Valstybė yra didžiausias turto savininkas šalyje. Skaičiuojama, kad valstybės turto vertė siekia beveik 50 mlrd. eurų. Deja, valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių rankose sutelkto visiems Lietuvos gyventojams priklausančio turto grąža valstybės ižde kol kas tik smulkiais skatikais žvanga.
Rasa Budbergytė
© DELFI / Karolina Pansevič

Valstybės turtas – tai žemė ir jos gelmės, miškai ir vidaus vandenys, pastatai, infrastruktūros ir kiti statiniai, kultūros vertybės, vertybiniai popieriai ir valstybės piniginiai ištekliai.

Viena iš opiausių šiuo metu valstybės valdomo turto rūšių – nekilnojamasis turtas (NT). Įvairius statinius, pastatus ir administracines patalpas valdo bemaž visos Lietuvoje veikiančios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. NT išlaikymas atsieina nemažą dalį valstybės biudžeto lėšų – vien pernai mokesčių mokėtojams tai kainavo beveik 162 mln. eurų.

Iš viso valstybės institucijos turi NT objektų, kurių bendras plotas siekia per 20 mln. kv. m. Įsivaizduokime: tai – Marijampolės miesto dydis! Visgi išnaudojamos toli gražu ne visos turimos valdos. Apie 336 tūkst. kv. m užimančių įvairių NT objektų yra perduota naudotis neatlygintinai (panaudai). Dar apie 280 tūkst. kv. m. įvairios paskirties valstybės NT yra išnuomotas.

Dalis valstybės institucijų ir įstaigų, kurios neišsitenka esamose valdose, nuomojasi per 61 tūkst. kv. m. ploto iš privačių asmenų. Nuomai per metus išleidžiama apie 4 mln. eurų. Tuo tarpu iš nenaudojamo valstybės NT nuomos pernai gauta vos daugiau nei 600 tūkst. eurų. Palyginkime: nuomai per metus sumokame 6,5 karto daugiau nei patys uždirbame iš nuomininkų, kai nuomojamos patalpos yra 4,5 karto mažesnio ploto nei išnuomotos.

Valstybės institucijų neūkiškumas jau ne pirmi metai bado akis, todėl kalbų apie efektyvesnį valstybei priklausantį NT nebeužtenka – laikas konkretiems veiksmams. Prieš kelias savaites, susitikusi su Turto banko atstovais ir susipažinusi su esama situacija, įpareigojau visas institucijas pagrįsti, ar patikėtas valdyti NT, kuris šiuo metu stovi laisvas arba yra nuomojamas, joms išties yra reikalingas.

Per kelis ateinančius mėnesius nustačius nepagrįstus poreikius bus imamasi priemonių NT objektus iš jų perimti, perduodant naudotis kitoms biudžetinėms institucijoms arba parduoti. Valstybės institucijos ir įstaigos privalo suprasti, kad valdo ne niekieno, o mūsų – mokesčių mokėtojų – jiems patikėtą turtą. Kitu atveju neracionaliai valdomam valstybės NT bus surasti nauji šeimininkai.

Šiemet Turto bankas jau surengė 172 aukcionus ir pardavė 182 NT objektus už 23,5 mln. eurų. Pernai NT buvo parduota vos už 2 mln. eurų (surengti 143 aukcionai, parduoti 34 NT objektai).

Svarbu pažymėti, kad šiemet pradėjusi veikti valstybės turto informacinė paieškos sistema (VTIPS) yra vienas pagrindinių įrankių, siekiant efektyvinti valstybės NT valdymą. Metų pradžioje Finansų ministerija kartu su Turto banku inicijavo duomenų apie valstybės NT pateikimą į centralizuotą VTIPS sistemą, t. y. visos valstybės institucijos, naudojančios NT, privalėjo identifikuoti valdomą turtą, sandorius dėl šio turto bei jo išlaikymo kaštus. Pirminis duomenų pateikimas yra prilygintinas valstybės NT inventorizacijai.

Deja, atskleisti duomenis apie NT panoro ne visi jo valdytojai – iš 859 įvairių valstybės institucijų net dešimtadalis vis dar nėra pateikę informacijos apie valdomus NT objektus.

Valstybės institucijų nenoras susiskaičiuoti joms patikėtą valdyti NT rodo, kad siekiant kuo efektyviau centralizuotai valdyti valstybės turtą, būtina stiprinti Turto banko galias. Akivaizdu, kad Turto bankui reikia „atrišti rankas“ ir suteikti imperatyvius įgaliojimus perimti valstybės turtą, nes dalis valstybės institucijų piktavališkai nenori skirtis su turimais NT objektais.

Pasižvalgius į kaimyninių šalių patirtį, galime tik pavydėti, kaip valdomas valstybės NT. Pavyzdžiui, Latvijoje pernai iš valstybės turto nuomos uždirbta 31 mln. eurų, o Estijoje – 35 mln. eurų. Tiesa, šiose šalyse, lyginant su Lietuvoje veikiančiu Turto banku, centralizuotą valstybės turto valdymą padeda užtikrinti net kelissyk gausesnės darbuotojų pajėgos (Lietuvoje Turto banke dirba 134 asmenys, Latvijoje – 598, Estijoje – 246). Tad be įgaliojimų didinimo Turto bankui taip pat būtina stiprinti ir administracinius gebėjimus bei kompetenciją.

Reikia nepamiršti, kad efektyvus ir racionalus valstybės turto valdymas yra vienas iš būdų papildyti valstybės iždą. Tam, kad valstybės turtas būtų valdomas pelningai, duotų ženklią grąžą valstybei ir jos žmonėms, būtinas ne tik visų valstybės institucijų atsakingas požiūris į valstybės turto valdymą, bet ir konkretūs sprendimai valstybės turto valdymo srityje.

Visų pirma, turime inventorizuoti visą valstybės turtą, kad galėtume pradėti planuoti, kaip jį ūkiškai valdyti. Laisvas, nuomotinas ar nenaudojamas NT turi pereiti iš jo dabartinių valdytojų rankų. Taip pat būtina įdiegti atlygintiną naudojimąsi (nuomą) valstybės turtu.

Siekiant jau dabar mažinti valstybės NT valdymo ir priežiūros išlaidas, Vyriausybei šiuo metu yra pateiktas sprendimo projektas dėl centralizuotai valdomo valstybės turto apimčių padidinimo 2017 metais daugiau kaip 30 tūkst. kv. metro ploto. Taip pat Turto bankas įpareigotas pradėti parengiamuosius darbus, kad 2018 metais centralizuotai valdomo turto plotas būtų išplėstas dar 100 tūkst. kvadratinių metrų. Administracinės paskirties nekilnojamojo turto centralizavimas neturi būti atidėliojamas. Valstybės institucijos neturi valdyti laisvo, nuomotino ar nenaudojamo turto, jos turi koncentruotis į savo tiesioginių funkcijų vykdymą, o ne rūpintis NT priežiūra.

Žinoma, vien valstybės NT valdymo centralizavimo nepakaks – administracinės patalpos turi būti išnaudojamos efektyviau. Todėl dar šiemet ruošiamasi patvirtinti pastatų naudojimo vertinimo rodiklius ir normatyvus, kurie leis griežčiau kontroliuoti valstybės NT valdymą bei naudojimąsi juo.

Be to, inventorizavus visą turtą ir įvertinus jo išlaikymo kaštus, ateityje turi būti siekiama dalies valstybinių institucijų iškėlimo iš prestižinėse miesto vietose esančių brangių patalpų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (65)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (45)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (2)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (1)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (2)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (117)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (202)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...