P. Auštrevičius. E-balsavimas: negrįšime prie staklių, jei jau turime internetą

 (109)
Žinome tą posakį apie šaukštą deguto ir medaus statinę. Šių rinkimų atveju jau dabar galima pasakyti, kad šaukšto būta ne vieno.
Petras Auštrevičius
© DELFI / Tomas Vinickas

Jeigu naujausią informaciją apie rinkimų rezultatus Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovai buvo priversti diktuoti „iš lapelio“, akivaizdu, kad rinkimų sistemoje buvo paliktos grubios klaidos. Matyt, rodyti pirštais vieniems į kitus neužteks – už klaidas reikės atsakyti.

Tačiau man dabar rūpi kitas klausimas. Kai kas visų šių įvykių fone pradėjo pradėjo niurzgėti, kad internetinio balsavimo idėją dabar išvis reikėtų pamiršti. Niekaip negaliu sutikti su tokia pozicija. Jei kas nors susimovė arba nesugebėjo tinkamai atlikti savo užduočių, ar tai automatiškai reiškia, kad Lietuva neturėtų įgyvendinti mūsų laikmetį ir žmonių poreikius atitinkančių sprendimų?

Esu įsitikinęs, kad pavienės nesėkmės neturėtų stabdyti pažangos ir būtinų darbų. Jeigu kalbame apie tikrą permainų koaliciją – pokyčiai turi būti ne popieriniai, o realūs. Gal kai kam nepatogu lyginti, bet – palyginkime. Mūsų kolegos estai su popieriais apskritai stengiasi turėti kuo mažiau reikalų. Ir jiems tas puikiai pavyksta.

Internetinis balsavimas šioje šalyje veikia nuo 2005 metų, tokiu būdu vidutiniškai balsuoja kiek daugiau nei 30 proc. estų rinkėjų. Beje, pastaruosiuose 2015-ųjų rinkimuose į Estijos parlamentą balsų internetu buvo sulaukta net iš 116 valstybių. Ir spėkite, koks buvo visų balsavimo teisę turinčių žmonių aktyvumas? Balsavo 64,2 proc. estų! Būtų sunku paneigti, kad prie to smarkiai prisidėjo e-balsavimo galimybė.

Jeigu Lietuvoje baiminamės visiško elektroninės rinkimų sistemos kracho ar pripažįstame, kad nesugebame patys, pasikvieskime į pagalbą „lėtuosius“ estus. Gali būti, tai ir kainuos pigiau nei mūsų vietiniai „eksperimentai“.

Estų internetinio balsavimo sistema, skirtingai nei kitų šalių, yra gana paprasta ir aiški – rinkėjai prisijungia prie e-balsavimo platformos naudodami savo asmens tapatybės dokumentą, ir gali balsuoti tiek kartų, kiek tik pageidauja iki iš anksto numatytos dienos. Skaičiuojami tiktai paskutiniojo žmogaus balsavimo rezultatai.

Tikiu, kad Lietuvoje iš esmės atsinaujins ne tik Vyriausioji rinkimų komisija. Akivaizdžiai reikalingas esminis valstybinio mąstymo atsinaujinimas.

Gerų idėjų negali nužudyti prasti jų įgyvendintojai. Kitaip tariant, negrįšime prie staklių, kai jau turime internetą. Todėl reikia drąsiau rinktis kelią į pažangą – internetinį balsavimą, kurio seniai laukia ir tūkstančiai užsienyje gyvenančių lietuvių. Bet svarbiausia – to reikia visiems Lietuvos piliečiams, visai pilietinei visuomenei, kad jų balsas būtų geriau ir tiksliau atstovaujamas valdžioje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Maldeikienė. Prieštaringa ES ateities vizija (57)

Kovo viduryje Prezidentės spaudos tarnyba išplatino trumpą pranešimą apie šalies vadovės susitikimą su jos pasirinktais Europos ir Užsienio komitetų nariais. Po susitikimo visuomenė buvo informuota, kad šalies vadovė mato, jog Europa dabar patiria daugybę iššūkių, o nusistovėjusi geopolitinė tvarka kinta, tad „esminis Lietuvos uždavinys – tinkamai pasinaudoti nauja dinamika savo valstybės ir jos žmonių interesų gynimui“.

M. Paulauskas. Socialinės problemos ir jų pasekmės – pradėkim nuo šaknų (16)

Geru ar blogu žmogumi negimstama, juo tampama. Sprendimas atlikti tam tikrą poelgį neateina per akimirką, jis pasąmonėje bręsta ilgai. Asmenybę formuoja santykiai šeimoje, švietimas, aplinka bei užimtumas.

R. Lapinskas. Miškų reforma – kieno ir kokie interesai? (60)

Ministras K. Navickas bei kiti jo šalininkai neabejoja miškų sistemos valdymo reformos reikalingumu ir pabrėžia, kad dėl reformos diskutuota jau dešimtmetį. Tačiau kyla klausimas, kodėl pristatant planuojamą reformą parlamentui prie Seimo rikiavosi 500 protestuojančių miškininkų? Jei viskas taip puikiai išdiskutuota, kodėl dėl šios reformos ėmė skilti valdančioji koalicija, ir net, panašu, byrėti valstiečių frakcija?

R. Šimašius. Sunkus šimtadienis (53)

Pirmasis įspūdis gali būti klaidingas. Taip trumpai apibūdinčiau naujosios Vyriausybės pirmųjų šimto darbo dienų rezultatus.

A. Zuokas. Kodėl G. Kėvišas turi atsistatydinti (144)

Tenka stebėti kilusias viešas diskusijas dėl Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo veiklos ir galimų viešų bei privačių interesų supainiojimo.