P. Auštrevičius. E-balsavimas: negrįšime prie staklių, jei jau turime internetą

 (109)
Žinome tą posakį apie šaukštą deguto ir medaus statinę. Šių rinkimų atveju jau dabar galima pasakyti, kad šaukšto būta ne vieno.
Petras Auštrevičius
© DELFI / Tomas Vinickas

Jeigu naujausią informaciją apie rinkimų rezultatus Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovai buvo priversti diktuoti „iš lapelio“, akivaizdu, kad rinkimų sistemoje buvo paliktos grubios klaidos. Matyt, rodyti pirštais vieniems į kitus neužteks – už klaidas reikės atsakyti.

Tačiau man dabar rūpi kitas klausimas. Kai kas visų šių įvykių fone pradėjo pradėjo niurzgėti, kad internetinio balsavimo idėją dabar išvis reikėtų pamiršti. Niekaip negaliu sutikti su tokia pozicija. Jei kas nors susimovė arba nesugebėjo tinkamai atlikti savo užduočių, ar tai automatiškai reiškia, kad Lietuva neturėtų įgyvendinti mūsų laikmetį ir žmonių poreikius atitinkančių sprendimų?

Esu įsitikinęs, kad pavienės nesėkmės neturėtų stabdyti pažangos ir būtinų darbų. Jeigu kalbame apie tikrą permainų koaliciją – pokyčiai turi būti ne popieriniai, o realūs. Gal kai kam nepatogu lyginti, bet – palyginkime. Mūsų kolegos estai su popieriais apskritai stengiasi turėti kuo mažiau reikalų. Ir jiems tas puikiai pavyksta.

Internetinis balsavimas šioje šalyje veikia nuo 2005 metų, tokiu būdu vidutiniškai balsuoja kiek daugiau nei 30 proc. estų rinkėjų. Beje, pastaruosiuose 2015-ųjų rinkimuose į Estijos parlamentą balsų internetu buvo sulaukta net iš 116 valstybių. Ir spėkite, koks buvo visų balsavimo teisę turinčių žmonių aktyvumas? Balsavo 64,2 proc. estų! Būtų sunku paneigti, kad prie to smarkiai prisidėjo e-balsavimo galimybė.

Jeigu Lietuvoje baiminamės visiško elektroninės rinkimų sistemos kracho ar pripažįstame, kad nesugebame patys, pasikvieskime į pagalbą „lėtuosius“ estus. Gali būti, tai ir kainuos pigiau nei mūsų vietiniai „eksperimentai“.

Estų internetinio balsavimo sistema, skirtingai nei kitų šalių, yra gana paprasta ir aiški – rinkėjai prisijungia prie e-balsavimo platformos naudodami savo asmens tapatybės dokumentą, ir gali balsuoti tiek kartų, kiek tik pageidauja iki iš anksto numatytos dienos. Skaičiuojami tiktai paskutiniojo žmogaus balsavimo rezultatai.

Tikiu, kad Lietuvoje iš esmės atsinaujins ne tik Vyriausioji rinkimų komisija. Akivaizdžiai reikalingas esminis valstybinio mąstymo atsinaujinimas.

Gerų idėjų negali nužudyti prasti jų įgyvendintojai. Kitaip tariant, negrįšime prie staklių, kai jau turime internetą. Todėl reikia drąsiau rinktis kelią į pažangą – internetinį balsavimą, kurio seniai laukia ir tūkstančiai užsienyje gyvenančių lietuvių. Bet svarbiausia – to reikia visiems Lietuvos piliečiams, visai pilietinei visuomenei, kad jų balsas būtų geriau ir tiksliau atstovaujamas valdžioje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

S. Gentvilas. Gyvenimas stereo garsu (19)

1. Nemanyk, kad esi ypatingas;2. Nemanyk, kad esi toks svarbus, kaip mes;3. Nemanyk, kad esi protingesnis už mus;4. Nemanyk, kad esi geresnis už mus;5. Nemanyk, kad žinai daugiau už mus.

K. Masiulis. Regionų politika merdi, nes ministrai yra arogantiški vilniečiai (44)

Kas kartą, kai Statistikos departamentas paskelbia naujų duomenų apie Lietuvos demografiją, galima kartoti tą pačią žinią – regionai degraduoja. Kartais Prezidentė ar kitas aukštasis pareigūnas nuvažiuoja pas kokį salotas auginantį ūkininką į Šalčininkų rajoną ar į Pabradę pas stambų pramonininką, tačiau statistika žudo bet kokias viltis apie pragiedrulius provincijoje.

K. Bacvinka. Sodininkai nori kelių, valdininkai – ramybės (6)

Dar neįsibėgėjus Seimo naujos kadencijos darbui, į Aplinkos apsaugos komitetą dėl įsisenėjusių problemų kreipėsi sodininkų bendrijos.

J. Varkalys. Nuo rytojaus nebegersiu! (78)

Nūdienos realybė rūsčiai baksnoja, kad baltų ainiai turi rimtų problemų su velnio lašais. Tai – ne nuomonė. Tai – faktas! Ir interpretacijoms čia nėra vietos. Problemą spręsti privalu, neišvengiama, skubu. Situacija reikalauja ne garsių kalbų, o realių žingsnių, kad, nors ir mažėjanti, Lietuva būtų kasdien blaivesnė.

G. Markovičienė. Kaimas nyksta tiesiogine šio žodžio prasme (114)

Vyriausybė pastaruoju metu per kiekvieną posėdį priima sprendimą panaikinti po kelis kaimus, mat juose nebelikę gyventojų. Paskutiniame posėdyje panaikinti Kauno rajono Naugardiškės, Stanaičių, Budrių kaimai, artimiausiame posėdyje iš Lietuvos žemėlapio išnyks Rietavo savivaldybės Stalgo ir Vėžaičių I kaimai, kiek anksčiau nebeliko kelių kaimų Akmenės, Rokiškio, Molėtų, Švenčionių, Širvintų ir kituose rajonuose. Baisu.