Lietuvai reikia ieškoti savo kelio ir Lietuva būtent tai ir daro! Ir tai daro sukūrusi (ir viena pirmųjų Europoje patvirtinusi) Sumaniosios specializacijos strategiją, kurioje išskirtos šalies stiprybės ir nustatytos proveržio kryptys kuriant inovatyvią ekonomiką.

Sumani specializacijos strategija sukurta identifikuojant didžiausius globalius iššūkius, įvertinus Lietuvos mokslo potencialą ir verslo konkurencingumą. Aiškiai apibrėžėme šešias prioritetines sritis, į kurias bus sutelktas tikslingas finansavimas, inicijuojantis realų pokytį, o ne simuliuojantis procesą ar skatinantis pavienes trumpalaikes iniciatyvas.

Šalies ūkį transformuosianti strategija buvo kuriama lygiomis dalimis kviečiant garbius mokslo atstovus, verslo lyderius ir valdžios atstovus. Šių trijų grupių bendravimas ir leido rasti konsensusą identifikuojant proveržio sritis.

Sutikime, kad ši strategija skirta verslui ir mokslui, o ne politikams. Verslui, kuris investuoja į inovacijas, ir verslui, kuris dar tik galvoja apie inovatyvius žingsnius. Ši strategija taip pat skirta ir mokslo atstovams, kurie ne tik straipsnius rašo, bet kuria technologijas ar prototipus rinkai.

Prieikime prie pačios sumanios specializacijos trumpos apžvalgos. Bill‘as Gates‘as yra pasakęs „Sometimes people ask me what field I'd be in if not computers. I think I'd be working in biotechnology.“ Būtent viena iš Sumaniosios specializacijos strategijos krypčių apima sveikatos technologijas ir biotechnologijas. Man atrodo logiška ir verta investuoti į sektorių, kuris kasmet auga po 25 proc. ir 80 proc. produkcijos eksportuojama. Įdomumo dėlei pasakysiu, kad Lietuva investuos į šią sritį tiek, kiek Latvijoje bus investuota į visą inovacijų sistemą per septynerius metus.

Vis dar abejojantiems sakau, kad Lietuvos biotechnologijų sektorius gali lygintis su pasaulio lyderiais, pavyzdžiui, su JAV pagal tenkančių įmonių skaičių vienam gyventojui, su Izraeliu ir Švedija pagal dirbančių specialistų skaičių ir t. t. Taip pat išduosiu, kad mažiausiai trys Lietuvos kompanijos, kuriančios vaistus nuo vėžio, yra toli pažengusios. Juk tai mūsų kelias ir į šias sritis reikia investuoti!

Turbūt būsiu teisus sakydamas, kad tie, kas naudoja sodininko metaforą, tikriausiai nepritaria investicijoms į žemės ūkio sritį. Siūlau atsiriboti nuo praėjusio šimtmečio stereotipų. Žemės ūkio ir maisto sritis turi potencialo ir galimybių plačiai taikyti inovacijas. Užauginame 6 mln. tonų grūdų, iš kurių vidaus rinkoje lieka iki 1,5 mln. tonų. Visą kitą kiekį grūdų eksportuojame. . O jeigu šalyje būtų dar daugiau inovatyvių kompanijų, kad ir gaminančių krakmolą iš grūdų ar kitus produktus! Manau, galėtume pasidžiaugti. Bet spręskite patys, kas geriau: ar suteikti galimybes atsinaujinti pelningam tradiciniam žemės ūkio sektoriui, ar ir toliau bandyti konkuruoti pasaulyje taikant praėjusio šimtmečio technologijas.

Prioritetas - įtrauki visuomenė, kuris taip aršiai kritikuojamas opozicijos lyderių turi ne mažesnių iššūkių ir galimybių augti. Inovacijos gimsta kūrybingoje visuomenėje. Taigi turime ne tik atsinaujinti technologiškai, bet ir keisti mąstymą, įpročius. O ar žinote, kaip keisis mokymosi modeliai? Kokią įtaką ekonomikai turi ne technologinės inovacijos, o tokios kaip dizainas? Elementarus pavyzdys: pasiūti džinsus kainuoja apie 10 eurų, o gero prekės ženklo džinsai kainuos 6 kartus daugiau. Štai jums netechnologinės inovacijos efektas, akimirksniu padidinantis verslo pelningumą. Dirbtinė realybė pakeis futbolo rungtynių stebėjimą, mokymosi procesus ir t. t. Vis dar manote, kad ši sritis nesvarbi?

Sumaniosios specializacijos strategijoje išskirtos ir tokios svarbios kryptys kaip energetika, naujos medžiagos ir gamybos technologijos, transportas ir informacinės technologijos. Jos padės transformuoti ūkį panaudojant atsinaujinančią energiją arba ją taupant su išmaniomis valdymo sistemomis, transporto sektoriui leis integruoti krovinio sekimo, krovinių paskirstymo sistemas ir t. t.

Bet vis dėlto gerai, kad vis daugiau kalbame apie sumaniąją specializaciją. Klausimai ir diskusijos atverią kelią naujoms idėjoms ir galimybėms. Tad kviečiu drąsiai klausti ir pažadu atsakyti.

Ir baigiant – kertinis barjeras, kuris neleidžia šaliai taip sparčiai taikyti inovacijas, kaip norėtųsi, yra net ne valdžia, kairė ar dešinė, o mokslo santykis su verslu ir jų potencialo naudojimas, kuris, mano tvirtu įsitikinimu, galimas tik įgyvendinant sumaniąją specializaciją.