P. Auštrevičius. Apmąstymai priesaikos Vašingtone proga

 (57)
Verkti, juoktis ar panikuoti – klausia apžvalgininkai, naujojo JAV prezidento D. Trumpo priesaikos proga. Žinoma, galimos visos minėtos reakcijos, bet geriausia Vakarams ir Lietuvai nusiteikti rimtai dirbti. Ne dėl pasikeitusio Baltųjų rūmų šeimininko – dėl savo pačių ateities.
Petras Auštrevičius
© DELFI / Tomas Vinickas

Noriu pasidalinti keliais apmąstymais apie Lietuvos perspektyvas, besikeičiant pasaulio lyderiams, ir mūsų užsienio politikos klaidas, kurias turime pripažinti ir jų nebekartoti.

Diplomatijos linija

Visoms be išimčių Lietuvos valdžios institucijoms reikia nustoti blaškytis ir pradėti elgtis solidžiai. Akivaizdu, kad valstietiško Seimo užsienio politikos linija kol kas atrodo apverktinai.

Seimo pirmininko V. Pranckiečio meilikavimas Rusijos ir Baltarusijos diplomatams, siekis brėžti naujus draugystės horizontus Sausio 13-osios fone buvo žemiausias pastaruoju metu pasiektas taškas. Maža to, Seimo vadovas neremia papildomų investicijų į Lietuvos saugumą. Kas tai – pasimetimas, išsiblaškymas ar pasidavimas?

Seimo užsienio reikalai bus silpniausia grandis tol, kol į JAV siųsime kailius ir brangius automobilius mėgstančias žalias valstietes. Tol, kol Rusijos ir Baltarusijos ambasadorius prioritetine tvarka priiminės pats Seimo pirmininkas, beje, akcentuojantis bendradarbiavimo su „didžia šalimi“ svarbą.

Atleiskit, tai primena grįžimą į 2005 metus, kai Seimo vicepirmininko pareigas ėjęs A. Pekeliūnas, būdamas Europos reikalų komiteto vadovu, tvirtino, kad Lietuva turi tapti „tiltu tarp Rusijos ir ES“. Seime iki šiol nerengiama net metinė diskusija-forumas užsienio politikos ir saugumo klausimais. Nejaugi tai neaktualu, neverta dėmesio? Kai į diskusiją neįtraukiama nei visuomenė, nei patys politikai – išsiplečia erdvė klaidoms, individualioms interpretacijoms.

Šioje vietoje pasigendu ir Vyriausybės vadovo S. Skvernelio pozicijos. Jis, regis, atsisakė pažado pirmiausia vykti į Lenkiją. Bet kodėl nesiimama įvertinti parlamento darbo užsienio politikos srityje? Jei trūksta orientyrų, reikia tai pripažinti. Kito būdo mokytis iš klaidų nebus.

Vykdomoji valdžia, šalies Užsienio reikalų ministerijos vairininkai, turintys įgyvendinti mūsų užsienio politikos strategiją, iš esmės toliau imituoja veiklą. Nebuvo ir nėra atsakymų į opiausius klausimus. Tą parodė aptakūs, nenuoseklūs ministro L. Linkevičiaus atsakymai į opozicijos paklausimą dėl Astravo, santykių su Lenkija, partinių veikėjų „įdiplomatinimo“ ir užsienio reikalų prioritetų.

Saugumas tapo ir ateityje liks svarbiausias, raktinis žodis šių dienų užsienio politikoje. Esu tvirtai įsitikinęs, kad šiandienos Lietuvos saugumui reikia 3 elementų – tai transatlantinis, europinis ir regioninis saugumas.

Kol kas nematau, kad bent viena kryptimi turėtume tinkamą įdirbį. Šiais netikrumo laikas būtent dabar yra geriausias metas sutvirtinti Lietuvos pozicijas ES ir NATO. Gerai, didiname investicijas į gynybą, Lietuvoje bus dislokuotos solidžios sąjungininkų pajėgos. Bet kokias priemones pasitelksime, kad mūsų balsas būtų labiau girdimas toje pačioje ES, NATO? Ar vis dar įsivaizduojama, kad gelbėsimės pavieniui? Tikiuosi permainų.

Darbotvarkė D. Trumpui

Apžvalgininkams analizuojant, kaip prisiekęs naujasis JAV prezidentas D. Trumpas pakeis geopolitinę pusiausvyrą, svarstant, ar tikėtina, kad turėsime naują „Trumputino“ paktą ir kiek arti grįšime iki Jaltos, aš siūlyčiau šiek tiek atsiriboti nuo emocijų.

Vienintelis būdas išsklaidyti baimes ir nežinomybę – veikti. Tikėtina, kad JAV santykiai bei vaidmuo, bendraujant su ES ir NATO, keisis. Tačiau demokratija, laisvoji prekyba ir saugumas turi likti trys pagrindiniai stulpai, mus jungiantys ir rišantys.

ES, NATO vadovai gali ir turi pirmieji imtis iniciatyvos. Reikia pasiūlyti D. Trumpui, jo administracijai politinę darbotvarkę, viziją, iš anksto užfiksuoti sąlyčio taškus, kurie neleistų augti Kremliaus ambicijoms.

Europa turi pakankamai argumentų D. Trumpui ir jo administracijai įrodyti, kodėl partnerystės stiprinimas Vakarų kryptimi yra geriau nei „medžioklė“ Rytuose. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje dar priesaikos išvakarėse išsakytos netaktiškos pastabos NATO ir ES atžvilgiu buvo, pasakytų žodžių neišmesi. Bet nepamirškime, kad D. Trumpas mėgsta šou elementus, nori linksminti auditoriją.

Visgi tarptautinė politika nėra grožio konkursas, kur kažkas negavo karūnos ir įsižeidęs nulipa nuo pakylos. ES, NATO ir JAV vadovai puikiai supranta, kad šiuolaikiniai saugumo iššūkiai reiškia ne ką kitą, o tai, kad persitvarkyti ir atsinaujinti turėsime kasdien. Nebijokime to daryti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

V. Sinkevičius. Kitoks kelių tvarkymo modelis taupys po 8,5 mln. eurų kasmet (15)

Dar 2105 metais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pateikė rekomendacijas dėl Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo ir išskyrė keturias sritis, kuriose būtina keistis: stiprinti turto koordinavimą, didinti valdybų nepriklausomumą, peržiūrėti įmonių teisines formas jas racionalizuojant, bent didesnėms nustatyti privalomus informacijos atskleidimo reikalavimus.

Ž. Pinskuvienė. Kaip kaprizai iš LSDP išstūmė žmogų (68)

Dėmesio išpaikinti socialdemokratai vis stengiasi parodyti, kad ne valstybė, ne žmonės, bet jie turi būti visiems svarbiausi. Net ir iš rinkiminio šūkio "žmogus" metai po metų lyg netyčia pradingo.

E. Butkus. Kur iš tikrųjų glūdi universitetų konkurencingumas? (58)

Lietuvoje metai po metų nenustojama kalbėti apie prastą aukštojo mokslo būklę. Kiekviena vyriausybė sudaro vis kitą programą aukštojo mokslo problemoms spręsti, tačiau situacija iš esmės nesikeičia.

A. Butkevičius. Kodėl buvo pasmerkti regioniniai universitetai (120)

Prisipažinsiu, niekada nemaniau, kad nepriklausomoje Lietuvoje sulauksime tokių laikų, kai su tokiu užmoju, tokiu entuziazmu ir net pasimėgavimu į kampą bus speičiami visi mažesni Lietuvos universitetai.

L. Balsys. Vilniaus miesto bendrasis planas ir R. Šimašiaus „nieko nematau, nieko negirdžiu (36)

Šį trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdyje bus svarstoma nauja sostinės teritorijos bendrojo plano koncepcija, kuri kelia daug abejonių ir klausimų, tačiau R. Šimašius, atrodo, imasi strategijos „nieko nematau, nieko negirdžiu“.