P. Gylys. Jei ne liberalas, esi marginalas

 (123)
Nesu liberalas. Niekad nebuvau. Nebuvau net tada, kai Sąjūdžiui moraliai ir politiškai žlungant, nemaža dalis inteligentų buvo tapę liberalizmo evangelistais.
Povilas Gylys
© DELFI / Valdas Kopūstas

Mat jie bijojo, kad gali atgimti tarybinė, radikaliu kolektyvizmu grįsta sistema. Tačiau tai buvo nepamatuota baimė – dauguma tų, kurie inteligentų manymu galėjo grąžinti Lietuvą į tarybinę praeitį, atsivėrus greito praturtėjimo galimybėms, metė savo partinius bei komjaunimo bilietus ir puolė į totalinės privatizacijos verpetą. Dalis jų tapo naujaisiais kapitalistais, „novarišais“. Negi jie galėjo norėti grįžti į totaliai suvalstybintos ekonomikos glėbį?

Tuo metu apie kolektyvizmą vos ne visi kalbėjo kaip apie absoliutų blogį. Todėl visuomenė nustojo deramai domėtis tuo, kas vadinama bendruoju gėriu. Dar daugiau – jis, tas viešasis gėris, buvo paskelbtas komunistinės mąstysenos atgyvena.

Taigi visi ar gal beveik visi – komunistai, komjaunuoliai, patriotai – tapo naujos ideologijos adeptais. Ta ideologija – liberalizmas. Jai dominuojant neliko grėsmės, kad bus grįžta į tarybinę sistemą.

Lyg ir gerai. Tačiau ne tik tada, bet ir dabar nemaža, ypač liberalios, visuomenės dalis nesuvokė ir nesuvokia naujo, egzistencinio pavojaus. Viešpataujant liberaliai arba kitaip – individualistinei pasaulėžiūrai, iškilo grėsmė, kurią galima pavadinti BENDRYBIŲ TRAGEDIJA.

Mes, įtikėję liberalia aksioma, kad žmogus turi rūpintis tik savais, privačiais interesais ir poreikiais, kad tokie dalykai kaip BENDRI interesai ir poreikiai neegzistuoja ir kad tai yra visokių holistų išmislas, nustojome protingai rūpintis tuo, kas nėra privataus intereso sfera – viešuoju gyvenimu.

Juk demokratija, teisingumas, nacionalinis saugumas, keliai, epidemijų pristabdymas, gaisrų gesinimas yra reiškiniai, kurių negali sukurti ir nuolat atgaminti PAVIENIAI, privatūs asmenys. Visi tie reiškiniai priklauso bendrųjų, viešųjų gėrybių sričiai.

Kad ir kaip baisiai tai beskambėtų liberalui (individualistui), tos viešosios gėrybės atsiranda iš BENDRO, SOLIDARAUS žmonių veiksmo. Beje, iš poreikio bendrajam gėriui, viešosioms gėrybėms – saugumui, teisingumui – atsiranda ir valstybė.

Bet normaliam liberalui valstybė yra tegu ir neišvengiamas, bet blogis. Tą blogį reikia riboti, mažinti. Taip mano ne tik Lietuvos, bet ir Europos įvairių partijų, spalvų bei atspalvių liberalai. O jie dominuoja.

Vadinasi, bendrojo gėrio reikšmės nesuvokimas yra europinio masto bėda. Ir dėl to nesuvokimo civilizacinių grėsmių kyla visai Vakarų civilizacijai. Negali sakyti, kad joje visai nėra kuriamos viešosios gėrybės, tačiau dėl nesupratimo jų kuriama per mažai arba jos yra žemos prabos.

Viešosios gėrybės yra sisteminės, infrastruktūrinės gėrybės. Jos yra savotiška visuomeninio gyvenimo rišamoji medžiaga, „cementas“. Didėjant jų stygiui, visuomenė praranda savo „sielą“ ir atitinkamai gyvybingumą. Taigi galima sakyti, kad jei ES žlugs, tai pagrindinė to priežastis bus liberalizmas.

Šiandien savimi patenkinti Lietuvos ir Briuselio liberalūs „elitai“ to nesuvokia. Taip vadinami elitiniai vis dar mano: „Jei ne liberalas, esi marginalas“. Drįstu pasakyti, kad yra atvirkščiai. O jeigu nėra, tai bus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Veryga. Ar sugebėsime? (83)

Su apgailestavimu tenka stebėti situaciją, kuomet labai didelę Lietuvos gyventojų dalį vienijusi problema ar siekis ją spręsti, po įvairių viešų spekuliacijų, suskaldė visuomenę į dvi dalis.

E. Vareikis. Ar bus taikos traktatas raidžių kare? (31)

Didysis karo ir taikos teoretikas Karlas von Clausewitzas beveik prieš du šimtmečius paaiškino, kad pergalė kare dažnai atsisuka kitu lazdos galu prieš karo nugalėtojus – jie negali miegoti ramiai, nes pralaimėjęs anksčiau ar vėliau pakils revanšui. Vienintelė teisinga karo pabaiga yra taika, ir tokia taika, pagal kurios raidę ir dvasią visi jaustųsi orūs ir teisingai traktuojami.

G. Skaistė. Emigruojama jau ir dėl didesnės pensijos (59)

Pastaruoju metu skurdžiausia visuomenės dalimi tapo nuo stagnuojančių pensijų priklausantys pensininkai.

Ž. Pinskuvienė. Seimo realybės šou „Patyčios, juokeliai ir privilegijos“ (75)

Nedaug trūksta, ir reportažus iš Seimo rūmų bus galima rodyti tik po dvyliktos valandos, kai vaikai jau kietai sumigę, o jų ausų nepasiekia piktų parlamentarų žodžių kirčiai, patyčios ir juokeliai.

J. Dapšauskas. Varganai gyvenantys lietuviai per metus prageria daugiau nei milijardą eurų patikslinta (39)

Artinantis galutiniams sprendimams Seime dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, į viešąją erdvę metama kuo daugiau dumblo, netikslumų, melo, kad žmones klaidintų dėl to, kokios tikrai yra siūlomos priemonės alkoholizmo problemai spręsti, kokios bus to pasekmės. Kai kam vaidenasi, kad Lietuvoje nebebus socialinių tinklų, kad neliks lauko kavinių, išnyks šventės.