A.Zuokas suskubo pasipuošti krūtinę svetimais medaliais, Vyriausybės paramą miestui pateikdamas kaip savo pasiekimus. Kalbant paties mero žodžiais: bendraukime faktų kalba ir panagrinėkime kiekvieną „A.Zuoko“ nuopelną:
I. Poilsio oazė – atgaivintas Bernardinų sodas
2009 m. tuomečio Vilniaus mero konservatoriaus Viliaus Navicko inicijuota parko rekonstrukcija be valstybės paramos merdėjo, daugiau nei 2 metus nevyko jokie darbai. Ūkio ministerijos pastangomis 2011 m. parko rekonstrukcijos projektas buvo įtrauktas į objektų, kuriems numatoma skirti ES paramą, sąrašą. Parkui sutvarkyti iš ES struktūrinių fondų buvo skirta 10 mln. litų (apie 3 mln. eurų). A. Zuokas žadėjo, kad parkas bus sutvarkytas per metus, tačiau realiai parko rekonstrukcija nuo paramos skyrimo truko ilgiau nei dvejus metus.
II. Aplink Vilnių – vakarų kryptimi. Aplink Vilnių – pietų kryptimi. Į vieną visuma sujungti svarbiausi Lietuvos keliai. Sutvarkytos gatvės
Šie keturi „Vilniaus pagal Zuoką“ punktai - svarbiausi miesto infrastruktūros projektai, kuriuos sumąstė ne A. Zuokas, finansavo ne A. Zuokas ir įgyvendino ne A. Zuokas.
Vakarinis aplinkkelis – Vyriausybės projektas, nuo idėjos 2008 m. iki jau kitąmet startuosiančio trečiojo – paskutinio statybos etapo. Tiek šimtamilijoninis finansavimas, tiek paskolos aplinkkelio statybai buvo gautos tuomet, kai miestą valdė ne A. Zuokas ir jo komanda. Projekto įgyvendinimui pritarė Lietuvos Respublikos Seimas. Nežinia ar Vilnius būtų turėjęs aplinkkelį, ar pasitikėtų bankai savivaldybe, kurią valdo A. Zuokas, nes šiuo metu miestas tokį pasitikėjimą praradęs.
Pietinis aplinkkelis – tai projektas, kuris su dabartiniu meru iš vis neturi nieko bendra, nes šiomis statybomis ir finansavimu Vyriausybės pavedimu rūpinosi Automobilių kelių direkcija. Lygiai kaip ir į vieną visumą sujungtais svarbiausiais Lietuvos keliais. Šis punktas tai aukščiau įvardytų Vyriausybės darbų rezultatas.
Gatvių tvarkymas, asfaltavimas, ypač centrinėje miesto dalyje, buvo finansuojamas iš valstybės biudžeto, siekiant pagerinti Vilniaus kelių būklę Lietuvos pirmininkavimo ES išvakarėse. Šiems tikslams Vyriausybė skyrė 13 mln. eurų.
III. Investuotojų Vilnius
Faktai liudija, kad sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Vilniaus apskrityje (ne Vilniuje!) pasiekė 7,5 mlrd. eurų. Vidutiniškai per metus Vilniaus apskrityje yra investuojama apie 500 – 750 mln. eurų. Tačiau investicijų pritraukimu į miestą ir regioną užsiima „Investuok Lietuvoje“ – tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra prie Ūkio ministerijos. Būtent jos pastangomis Vilniuje įsikūrė garsios aukštųjų technologijų užsienio bendrovės.
IV. Augantis vidutinis atlyginimas Vilniuje. Dvigubai sumažėjęs nedarbas
2013 m. vidutinis atlyginimas augo ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje vidutiniškai 5 proc. Ir tai ne Vilniaus miesto valdžios, bet Vyriausybės, sudariusios palankesnes sąlygas vystytis verslui, nuopelnas.
Ateinant į miestą ir į šalį naujoms bendrovėms, augo ne tik vidutinis atlyginimas, bet ir buvo kuriamos naujos darbo vietos. Verta pastebėti, kad bendradarbiaudamos su „Investuok Lietuvoje“ užsienio bendrovės savo veiklą vykdo ne tik Vilniuje ar kituose didžiuosiuose miestuose, bet ir visoje Lietuvoje.
V. Po Vilnių – greičiau (Viešojo transporto optimizavimas); nauji autobusai miesto gatvėse
Vilniaus gatvėse atsirado 22 nauji autobusai, kurie buvo nupirkti Aplinkos ministerijos pinigais gautais už perteklinius taršos leidimus. Autobusų gavo ir kiti Lietuvos miestai. Tuo pat metu Vilniaus miesto savivaldybė per pastaruosius 4 metus neįsigijo nė vieno naujo troleibuso, taip pat nėra atnaujinamas troleibusų kontaktinis tiltas, o tramvajaus, kurio studijai išleista per 500 tūkst. eurų, atsisakyta kaip utopinio.
Sunku kalbėti apie viešojo transporto optimizavimą ir jo naudą miestui. Visi prisimename autobusų vairuotojų nuolat viršijamą greitį ir atvejus, kai toks priverstinis skubėjimas baigėsi tragedija – pernai Laisvės prospekte buvo mirtinai sužaloti du pėstieji.
VI. Sumažėjusi šilumos kaina Vilniuje
Klaipėdoje pastatytas suskystintų dujų terminalas ir sėkmingos derybos su „Gazprom“ dujų kainą Lietuvos vartotojams sumažino 20 proc. Tačiau Vilniuje lyginant su kitais didžiaisiais miestais kaina kito mažiausiai.
Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis 2014 m. lapkričio mėn. tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausia moka Šiaulių, daugiausia – Vilniaus gyventojai. Šiauliuose per metus šilumos kaina sumažėjo ketvirtadaliu, Kaune – 16 proc., Klaipėdoje – 7 proc., Vilniuje – 5 proc., Panevėžyje – 3 proc.
Šiluma Vilniuje pinga tik šiltuoju metu laiku, tačiau vartotojams naudos iš to maža. Nes šildymas Vilniuje pigesnis tuomet, kai jo yra sunaudojama mažiau nei 10 proc. nuo metinio suvartojimo. Privačios kompanijos valdomas miesto šilumos ūkis šilumą skirsto neefektyviai, o nepriklausomų ekspertų vertinimu apie 20 – 25 proc. šilumos yra iššvaistoma dėl netvarkingų vamzdynų ir šilumos mazgų. Šiandien tuos nuostolius padengia gyventojai.
VII. Vilniečiams - švariausias vanduo Europoje
Vilniaus vanduo išgaunamas iš giluminių gręžinių, kaip beje ir visos Lietuvos vanduo. Svarbu, kad gyventojus šis vanduo pasiektų naujais vamzdynais, kokybiškas ir „nepaskanintas“ rūdimis ar sunkiaisiais metalais. Todėl vandentiekio infrastruktūros atnaujinimą nuolat investuojama iš Lietuvos respublikos biudžeto ir ES struktūrinių fondų. Galima vardyti dešimtis projektų, prie kurių įgyvendinimo savivaldybė neprisidėjo nė vienu litu. Pavyzdžiui, „Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ arba „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus mieste“.
VIII. Renovuoti daugiabučiai
Ir vėl meras paskubėjo prisisegti svetimą medalį. Vienintelis savivaldybės nuopelnas – tai Aplinkos ministerijai pateiktas renovuotinų prasčiausios būklės daugiabučių sąrašas.
Viskuo kitu, taip pat ir partnerystės su Vilniaus ir kitomis savivaldybėmis pasirašymo sutartimis rūpinosi Aplinkos ministerija. Renovacija yra finansuojama valstybės, ES ir gyventojų lėšomis, bet ne savivaldybės. Tačiau net ir sulaukdamas visokeriopos paramos Vilnius pirmyn juda labai lėtai. Pernai mieste baigti renovuoti tik 4 daugiabučiai arba 5 kartus mažiau nei Mažeikiuose.
IX Nuolatinis turistų srautų didėjimas Vilniuje
Sostinėje kasmet apsilanko apie 800 tūkst. turistų arba po 1,6 turisto vienam gyventojui. Tačiau dažniausiai turistai lanko ne Vilnių, bet sostinę, objektus, kuriuos pastatė privatus verslas arba kurių sutvarkymas buvo finansuojamas iš valstybės biudžeto. Pavyzdžiui viena lankomiausių vietų tapo renovuotas Bernardinų sodas. Mieste daugybė valstybinių muziejų, o turistus iš Baltarusijos traukia prekybos ir pramogų centrai.
X. Vilnius pagal Zuoką
Tikras Vilnius pagal Zuoką atrodo kur kas liūdniau nei bando pavaizduoti pat miesto „šeimininkas“.
Štai tik keli „darbai“, kuriuos sumąstė ir per pastarąją kadenciją įgyvendino pats A. Zuokas:
1. A. Zuoko sumanyta oranžinių dviračių sistema pirmą kartą pabandyta diegti Vilniuje, patyrė visišką fiasko. 2013 m. projekto vykdymas patikėtas privačiai bendrovei, kuri už gautus reklaminius plotus miestui nemoka nei lito.
2. Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ sukurta taip pat šiandieninio mero iniciatyva. Šiai bendrovei iš biudžeto yra skirta daugiau nei 10 mln. eurų dotacijų, o jos veikla iki šiol nuostolinga.
3. „Išmanusis“ Vilnius – demonstruoja ne kokybę, o kiekybę. A. Zuokas giriasi, kad mieste daugiau nei 100 paslaugų teikiama elektroniniu būdu, tačiau dalis jų, švelniai tariant, neatitinka jokių kokybės reikalavimų. Ryškiausias to pavyzdys – trečius metus iš eilės vargais negalais veikusi elektroninė registracijos į darželius sistema, šiemet užstrigo ir nebeatsigavo. O A.Zuoko tikinimai apie piktavalius programišius (iš pradžių iš užsienio, o vėliau iš kitų partijų) staiga nutilo.