Privatiems kaupiamiesiems fondams (PKF) labai reikia patvirtinimo, kad jie išgelbės pensininkus. Esamus ir būsimus. Ir štai. Pačiu laiku. Pagal pageidavimą. Lietuvos bankas pristatė tyrimą, kuris esą parodė: gyventojams apsimoka kaupti privačiuose pensijų fonduose, o valstybės finansams ilgainiui tai bus net naudinga!
Mečislovas Zasčiurinskas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Jau šiandien į privačius fondus Valstybė perdavė 5 mlrd. litų. Kuomet Valstybės biudžetas – tik 21,295 mlrd. Lt. O pagal skaičiavimus netolimoje ateityje, jei niekas nesustabdys šio švaistymo, privatūs pensijų fondai valdys 80 proc. Valstybės biudžeto dydžio. Ir Valstybės biudžetui tai nedarys įtakos! Šauni Valstybinio banko išvada. 

Turbūt neatsitiktinai tyrimas pristatytas pirmąją dieną, kai gyventojams tenka priimti jiems svarbų sprendimą, kaip kaupti lėšas senatvės pensijai. Ar likti PK fonduose, patiems prisiimti visišką atsakomybę už Fondo veiksmus ir žaidimus su mūsų pinigais, ar „grįžti“ į Valstybinę socialinio draudimo sistemą. Ir žinoti, kad SODRA nebankrutuos kol gyva Valstybė. O PK fondų bankrotas, pvz., Kipre, pačių Fondų reikalas.

Paprastam žmogui Lietuvos bankas atrodo solidi institucija. Tačiau žiniasklaidoje skelbiami jos atstovų pasisakymai verčia mažų mažiausiai suklusti. Na, ir renkantis, paklausyti. Tačiau ar tikrai visada verta klausytis, ką sako ši institucija?

Apie arogantišką kai kurių jos atstovų elgesį ir informacijos slėpimą nuo Seimo narių šįkart nekalbėsiu. Bet atkreipti dėmesį į viešai skelbiamas „apžvalgas“ ir „tyrimus“, privalau.

Pirmiausiai, ištrauka iš 2011 metų spalio 27 d. Lietuvos banko paskelbtos šalies kreditų įstaigų tų metų trečiojo ketvirčio veiklos apžvalgos: „Visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus“.

Nepraėjus nė trims savaitėms po šios apžvalgos paskelbimo, Lietuvos bankas pranešė : „Priežiūros tikslais sukauptos informacijos analizė atskleidė, kad banko AB bankas „Snoras“ turto kokybė yra prasta, kredito rizika vertinta neatsakingai.“ Bankas žlugo. Po kurio laiko ir – dar vienas.

Suprantama, viešinti visos informacijos apie bankrutavusio ir milijardinius nuostolius valstybei (t.y. mums visiems) pridariusio banko padėtį savalaikiai sudėtinga. Tačiau viešai tvirtindamas, kad visi bankai atitinka priežiūros reikalavimus , Lietuvos bankas , švelniai tariant,  mums nesakė visos tiesos.

Grįžkime prie minėtojo tyrimo apie pensijų reformos poveikį gyventojų kišenėms. Tiesiogiai per būsimos pensijos dydį. Ir netiesiogiai – per sumokėtus mokesčius, iš kurių bus dengiama paskola įmokoms į pensijų fondus. Ar jums teko girdėti, kas yra tyrimo autorius? Taip, Lietuvos bankas, bet koks konkretus jo darbuotojas? Koks jo išsilavinimas, darbinė, galų gale gyvenimiška patirtis? Ar galima juo tikėti ir pasitikėti? Ar jo atsakomybė verta jo išvadų poveikio? Su visa pagarba, bet tyrimą atlikęs žmogus – dar pernai trynė studentišką suolą. Taip, jis yra Lietuvos banko specialistas. Ir jeigu oficialiai skelbiama informacija patikima – vieno universiteto doktorantas ir kito universiteto lektorius. Puiku, kai žmogus turi daug veiklos, tačiau ką sako liaudies išmintis apie sėdinčius ant kelių kėdžių? Kita vertus, kiek galima tikėti tyrimo išvadomis, jeigu jis paremtas iki pasaulinės finansų krizės išleista literatūra apie užsienio šalių patirtį? Juk patys ekspertai kalba, kad po krizės mokslinę literatūrą reikia peržiūrėti. Kaip ten bebūtų, po dviejų fiasko su prastai prižiūrėtais bankais ir milijardiniais nuostoliais mums visiems, Lietuvos banko atstovai dabar kalba atsargiau.

„Jeigu patys žmonės prisidės kaupdami savo pensiją, jie gali tikėtis gauti panašaus lygio pensiją kaip šiuo metu“, – neseniai kalbėjo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka. Bet ką reiškia „gali tikėtis“? Ko tikėtis iš bankų valdomų pensijų fondų ir kaip tikėti juos prižiūrėti turinčia institucija, kuri yra viešai melavusi?
„Viskas priklausys nuo to, kokią „Sodros“ pensijos dalį politikai bus pasiryžę mokėti. <...> Be jokios abejonės, politikai gali nuspręsti, jog ji žūtbūt turi likti tame pačiame lygmenyje“, – taip pat kalbėjo V. Šapoka. Bet kaip politikai gali nuspręsti, jeigu ekspertai nesako tiesos, jeigu atlieka „tyrimus“ ir „apžvalgas“, kurių teiginius čia pat apsisukę pakeičia visiškai priešingais?

Gyvenimiška patirtis moko : jeigu kas nors apgavo vieną kartą, gali apgauti ir kitą. Ką pasirinkti ir kuo tikėti, kuomet visuomenė neturi išsamios ir teisingos, būtent – teisingos informacijos? Taigi, koks kelias į orią pensiją?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ministerija nenori tylėti apie 404 eurų algą mokytojams: uždirba kur kas daugiau (60)

Po to, kai DELFI paviešino skaičius, kiek mokytojų Lietuvoje trūksta iki mokslo metų pradžios...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti uz centus (9)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

K. Girnius. Ar lietuviai buvo sovietų genocido auka? (10)

Mėnesio pradžioje JTO tyrimo komisija dėl Sirijos pareiškė, kad Islamo valstybė jau trejus metus...

Bankas įspėja – daliai klientų paslaugų įkainiai didės (86)

Pristatant šiemetinę naujovę – pagrindinių bankinių paslaugų krepšelį – buvo žadama, kad...

Policija ieško į susišaudymą Vilniuje, kaip įtariama, įsivėlusio O. Pikul-Jasaitienės brolio (1)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis,...

9 patarimai, į ką atkreipti dėmesį renkantis būstą (1)

Tobulo būsto nėra – kiekvienas turi didesnių ar mažesnių trūkumų. Vis dėlto geriau apie juos...

Pasigedusi iššūkių metė pelningą profesiją: naują darbą būtų sutikusi dirbti už dyką (1)

Lietuvoje ryškėja nauja nemaloni tendencija, skelbiama, kad jau pradeda trūkti kvalifikuotų...

Nacionalinio parko saugotojai savo kieme nepastebėjo nelegalaus statinio: iki tragedijos buvo vienas žingsnis (60)

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) valdomame Užutrakio dvare vos per plauką išvengta...

„Via Baltica“ rekonstrukcija: kelininkai ir gyventojai iškasė karo kirvį (26)

Planas rekonstruoti „ Via Baltica “ kelyje esančias sankryžas sukėlė didelį kai kurių...

Vasarinės spūstys bando vilniečių nervus: įvardijo problematiškiausias vietas (20)

Kamščiai keliuose daugumą vairuotojų varo iš proto ir tampa rimtu kantrybės išbandymu, o užvis...