Naujos galimybės atveria kelius ne tik į kairę ir dešinę, bet aukštyn ir žemyn. Planeton nusileidžia demoniškas socialinių tinklų voratinklis, ir mus ištinka žodžio laisvės apogėjus. Per amžius nesikeičia nei temos, nei idėjos, juoda lieka juoda, balta lieka balta, o žmogus lieka, kaip sakė A. S. Puškinas, „arena kurioje gėris kovoja su blogiu“.
Paulius Saudargas
© DELFI / Domantas Pipas

Keičiasi informacijos sklaidos greitis, formų aštrumas, visuomeninių reiškinių dinamika. Įvykis, klaida ar kokia šiaip „feisbukinė nesąmonė“ akimirksniu rezonuoja į topų viršūnes. Todėl klausimas, kur pasibaigia kritika ir prasideda patyčios, tampa vis aktualesnis. Nes patyčios yra piktžolė, kurią reikia nedelsiant rauti. Visa bėda – atskirti, nes šienauti viską – nėra išeitis. Neturint demokratinės piktžolių selekcijos tradicijos, galima prieiti prie netolerancijos kritikai, kitai (pagrįstai) nuomonei ar cenzūros. Tyli apatija – irgi blogis. Blogas tas krikščionis, kuris klysta, bet dar blogesnis – kuris nieko nedaro blogio akivaizdoje. Taigi: kaip atskirti patyčias nuo ne patyčių?

Veiksmas tampa patyčiomis ne dėl formos, o dėl tikslų. Mokytoja gali įvairiai pamokyti pavėlavusį mokinį – pasakyti pastabą, įraityti „p“, iškviesti atsakinėti, anksčiau net kampan statydavo. Adekvatus mokytojo tikslas yra mokinio nebevėlavimas, klasės drausmės palaikymas. Tai netinkamo veiksmo kritika, o ne patyčios. Tačiau jei kritikuojamas nosies ilgumas ar akinių dėvėjimo faktas – tai patyčios. Patyčiomis nesiekiama paversti žmogų geresnį, atkreipti dėmesį į elgesio broką ar kritikuoti nepakankamas pastangas. Patyčiomis siekiama pažeminti žmogų be pozityvios priežasties užuomazgų, todėl nagrinėdami (ne)patyčių atvejus turėtume vertinti ne formą, o pozityvios motyvacijos buvimo faktą.

Pavyzdžiui, kaip tu gali tylėt, jei ką tik susigaudžiusi, kuriai ministerijai vadovauja, ministrė išskrenda „ant kalakutų“ į Kazachstaną. Juk čia ji ne laiptais nubildėjo, susipainiojusi raudonos suknelės skvernuose. Ne, ji valingai susipainiojo interesuose. Tai jau ne patyčių, o apkaltos reikalai.

Arba kaip tu gali tylėt, jei aukščiausia šalies diktantų ministrė primygtinai ir pakartotinai siūlo rašyt nosinę ten, kur jos per amžius nebuvo. Negali tylėt ir tuomet, kai viešumon lenda „zadanijos“, auksinės šakutės ar tiesiog ketverių metų rezultatų skurdas. Politikų darbo broko įvardinimas, raginimas veikti efektyviau ar gaudymas supainiojus interesus yra ne vien opozicijos, bet žiniasklaidos ir apskritai visuomenės ne tik teisė, bet ir pareiga. Ginamasi ne argumentais, bet krokodilo ašaromis – „jūs tyčiojatės“. Bandoma slėptis po aukos aureole – juk aukas pas mus myli. Kartais netgi prevenciškai tyčiojamasi iš potencialių besityčiotojų. Pavyzdžiui, vienos vyriausybės vadovas visą „feisbukinį“ jaunimą mato krūmuose, atėjus dienai X. Toks, va, draugiškas patapšnojimas aktyviai visuomenės daliai.

Bet yra dar dvi medalio pusės. Gerokai bjauresnės. Tai patyčios dėl vertybių ir derėtų pripažinti, kad abi puses „užneša ant posūkių“. Užbėgdamas už akių, labai aiškiai pasakysiu, kad nepateisinu mėtančių kandžių replikų akmenis į „visuomenės laisvinamųjų paradų“ pusę, nors nepritariu ir patiems paradams. Bet jei jau gavo leidimą paraduoti, tegul paraduoja sau. Matyt, turi savo požiūrį ir filosofiją.

Rėkavimas ir viešosios tvarkos pažeidinėjimas nėra išeitis, tai tik diskredituoja kitokią nuomonę, kaip ir, pavyzdžiui, praplyšusių kelnių įteikinėjimas Seimo salėje liberaliau galvojantiems. Tai akmuo į krikščioniškos stovyklos kiemą. Nepagarbą ir nekultūrą demonstruodami „kovotojai dėl vertybių“ daro meškos paslaugą pačiai krikščioniškų vertybių idėjai ir pateisina nekultūringą atoveiksmį. Atoveiksmį patyčiomis.

Daugiau nei du trečdaliai pasaulio gyventojų yra tikintieji. Tačiau tų milijardų nuomonę tvirtai ir garsiai reiškiantys tikintieji dažnai yra stumiami į visuomeninio ir valstybinio gyvenimo užribį. Stumiami kažkur į Talibano provincijas viduramžiuose. Kaltinami nemodernumu ir nemoksliškumu. Blogiausia, kad kritikuojami ne tik žodžiai ir veiksmai, bet tyčiojamasi iš įsitikinimų, požiūrio.

Statistiškai „internetuose“ dominuoja liberaliau mąstantys „troliai“, taigi patyčių taurė gausiai liejasi ant tradicines vertybes išpažįstančiųjų. Tuo tarpu konservatyvesni yra nuosaikesni, išskyrus aptartas išimtis, kurios užsiima rėksmingom „meškos paslaugom“. Užkliudyti tikros ar pritemptos priežasties dėl tvirtos prokrikščioniškos nuomonės, „trolių“ liežuviai akimirksniu šauna lyg įtemptos spyruoklės. Tai dar kartą parodė svaiginamą pagreitį įgavusi patyčių banga naujai paskirtos vieno Seimo komiteto pirmininkės atžvilgiu.

Kodėl vadinu tai patyčiomis, o ne kritika? Nes šiuo atveju „trolinamas“ ne veiksmas ar sprendimas, o iš disertacijos ir konteksto išluptas sakinys, kurį pati autorė savo disertacijoje paneigė. Vadinasi, priežastis tikrai dirbtinė, lyg tie užkliuvę akiniai, kuriuos sudaužius neatsiprašoma, o tęsiamos patyčios, nes kliūva pats žmogus kaip toks. Kliūva, nes nepatinka tai, kuo jis tiki ir tai, jog drąsiai tai deklaruoja.

Mieli „troliai“, kur jūsų tolerancija į kurią taip apeliuojate? Kur tas krištoliniai blaivus, moderniai kritiškas, moksliškai pagrįstas šiuolaikinis požiūris? Surizikuosiu (būdamas ne istorikas, o fizikas) prisiminti šiek tiek ankstyvesnį už viduramžių laikotarpį – gan pasileidusią Romos imperiją, kur krikščionys irgi buvo persekiojami. Persekiojami dėl tikėjimo. Tačiau būtent tikrasis tikėjimas yra tolerancijos bastionas, tikras krikščionis geba atleisti savo skriaudėjams, eiti tiesiu keliu ir priimti paklydusius eiti drauge.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (39)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (16)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (105)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (226)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (226)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (21)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (220)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (43)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (7)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (4)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...