Visų pirma tiesiog privalau parašyti, kad ištyręs savo šeimos geneologinį medį, nuo XVII amžiaus neaptikau ten nei vieno giminaičio, kurį galima būtų pavadinti lenku.
Martynas Nagevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Yra ten įsimaišiusių vokiečių, yra Lietuvos bajorų, ūkininkų, viršaičių, gydytojų, net tarpukario Lietuvos kariuomenės generolas, bet nei vieno lenko. Rašau tai vien tam, kad niekas negalėtų manęs kaltinti proteguojant Lenkijos ekspansiją į Lietuvą ar lenkiškumo kėlimu virš lietuviškumo.

Šią savaitę buvo paviešinti viešosios nuomonės apklausos, kurios metu buvo tiriama Lietuvos piliečių požiūris į šalis-kaimynes, rezultatai. 2006 metais Lenkiją nedraugiška šalimi laikė 7,4% apklaustųjų. Šiemet jau 26,8%.

Kas atsitiko per šiuos 8 metus? Ar Lenkija Lietuvai kuo nors grąsino? Ar kaupė kariuomenę prie Lietuvos sienos? Ar kaip nors pažeidinėjo lietuvių, gyvenančių Lietuvoje teises? Ar vykdė kokią nors priešišką Lietuvai veiklą, blokavo mūsų integraciją į Europos energetikos tinklus, bandė mums kaip nors pakenkti? Nieko panašaus nebuvo.

Lietuvos piliečių augančio priešiškumo Lenkijai priežasčių reikia ieškoti ne Varšuvoje. Neapykantą kursto kai kurie lenkiškai gerai kalbantys veikėjai iš Lietuvos lenkų baimių konstruojantys savo politinį kapitalą. Ir ranka rankon jiems talkina lietuviško patriotizmo "etalonais" save laikantys euroskeptikai, mitinguojantys prie Seimo su šūkiais "W galėsite užsirašyti ant antkapių", taip tik didinatys tas paprastų lenkų baimes.

Galima, aišku, pasvarstyti kodėl tokie veiksmai visiškai neatkreipia Lietuvos prokuratūros dėmesio, šiaip jau turinčios ginti viešąjį interesą nuo tautinės nesantaikos kurstymo, bet šį kartą noriu paliesti šiek tiek kitą aspektą.

Kas šios nesantaikos kurstymu yra labiausiai suinteresuotas? Kam būtų labiausiai naudinga dviejų NATO narių, dviejų ES valstybių Lietuvos ir Lenkijos nesantaika? Kam būtų naudingiausia, jei nesantaika tarp dviejų tautų iš virtuvės pokalbių persikeltų į Vilniaus ir Šalčininkų gatves? Kas norėtų, kad lenkų ir lietuvių tautybės Lietuvos piliečiai imtų kelti tarpusavio riaušes? Kas norėtų, kad sustotų bendri Lietuvos ir Lenkijos energetiniai, transporto projektai? Kas norėtų, kad Lenkija ir Lietuva nederintų tarpusavyje savo užsienio, energetikos politikos?

Čia reikėtų prisiminti istoriją, kai Sovietų Sąjunga visaip rėmė tautininkų Smetonos režimą prieškariu visais galimais būdais skatindama karinį Lietuvos ir Lenkijos konfliktą. Prisiminkite kas šiuo metu Pasaulyje laiko save Sovietų Sąjungos politikos peremėju.

Dar šiame kontekste labai gražiai įsipaišo atvirai deklaruojama Putino parama šiuo metu stiprėjančioms tautinėms, euroskeptiškoms partijoms Europos Sąjungoje.

Taip, Putino įtakos lietuviškiems procesams tema konservatorių pagalba tapo visiškai nuvalkiota ir daugeliui sveikai mąstančių žmonių kelia atmetimo reakciją. Bet tai visiškai nereiškia, kad dabartinė Rusijos valstybės administracija neturi jokių priešiškų Lietuvai interesų. Situacija kiek panaši į tą pasaką apie piemenį, kėlusį netikrą pavojų apie vilką iki tol, kol vilkas iš ties atėjo avių, bet kaimo gyventojai piemeniu nebetikėjo.

Brangieji skatytojai - kviečiu Jus ypatingai atsargiai žiūrėti į tų politikų veiklą, kurie save vadina didžiausiais Lietuvos patriotais.

Matydama visuomenės apklausos rezultatus, Vyriausybė turėtų neatidėliotinai imtis veiksmų.

Visų pirma reikėtų pradėti nuo akivaizdžiausių ir greitai įvykdomų veiksmų. Tai leidimas gatvių ir miestų pavadinimus greta lietuvių kalbos rašyti lenkiškai ar bet kokia kita kalba, jei tos gatvės ar miesto gyventojai to pageidauja. Lygiai taip pat, kaip lietuviškai pavadinimus greta lenkų kalbos gali rašyti Punsko lietuviai Lenkijoje. Taip pat - leisti rašyti Lietuvos piliečiams savo vardus ir pavardes originaliais lotyniškais rašmenimis savo asmens dokumentuose, lygiai taip pat, kaip ir lietuviams yra leidžiama Lenkijoje rašyti ą, č, ę, ė, į, ū, ų, š raides lenkiškuose pasuose. Ir svarbiausia - leisti tai daryti ne dėl to, kad to prašo Lenkija, o dėl to, kad tokiu būdu mes laimingesniais padarysime apie 200 tūkstančių Lietuvos piliečių. Ir tai yra kur kas svarbiau, nei nepatogumas Lietuvos valdininkams išmokti, kad ę lenkiškai reikia skaityti "en". Kuo šis leidimas diskriminuos lietuvių kalbą matyt galėtų paaiškinti tik Lietuvos tautininkai.

Lietuvai yra tiesiog būtina gerinti lietuvių ir lenkų savitarpio supratimą. Kodėl pavyzdžiui neįvesti galimybės mokiniams Lietuvoje antrąja užsienio kalba mokykloje rinktis lenkų kalbą? Juk turime ir be jokios abejonės ir ateityje turėsime beveik 40 milijonų gyventojų turinčią kaimynę, taigi lenkų kalba mums padėtų ne tik geriau suprasti lenkų kultūrą, bet tiesiog atvertų mums naudingas verslo bendradarbiavimo galimybes su Lenkija.

Kodėl dar labiau nesuintensyvinus Lietuvos ir Lenkijos kultūros mainų?

Kodėl, mokant vaikus istorijos, neskirti daugiau dėmesio mūsų - Lenkijos ir Lietuvos istorijai. Ar daug lietuvių pavyzdžiui žino, kad baltoje-raudonoje Lenkijos vėliavoje raudona spalva simbolizuoja Lietuvos valstybės istorinės vėliavos raudoną spalvą?

Ar tikrai, nagrinėdami Abiejų Respublikų valstybės istoriją, mes šiame istorijos laikotarpyje turime matyti tik Lietuvos valstybės saulėlydį? Juk mes tikrai turime kuo didžiuotis iš šio laikotarpio.

Mūsų ir Lenkijos bendra valstybė tuo metu pasižymėjo turbūt stipriausia demokratija tuometiniame Pasaulyje.

Vilnius nuo senovės garsėjo savo išskirtiniu tolerantiškumu skirtingų tautų, religijų požiūriu. Čia šimtus metų greta vieni kitų be jokios konfrontacijos gyveno skirtingų tautų ir skirtingų tikėjimų žmonės. Ir dabar Vilniuje galima pamatyti skirtingų religijų bažnyčias, stovinčias vienas šalia kitų. Tuo mums reikėtų išmokti didžiuotis ne mažiau, nei didžiuojamės Žalgirio ar Oršos mūšiais.

Mums labai trūksta to Adomo Mickevičiaus mąstymo būdo, kai jis, kalbėdamas lenkiškai, Lietuvą laikė savo Tėvyne. Ar mes, lietuviai, negalėtume savęs laikyti ir truputį lenkais dėl to nei per milimetrą nesumažinant savo meilės Lietuvai?

Arba bent jau - nustokime vieni kitų nekęsti. Tik taip tapsime tikraisiais europiečiais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (158)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (192)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1568)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (77)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Dvi didžiausios teroro atakos Ispanijoje: asmuo, kuris sieja Barselonos ir Madrido atakas

Aiškėja, kad musulmonų dvasininkas, vadovavęs Barselonoje teroristinį išpuolį surengusiems...

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (20)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant,...

Tragiška avarija Kaune – BMW kaktomuša susidūrė su vilkiku, žuvo mergina (41)

Sekmadienį Kaune, netoli IX forto įvyko tragiška nelaimė. Vos 20 metų turinti mergina žuvo eismo...

Jay-Z pagerbė savo bičiulį Ch. Benningtoną atlikdamas jo garsųjį hitą

Garsusis reperis Jay-Z ne kartą koncertavo kartu su neseniai iš gyvenimo pasitraukusiu Chesteriu...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (17)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...