos biografijos vingiai – kaimas Alytaus rajone, Australija, Honkongas, vėl Lietuva, Briuselis, Europos Parlamentas... Išlošti milijonai, po to iššvaistyti, verslas nuo nulio ir vėl milijonai... Kažkur prapuolę iš oficialių biografijų metai, užuominos apie Rusiją, palikta šeima, vaikai (beje, lygiai kaip ir V. Uspaskicho), žmonių aptarinėjami meilės romanai...

Štai tokia spalvinga asmenybė staiga metasi į politiką. Kodėl rinkėjams jis įdomus? Nes jis turi beveik kiekvieno iš mūsų kokių nors bruožų. Kiek lietuvių mačo su alaus „bambaliuku“ ant sofos nesvajoja išlošti milijonų ir tada jau „normaliai gyventi“? Apie tai svajoja net darbštieji, nugaras dieną naktį lenkę, bet taip ir nenuskynę bent kiek saldesnio savo sunkaus viso gyvenimo darbo vaisiaus. O čia – vyrukas, kuris savo pavyzdžiu parodo ir staiga įkvepia baigiančius nusivilti loterija – tai įmanoma, aš tai padariau, išlošiau! Tegyvuoja lošėjas!

O kiek vyrukų Lietuvoje galėtų bent sau prisipažinti ištikimybe savo žmonoms, šeimoms, neišsiskyrę, nevedę kelintą kartą? Čia irgi A. Guogai ne vienas šimtas ir tūkstantis petį patapšnotų – savas vyras. Šaunuolis!

Visai neseniai taip tapšnojo Viktorui – toks paprastas, kaip mes – suvirintojas, o milijonų „prisuko“, žmonų, šeimų, vaikų net ne vienoj šaly apturėjo. Irgi buvo šaunuolis. Bet jau buvo. Žavesys išblėso. Viktoro šou baigėsi.

Žarsto labdarą vengdamas mokesčių

Dabar byra gėrybės iš kito milijonieriaus kišenių. Dalijama europarlamentaro alga, renkami vaikai ir vežami poilsiauti į A. Guogos turizmo sodybą, remiamas sportas, tiesa, tenka girdėti, kad kartais daugiau pažadama negu realiai finansuojama. Nes jei rėmėjo nematyti ar baigiasi rinkimų kampanija, tai staiga baigiasi ir parama sportui.

Tiesa, besipuikuojantis savo dosnumu A. Guoga viena ranka žarsto labdaras, kita – be skrupulų pasiima iš mūsų visų. Į turtingiausių žmonių šimtuką Lietuvoje patenkantis milijonierius įsigudrino iš savo valdomų įmonių vietoj apmokestinamų dividendų išsitraukti neapmokestintas palūkanas už milijonines paskolas.

Vėlgi gudrios schemos, kaip išvengti mokesčių. Kur mes tai jau matėme? Tik šįkart apsieita be bylų ir teismų. Tiesiog gudresnis lošėjas. Ne veltui vadinamas „šuleriu“.

Labai jau drumzlinai atrodo ir žaidimas su pilietybėmis. Turėdamas jas dvi A.Guoga sėkmingai manipuliuoja dvigubais gyvenimais. Dalis verslų ir vaikų – Australijoje. Taip toli, kad niekas ir nepatikrins. Parodomoji dalis – nauja šeima, nauja politinė karjera – Lietuvoje. Demonstruodamas labdaras ir atsidavimą Lietuvai A.Guoga ruošiasi rinkimams, bet paaiškėjus dvigubos pilietybės problemai, kuri neleidžia kandidatuoti į Seimą, sėkmingasis lošėjas nenori atsisakyti slaptojo kozirio – Australijos pilietybės. Neva vieni vaikai praras ją irgi, o pagrandukas net neįgis. Nors teisininkai tvirtina, kad vaikai tokiu atveju turimos Australijos pilietybės neprarastų. Gal tiesiog baiminamasi prarasti saugų atsitraukimo variantą?..

Dar viena paralelė tarp gelbėtojų. R. Paksui talkino aiškiaregė Lena Lolišvili, jo šeima garbina Merkinės piramidę. V. Uspaskichas statė cerkves ir Lietuvoje, ir Rusijoje, reklamavo savo draugystę su Tėvu Stanislovu.

Antanas Guoga nuvažiavęs į Vilkaviškį ateina į 9 valandos mišias, kur bažnyčioje bendrauja su vilkaviškiečiais ir kviečia gyventojus susitikti su juo po mišių. Kone pranašas. Reikia prisidengti kuo nors šventu? Nes visiems vis dėlto kirba klausimas, kokia ta aukštesnioji jėga siunčia į Lietuvos žemę mesijus – vieną po kito?

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

V. Gedvilas. Ar golfas yra azartinis žaidimas? (23)

Lietuvoje taip jau įprasta: jei gerą idėją pasiūlo politikas, jis yra pliekiamas ir taršomas iš visų pusių. Kaipmat atsiranda oponentų ar šiaip „geradarių“, kurie puola ieškoti ir dažniausiai „randa“ paaiškinimą, kad politiko idėja naudinga jam pačiam, jo giminėms, draugams, buvusiems kolegoms, verslo grupuotėms.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Zadanijų ar idėjų politika? (91)

Mano bičiulis mokykloje buvo geografijos mėgėjas. Kai 7-oje klasėje gavo naujas pratybas, kitą dieną atnešė išsprendęs visą sąsiuvinį.

R. Sadauskas. A. Tapino pasodintas pinigų medis išdygo (41)

Žurnalisto Andriaus Tapino organizuotame Laisvės piknike negausus būrelis piketuotojų liūdnais veidais, išsivyniojusių plakatą „Tapinai, užkasęs piliečių teisę į referendumą, nevaidink demokrato...“, priminė visų užmirštą 2014 m. birželio 29-osios referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo. Nepaisant aktyvios žemės gynėjais pasivadinusių aktyvistų agitacijos, privalomasis referendumas tuomet neįvyko, sudalyvavus jame vos 14,97 procentų rinkėjų. Bet mes visi likome gyventi su jo pasekmėmis – paskubomis Seimo priimtais diskriminaciniais žemės pardavimo apribojimais.

A. Bilotaitė. Atkurti tikėjimą Lietuva (158)

Po visų gegužės įvykių norisi klausti, ar Lietuva, kaip demokratija, jau pasiekė dugną? Ar įmanoma žemiau nukristi? Prarasti dar daugiau pasitikėjimo, nuvilti daugiau žmonių? Kaip Lietuvos politikams tai „pavyksta“? Ar dar apskritai galima išbristi iš korupcijos ir valstybės grobstymo?

R. Budbergytė. Krovinių vežimas geležinkeliu – vis dar ne ant tų bėgių (37)

Vienas esminių Europos pramonės bei paslaugų sektoriaus konkurencingumo veiksnių – efektyvus prekių transportavimas, kuris taip pat turi didžiulę įtaką ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui.