Kas trečias sostinės moksleivis turi sveikatos problemų, kurias galima būtų spręsti sportuojant, o didžioji dauguma vilniečių nemoka plaukti. Kad situacija pasikeistų, būtinos esminės reformos, paversiančios sportą neatsiejama visų vilniečių gyvenimo dalimi.

Plėtros stabdys – centralizacija

2014 metų Vilniaus miesto biudžete Kūno kultūros ir sporto plėtojimui tebuvo skirta 1,6 proc., arba mažiau nei 30 mln. Litų. Tuo pat metu Savivaldybės veiklai arba biurokratinio aparato išlaikymui skirta 12 kartų daugiau lėšų. Per pastarąją 4 metų kadenciją mieste iš pagrindų tebuvo atnaujinti 7 sporto aikštynai, o tai mažiau nei vienas procentas iš 780 esamų.

Beatodairiškas taupymas ir centralizacija sumenkina vilniečių ir pirmiausia jaunimo galimybes sportuoti. Įvairių sporto šakų telkimas vienoje vietoje turi būti apgalvotas. Sportas pirmiausia turi būti pasiekiamas kiekvienam. Masinio sporto dėka yra išugdomi olimpiniai čempionai. Geriausias to pavyzdys vakarų Europos ir Skandinavijos šalys.

Skatinimas sportuoti nuo mažens – sveikos asmenybės ir pažangios visuomenės ugdymo pagrindas. Pavyzdys Vilniui šiame kelyje, tokie miestai kaip Berlynas (Vokietija) ar Kopenhaga (Danija) ir Los Andželos (JAV).

Visi šie miestai kelią į sveikos visuomenės kūrimą pradėjo nuo mažų dalykų, tokių kaip investicijos į sporto objektus, dviračių takų tinklo plėtra ar masinių renginių organizavimas. Praeities investicijų rezultatas  daugiau nei džiuginantis. Pavyzdžiui Kopenhaga, daugiausia dviračių takų ir dviračių turintis miestas Europoje, o Berlynas vadinamas žaliausiu Europos didmiesčiu.

Šiuose miestuose sportuojančių gyventojų procentas artimas Skandinavijos šalių vidurkiui ir siekia 70 proc. Lietuvoje šis skaičius dvigubai mažesnis, o Vilniuje, ypač tarp jaunimo, nesiekia nė 20 proc. Sostinėje yra tik 5200 sportuojančių vaikų.

Mokyklų infrastruktūra – bendruomenėms

Vilniaus potencialas šioje srityje – didžiulis. Miestas turi visą reikiamą sporto infrastruktūrą, parkus, žaliąsias erdves ir, svarbiausia, aktyvius, jaunatviškus, sportuoti galinčius ir norinčius vilniečius.
Deja, esamas turtas nėra sutvarkytas, o aplinka sportui nepatraukli, nesaugi ir dažnai neprieinama.

2014 – 2020 metų numatoma Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama didžiųjų miestų plėtrai - puiki proga atnaujinti turimus sporto aikštynus, plėsti dviračių takų tinklą, įgyvendinti vandens baseinų ir sveikatingumo kompleksų statybos projektus.

Tam, kad būtų patenkinti vilniečių poreikiai sportui iki 2018 metų renovuosime ir sutvarkysime mažiausiai 50 sporto aikštynų, kuriais naudosis, ne tik mokyklų, bet ir miesto bendruomenių nariai.

Permainų reikia ir vykdant mokyklų sporto salių nuomos pertvarką. Pirmumo teisė naudotis salėmis turi būti suteikta rajono, kuriame yra mokykla bendruomenei, o tik tada ji gali būti nuomojama. Už nuomą gautas lėšas reikia skirstyti ne mokyklos vadovo nuožiūra mokyklos biudžeto „skylėms“ kamšyti, bet sporto plėtrai. Lėšos gali būti skiriamos įvairių sporto būrelių veiklai finansuoti, kad juos galėtų lankyti tie, kurie šiandien už tokią paslaugą negali susimokėti.

 
Sporto objektų plėtra, kūno kultūros mokytojo, trenerio profesijos prestižo augimas, leis pritraukti daugiau specialistų. Šiuo metų Vilniuje vos keli kūno kultūros mokytojai yra jaunesni nei 25 metų.
Papildomas finansavimas, sutvarkyti aikštynai, atnaujintos sporto salės, jaunesni pedagogai leis mokykloms vietoj dviejų įprastų, įvesti trečią – sveikos gyvensenos pamoką. Jos metu moksleiviai ne tik sportuotų, bet ir išsamiau susipažintų su įvairiomis sveikatingumo programomis, aktyvaus gyvenimo būdo principais. Šiandien tai yra daroma vos 1 sostinės mokykloje.

Plaukti privalo kiekvienas 

Iki 2018 metų turėtų būti pastatytas daugiafunkcinis Lazdynų sveikatinimo centras, kuriame įrengtuose baseinuose galėtų treniruotis ne tik profesionalūs sportininkai, bet ir  vaikai. Šiame sporto komplekse per dieną galėtų apsilankyti iki 1500 tūkstančio vandens pramogų mėgėjų arba iki 2 kartu daugiau nei apsilankydavo senajame Lazdynų baseine.

Naujasis baseinas suteiktų galimybę 1 – 2 kartus per savaitę mokytis plaukti kiekvienam sostinės gimnazistui. Modernūs baseinai leistų sukurti masines programas ir išmokti plaukti kiekvienam vilniečiui.

Masiniam sveikatinimui - dviračiai

Svarbus sveiko gyvenimo būdo akcentas – dviračių takų plėtra. Šiuo metu Vilniuje yra 126 km. paženklintų dviračių trasų. Kad situacija gerėtų dviračių takų skaičius per artimiausius 4 metus turėtų padvigubėti. Šiuos plėtros tempus reikėtų išlaikyti ir ateityje.

Šiuo metu dviračiai saugiau gali važiuoti centrinėje miesto dalyje, tačiau beveik neįmanoma patekti į atokesnius rajonus, tokius kaip Pilaitė ar Naujoji Vilnia, nekalbant jau apie priemiesčius. Į dviračių takų plėtra kasmet reiktų investuoti po 14 – 16 mln. Litų. Kol dviračių takų tinklas nėra sujungęs priemiesčių su centrine miesto dalimi, reikėtų peržiūrėti dviračių gabenimo viešuoju transportu tvarką. Juolab šiuo metu yra įmanomi nebrangūs techniniai sprendimai, leisiantys pervežti dviračius miesto autobusais, neužimant papildomos vietos.

Dviračiai taptų ne tik sveikos gyvensenos pagrindu, bet ir spręstų spūsčių bei ekologijos problemą. Šiandien į Vilnių dirbti iš priemiesčių kasdien atvažiuoja 170 tūkst. žmonių. Jų vairuojami lengvieji automobiliai per metus į atmosferą išmeta 200 tūkst. tonų CO2 arba 40 kartų daugiau nei Naujosios Vilnios šiluminė katilinė RK2. Jeigu visi jie savo transporto priemone pasirinktų dviratį, sostinė atsikratytų vieno didžiausių oro taršos šaltinių.

Kiemai – bendruomenių veiklai

Nepelnytai sumenkintas seniūnijų vaidmuo ir centralizacija kirto sveikatinimo veiklai sostinės rajonuose. Kiemai ir sporto aikštelės virto parkavimo aikštelėmis.

Bendradarbiaujant su seniūnijomis, reikėtų atkurti sporto aikšteles, visas jas aprūpinti lauko treniruokliais. Jos vėl taptų bendruomenių veiklos centrais, būtų išspręsta vyresnio amžiaus vilniečių užimtumo ir sportavimo problema. Nemažai daliai žmonių nereikėtų vykti į centrinę miesto dalį ar didžiuosius miesto parkus.

Tik kiekvienam prieinamas sportas padės sukurti ateities Vilnių – sveiką ir sportišką. Dirbkime kartu ir nugalėsime!