2 proc. GPM paramai vis dar klaidžioja tarp piliečių nežinojimo, kam derėtų skirti šią dalį, ir paramos gavėjų konkurencijos, nors pasinaudoti šia galimybe visuomenė gali jau nuo 2004 metų.

Pradinė šio įstatymo kilni idėja – leisti dirbantiems asmenims paremti nevyriausybines, labdaros ir pilietines organizacijas ir taip stiprinti NVO sektorių. Viskas skamba neįtikėtinai gražiai, tačiau verta pasigilinti, kaip iš tiesų tai įgyvendinama realybėje.

Įprasta praktika yra kone priverstinai raginti valstybinių įstaigų darbuotojus paskirti šią paramą savo darbovietei, darželinukų ar mokinių tėvus – nepagailėti 2 proc. GPM jų vaikų ugdymo įstaigoms, ir panašiai.

Dažnai faktas, ar darbuotojas skyrė savo paramą darbovietei tampa jo lojalumo rodikliu, o tėvams, pasirinkusiems 2 proc. skirti ne mokyklai, kuri ir taip gauna finansavimą iš valstybės, dar ilgai lipama ant sąžinės.

Metai iš metų spaudoje pasirodo istorijos, kur darbuotojai skundžiasi apie viešai iškabinamus sąrašus tų, kurie paramos nepaskyrė. Gerai, kad VMI bent jau apribojo popierinių formų teikimą, nes įstaigų atstovai su pluoštais paruoštų deklaracijų rankose VMI filialuose atrodydavo daugiau nei keistai.

2 proc. GPM parama galėjo tapti pavyzdinga sistema, kaip dirbantieji yra skatinami prisidėti prie visai visuomenei aktualių pokyčių, pilietinių iniciatyvų bei akcijų ir skirti finansinį palaikymą iš savo mokesčių, sumokamų valstybei. Galėjo, bet, panašu, kad netapo.

Kiekvienų metų balandį stebime milžinišką kovą tarp pilietinių iniciatyvų ir valstybinio sektoriaus institucijų, kurios ir taip finansuojamos iš mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigų. Kažkodėl laikotarpis, kuomet galima paskirti paramą, valstybinėms institucijoms tampa proga papildyti savo biudžetus dar labiau. Ir tai daroma ne kieno nors kito, o būtent stiprios pilietinės visuomenės sąskaita.

Daugelį visuomet džiugina galimybė veikti įvairiose organizacijose, prisidėti prie socialinių kampanijų ar pilietinių akcijų ir garsiai didžiuotis, jog kiekvienas esame atsakingas pilietis.

Tik pasidalinę savo atsakingo piliečio įvaizdžiu socialiniuose tinkluose, nedažnai susimąstome, kad už pilietinių iniciatyvų beveik visada slypi savanoriška veikla, neskaičiuojamos darbo valandos ar sueikvoti resursai. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę neprašydamos nieko atgal, bet viskas, kuo joms atsilyginama, tėra iki begalybės nudailintos kalbos renginių ar konferencijų metu ir valstybinių institucijų atstovų puikavimasis, kokia aktyvi nepriklausomybės karta auga.

Dažnai 2 proc. parama NVO sektoriui yra vienas iš nedaugelio finansavimo šaltinių, bet kažkodėl darželiams ir ligoninėms šių pinigų vis dar reikia labiau. Bent jau taip mano valdininkai. Taip visi daugelį metų iš tribūnų girdėti pažadai ir pagyros nevyriausybinėms organizacijoms staiga kažkur išgaruoja. Ko gero, didesnio veidmainiavimo dar reiktų paieškoti.

Akivaizdu, kad Lietuvoje reglamentuojant 2 proc. ir apibrėžiant juridinių asmenų, galinčių gauti paramą, ratą buvo šiek tiek persistengta, nors bandyta sekti geraisiais kitų valstybių, aiškiai apibrėžiančių siekį stiprinti savo pilietinį sektorių, pavyzdžiais. Nors skirtingose šalyse šis reglamentavimas skiriasi, tačiau jo esmė ta pati – stiprinti NVO sektorių.

Pavyzdžiui, Estijoje dirbantys asmenys gali skirti net 5 proc. nuo pajamų mokesčio. Taip pat estai kartu su slovakais teisę paremti pilietines organizacijas suteikia ir juridiniams asmenims. Taigi, Lietuva, bandydama kurti filantropijos tradicijas, nėra išskirtinė. Na, nebent tuo, kad NVO mūsų šalyje neretai pralaimi nelygioje kovoje su daug įtakingesnėmis valstybės institucijomis. Visai nenustebčiau, jeigu komunikacijos agentūros net gautų iš šių įstaigų užsakymų padaryti gerą kampaniją 2 proc. gauti. Kampaniją už pinigus, kurie ir taip atkeliauja iš mokesčių mokėtojų, tam, kad tų pinigų būtų dar daugiau.

Būtent todėl šiemet 2 proc. GPM tikrai neskirsiu mokyklai ar ligoninei. Tą raginu daryti ir kitus. Prisidėjimas prie nevyriausybinio sektoriaus veiklų privalo tapti tokia pačia pilietine pareiga, kaip balsuoti rinkimuose ar pranešti apie pažeidimus policijai. Pasirinkti tikrai yra iš ko. Tam reikia tik šiek tiek noro.