Naujas ekonomikos modelis – žiedinė ekonomika – iš esmės turėtų pakeisti visą ciklą nuo idėjos, jos realizavimo, gamybos, vartojimo ir galutinio sutvarkymo. Tai perėjimas nuo principo „imti–gaminti–išmesti“ prie „imti–gaminti–imti–gaminti“. Taip daiktams suteikiama ilgesnė gyvavimo trukmė, o perdirbimas tampa mada.
Pastarąsias tendencijas griežtai jau imasi kontroliuoti Europos Komisija. Mokslininkai apskaičiavo, kad iki 2030 metų pasaulyje žiedinė ekonomika atneš 4,16 trilijono eurų pelną. Ateinantys pokyčiai neišvengiamai turi įtakos ir Lietuvos verslui – tie, kurie sugebės operatyviai prisitaikyti prie pokyčių, laimės konkurencinėje kovoje. Pagal naujus verslo modelius dirbančios įmonės pralenks konkurentus pagal atsinaujinančių išteklių naudojimo efektyvumą, taps patrauklesnės klientams, prisidės prie inovacijų plėtros ir verslumo stiprinimo.
Žiedinės ekonomikos tikslas – ne tik produktų atkūrimas gyvenimui, bet ir mažesnės suvartojamos energijos sąnaudos bei klimato kaitos stabdymas. Ja siekiama sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą, paskatinti pažangių produktų kūrimą, pakartotinį jų naudojimą ir taisymą, perdirbimą ir darnų vartojimą.
Transformuojantis ekonomikai, neišvengiamai pradeda funkcionuoti nauji verslo modeliai, kurie kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą. Šie modeliai verslui suteikia naujų galimybių sumažinti aplinkos taršą, padidinti savo konkurencingumą ir lengviau įsitvirtinti rinkoje.
Pavyzdžiui, pagal žiedinės tiekimo grandinės modelį įmonė, net ir turėdama menkų ir aplinkai kenkiančių išteklių, gali atrasti galimybę naudoti alternatyvius resursus. Gamindama produkciją, ji remtųsi visiškai atsinaujinančiomis, perdirbamomis ir mikroorganizmų skaidomomis medžiagomis, kurios, naudojamos ciklais, sumažintų įmonės išlaidas ir padidintų gamybos proceso efektyvumą.
Naudojimo ir perdirbimo modelis suteikia įmonėms galimybę perdirbti atliekas ir panaudoti perkurtus produktus antrąkart. Taip perdirbtos atliekos gali tapti energija ar pakartotiniam gamybos procesui naudojamomis žaliavomis. Pavyzdžiui, įmonės įdiegia technologijas, kurios leidžia gamybos metu susidariusią energiją panaudoti tolesniuose gamybos procesuose arba ja apšildyti aplinkinių rajonų gyventojų būstus.
Produkto gyvavimo pratęsimo modelis naudojamas, kai vartotojų išmetami nebereikalingi, sugadinti ar nusibodę produktai pataisomi ir prikeliami naujam gyvenimui. Šios produkcijos remontas ir atnaujinimas įmonėms sukuria galimybę gauti ekonominę naudą, o prekyba jais padidina įmonių pelną. Produkto kaip paslaugos modelis verslui suteikia galimybę padidinti ilgalaikį produkcijos pardavimą ir užmegzti naujus santykius su vartotojais. Pagal tokį verslo modelį dirbančių įmonių taip pat galima rasti ir mūsų šalyje. Pavyzdžiui, viena lietuviška įmonė iš perdirbtų padangų gamina gumos granules, kurios naudojamos bėgimo takams, stadionams su dirbtine žole, žaidimų aikštelėms iškloti.
Dalijimosi ekonomikos modelis pasaulyje jau atnešė milijardus siekiantį pelną bendrovėms ir žmonėms, kurie nuomoja, dalijasi, keičia ar skolina prekes arba paslaugas. Svarbiausias dalijimosi ekonomikos pranašumas – žmonių žmonėms suteikiamos paslaugos yra pigesnės nei perkamos iš tradicinių verslų. Lietuvoje taip pat yra sėkmingų dalijimosi ekonomikos pavydžių – specialiose interneto svetainėse galima publikuoti skelbimus apie norimus išsinuomoti, keisti, įsigyti ar parduoti drabužius, nebereikalingus daiktus.
Šie verslo modeliai jau dabar tampa viena iš šiuolaikinės ekonomikos sudedamųjų dalių. Tačiau dar turi būti sukurtos ilgaamžiams daiktams iš antrinių žaliavų gaminti tinkamos sąlygos. Žiediniai ekonomikai vystantis atsiras papildomų ir inovatyvių verslo nišų ir paslaugų, pvz., techninės priežiūros ir taisymo, antrinių žaliavų perdirbimo ir pan.