Todėl labai svarbu suvokti nacionalinės pramonės stiprybes, pajusti globalias tendencijas ir išnaudoti teikiamas galimybes.

Lietuvos pramonės augimo tempų gali pavydėti dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių – mūsų gamybos sektorius savo indėliu į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienas didžiausių. Europa siekia, kad jos pramonė iki 2020 m. sudarytų 20 proc. BVP. 2015 m. pirmo ketvirčio duomenimis, Lietuvoje pramonės sektorius sukūrė 25,7 proc. šalies BVP, arba 1,9 mlrd. eurų, ir ženkliai viršijo ES vidurkį.

Pramonė yra šalies ekonomikos stuburas – ji tiesiogiai įdarbina 221,1 tūkstančio darbuotojų, tai sudaro 16,8 proc. visų užimtų gyventojų skaičiaus. Be to, gamybos sektoriui priklauso daugiau nei 80 proc. eksporto masto. Skaičiai įspūdingi, tačiau pramonės neišvengiamai laukia dideli pokyčiai.

Pramonė patyrė jau tris revoliucijas: pirmąją atsiradus garo mašinoms, antrąją – elektrai ir konvejeriniam gamybos principui, vėliau kompiuteriai ir valdomas gamybos procesas leido pramonei palypėti ant trečios pakopos. Galiausiai (t. y. dabar) itin dideli duomenų srautai, interneto skverbtis ir 3D technologijos kuria pagrindus ketvirtajai pramonės revoliucijai.

Išskirtinis ketvirtosios pramonės revoliucijos bruožas – paslaugų dominavimas gamyboje ir skaitmenizacija. Be to, nyksta tradicinė sektorių samprata ir daug dėmesio sutelkiama į tarpsektorinį verslą (pvz., nanotechnologijas, biotechnologijas ir pan.). Robotizuojant gamybos procesus ir pritaikant produkcijos asortimentą individualumo siekiantiems klientams ar rinkoms ne tik bus užtikrinta tvaresnė pramonės plėtra, aukštesnis produktyvumo lygis, bet ir įgytas konkurencinis pranašumas.

Besikeičiantys, vis labiau individualėjantys vartotojų poreikiai, kai trokštama išskirtinių, akimirkos įgeidžius patenkinančių gaminių, keičia gamybos procesą – daro jį tiesiogiai susijusį su vartotoju. Jau dabar perkant „Nike“ bėgimo batelius galima išsirinkti jų spalvą, pado profilį, logotipą ir kitas dalis. To nebūtų galima padaryti be puikiai integruotų informacinių sistemų. Maža to, pagal individualų užsakymą pagamintus batus sistema savarankiškai (be žmogaus pagalbos) išsiųs vartotojui iš gamyklos Azijoje į bet kurią šalį.

Didelių duomenų kaupimo ir apdorojimo sistemos leidžia sisteminti ir pardavimo tikslams naudoti informaciją apie buvusius įmonės klientus, jų užsakymus. Šie duomenys pramonės ir prekybos įmonėms sudaro galimybes pažinti savo klientus ir orientuoti gamybą į tai, ką vartotojas tikrai pirks.

Sukurti specialiai klientui pritaikytus produktus ir papildomas paslaugas padeda išmaniosios gamybos technologijos – 3D spausdinimas. Ši inovacija iš esmės pakeis gamybos proceso sampratą ir terminą „pagaminti“ pakeis „išsispausdinti“. Tokioje rinkoje svarbiausias laimėtojas bus ne tik 3D spausdintuvų išradėjas ir gamintojas, bet ir paslaugų teikėjas.

Jei 3D spausdinimas leidžia gamybą individualizuoti, tai pramonės procesų robotizacija ją pagreitina ir taip padeda realizuoti kliento savalaikiškumo bei spartesnio vartojimo poreikius. Robotizuota įranga taip pat mažina gamybos laiką ir sąnaudas – ji perima dalį sunkaus žmogaus fizinio, sveikatai žalingo arba preciziškumo reikalaujančio darbo.

Spartėjant gamybos tempams, logistika taip pat turės keistis. Sandėlių tipai turės prisitaikyti prie individualių siuntų, robotai perims rutininius veiksmus, o didelio masto duomenų analizė leis pramonei lanksčiai ir greitai prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų.

Šios tendencijos turės įtakos tiek tradicinei, tiek naujos kartos pramonei, tiek socialiniam gyvenimui. Todėl labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą – ne tik siekti konkurencingumo ir išlikti tarp pirmaujančių šalių pagal pramonės dalį ekonomikoje, bet ir užtikrinti socialinį aspektą.