Tačiau šalies žemdirbiai daugiausia gamina ir eksportuoja agro-žaliavą, o norint išlaikyti konkurencinį pranašumą, turi būti orientuojamasi į inovatyvios aukštos kokybės augalinės ir gyvulinės kilmės produktų technologijas. Tai reiškia ir papildomas darbo vietas, ir žymiai didesnę pridėtinę vertę bei didesnius valstybei sumokamus mokesčius.
Šiandieninės maisto perdirbimo technologijos niekuo nenusileidžia Vakarų Europoje naudojamoms technologijoms. Taikomi hidrodistiliacijos, ekstrakcijos superkritiniu anglies dioksidu, liofilizacijos, elektroporacijos metodai, kurių dėka galime kurti nišinius, inovatyvius produktus, kurie būtų ir sveiki, ir saugūs.
Tai reiškia, kad turime tobulinti ir jų gamybos technologijas bei procesus. Tuo užsiima Integruoto mokslo studijų ir verslo centro ,,Nemunas“ atviros prieigos Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija, kurios mokslininkai, bendradarbiaudami su verslo įmonėmis, sukūrė inovatyvų maisto produktą aktinidijų dražė su baltuoju šokoladu, išsaugant visą uogose esantį vitamino C kiekį, termostabilius džemus kepiniams, liofilizuotus moliūgų kubelius su svarainių sultimis. Šiuos produktus jau gali įsigyti kiekvienas iš mūsų.
Visgi, viena sparčiausiai besivystančių maisto technologijų sričių visame pasaulyje – funkcionalusis maistas. Potencialiai sveikatinantys maisto produktai ar komponentai pastaruoju metu tapo ir Lietuvos pagrindiniu uždaviniu agroinovacijų ir maisto technologijų sektoriuje. Lietuvoje verslas neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir stengiasi patenkinti vartotojų poreikius. Vienas iš pavyzdžių – Lietuvos įmonė, dirbanti su vietinėmis augalinėmis žaliavomis, iš skirtingų uogų rūšių ir iš jų šalutinių perdirbimo produktų išskyrė dažančias medžiagas – antocianinus, kurie yra naudojami kaip augalinės kilmės natūralūs dažikliai maisto pramonėje.
Biorafinavimo technologijų kūrimas bei tobulinimas turėtų sudaryti sąlygas gaminti įvairius funkcionaliuosius maisto komponentus. Kad tai perspektyvu, liudija kasmet po 10–15 proc. didėjanti šių komponentų pasaulinė paklausa. Viena didžiausių kviečių biorafinavimo srities įmonių Šiaurės Europoje, inovatyviomis technologijomis atsinaujinančią biomasę perdirba į natyvinį ir katijonizuotą krakmolą, vitalų kviečių glitimą bei gliukozės sirupus.
Bendrovė savo gaminamai produkcijai, skirtai maisto, popieriaus industrinei gamybai ir pašarų pramonei, kurią eksportuoja į daugiau kaip 55 pasaulio valstybes, naudoja aukštos kokybės lietuviškus kviečius. Vaisių ir uogų ekstraktuose šiuo metu labiausiai ieškoma mikrokomponentų, vadinamų polifenoliniais junginiais, turinčių teigiamą poveikį sveikatai. Šiuo metu yra daug mokslinių įrodymų, kad tokie junginiai slopina vėžines ląsteles, sumažina širdies ir kraujagyslių bei kai kurių kitų ligų riziką.
Technologijos ūkininkavimą keičia iš esmės. Ateities ūkis jau nebeįsivaizduojamas be ūkio valdymo informacinių sistemų, precizinio ūkininkavimo ir integruotų duomenų bazių. Informacinės technologijos, palengvindamos ūkio apskaitos vedimo bei valdymo darbus, leidžia automatizuoti daugelį procesų, padidinti įmonės efektyvumą bei sumažinti laiko sąnaudas.
Vienas iš IT sektoriaus pavyzdžių – Lietuvos bendrovės kuriami sprendimai, kurie leidžia kaupti ir analizuoti informaciją apie augalų veisles, trąšų parinkimą, dirvožemį, jame esančias maisto medžiagas ir pan.
Tradicinį ūkininkavimą taip pat keis dronų panaudojimas. JAV net 90 proc. potencialios dronų rinkos sudaro „tikslinis ūkininkavimas“ ir visuomenės apsauga. Pavyzdžiui, ūkininkai JAV ir Australijoje savo ūkiuose naudoja dronus gyvulių sveikatos stebėjimui. Sergantys gyvūnai turi aukštesnę kūno temperatūrą, todėl dronų infraraudonųjų spindulių jutikliai gali sergančius gyvūnus aptikti didžiulėje bandoje.
Lietuvoje dronai daugiausiai naudojami pasėlių stebėjimui – fiksuojamas augalų tankumas, piktžolės ar vėjo išguldyti pasėliai. Dronai, turintys biomasės skaitytuvus ir azoto daviklių sistemas, gali stipriai prisidėti prie žemės tausojimo, mineralinių trąšų normos optimizavimo.
Ateities žemės ūkis negali būti įsivaizduojamas be inovacijų, todėl natūralu, kad ir Sumanios specializacijos programos kontekste tai – neabejotinas prioritetas, siekiant stiprios, konkurencingos ir inovacijomis pagrįstos ekonomikos.
Agroinovacijų sričiai numatyta apie 13 proc. Ūkio ministerijos administruojamų ES fondų investicijų Sumanios specializacijos strategijai įgyvendinti. Daugiausia dėmesio agroinovacijų srityje bus skiriama agrobiologiniams ištekliams, saugesniam ir funkcionaliam maistui, inovatyvių biožaliavų kūrimui, gamybai ir perdirbimui.