M. A. Pavilionienė. Seimo sesija pradedama žmogaus teisių pažeidimu

 (297)
Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos tarybai, Seimo sesija pradedama žmogaus teisių pažeidimu, taip paniekinant Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir valstybės piliečių teises.
Marija Aušrinė Pavilionienė
Marija Aušrinė Pavilionienė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Ketvirtadienį Seimas svarstys Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio papildymo įstatymo projektą (XIIP-687), kuriuo siekiama leisti kurstyti neapykantą dėl lytinės orientacijos. Pataisa yra sąmoningai suformuluota loginė klaida, išankstinis teisinimasis ir apsidraudimas dėl lytinės diskriminacijos: „Seksualinio elgesio ar seksualinės praktikos, įsitikinimų ar pažiūrų kritika arba aptarimas, arba įtikinėjimas pakeisti tokį elgesį, praktiką, įsitikinimus ar pažiūras, savaime nelaikoma tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu, diskriminavimu ar skatinimu diskriminuoti“.

Niekas nevyksta „savaime“, ypač įstatymų leidyboje. Čia viskas daroma labai tikslingai ir sąmoningai. Pataisoje įkūnyta fašizmu atsiduodanti psichologinė ir įstatyminė prievarta. Vienas Seimo narys sumąsto absurdišką, diskriminacinę pataisą, kiti nesusimąstydami mechaniškai ją pasirašo, treti parašais paremia pataisą (50 skirtingų frakcijų narių), reikalaudami jos svarstymo. Ir taip Lietuvos Seimui ir valstybei užtraukiama dar viena tarptautinė gėda.

Šią pataisą Seimo Teisės ir Europos teisės departamentai pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, Europos Sąjungos direktyvoms. Pataisos konstitucingumo svarstymas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete parodė, kad komitetas, net turėdamas visas galimybes stabdyti antikonstitucinius projektus, jų nepraleidžiant į Seimo darbotvarkę, to nepadarė. Visai neseniai Lietuvos Teisingumo ministras Europos Sąjungos ir Europos Tarybos institucijoms tvirtino, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto filtras sulaikys žmogaus teises pažeidžiančius projektus. Tačiau žmogaus teises niekinantys antikonstituciniai projektai ir toliau sėkmingai skinasi kelią Seime.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. gruodžio 19 d. įsipareigojo Jungtinėms Tautoms „imtis visų būtinų priemonių, siekiant užkirsti kelią baudžiamąja tvarka persekioti visas su lytine orientacija ir lytiniu tapatumu susijusio smurto ir priekabiavimo formas“, neleisti jokių prieš homoseksualius asmens priimtų įstatymų. Lietuva pritarė pasaulio valstybių rekomendacijoms „nepriimti teisėkūros priemonių, kuriomis kriminalizuojami homoseksualūs santykiai ar pažeidžiamos teisės į saviraiškos laisvę“. Lietuva pareiškė, kad „Seimas atmetė teisėkūros iniciatyvas, kuriose buvo siūloma taikyti administracines sankcijas už homoseksualinių santykių propagavimą“.

Ir vis dėlto naujajame Seime atsiranda asmenys, kurie dega sunaikinimo neapykanta neheteroseksualios orientacijos žmonėms.

50 Seimo narių siekia paversti niekais buvusios ir esamos vyriausybių tarptautinius įsipareigojimus. Buvęs Seimas įpareigojo Vyriausybę priimti įsipareigojimus nediskriminuoti lytinių mažumų, suteikė buvusiai Vyriausybei mandatą atstovauti Lietuvos valstybei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje. Tuometis Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pasirašė minėtus tarptautinius įsipareigojimus. Šiandien Lietuvos pažadų nepaisoma ir sąmoningai kenkiama Seimo reputacijai teikiant ir remiant antikonstitucinį įstatymo projektą.

Tenka pripažinti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, profesorius Egidijus Kūris buvo teisus sakydamas, kad Lietuvoje aukščiausiu lygiu įsigalėjęs teisinis nihilizmas.

Jei Seime po pateikimo bus pritarta diskriminaciniam įstatymo projektui, jį kritiškai ir smerkiančiai vertins tarptautinė bendruomenė. Lietuvos Prezidentė, ministrai vėl turės aiškintis dėl sąmoningai daromų Seimo loginių ir teisinių klaidų.

Tapdamas Seimo nariu kiekvienas asmuo duoda priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos konstituciją ir įstatymus, sąžiningai tarnauti demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Teikdami žmogaus teises pažeidžiančius įstatymo projektus, Seimo nariai laužo priesaiką, šiurkščiai pažeidžia Konstituciją.

Ragindama nepritarti Baudžiamojo kodekso papildymo įstatymo projektui, primenu, kad dėl pigaus populizmo ir Seimo kėdės garbingam žmogui nedera išduoti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų, Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

J. Bernatonis. Žaliuojantys valstiečiai – socialdemokratų ar konservatorių draugai? (38)

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus Lietuvoje randasi neva naujieji gelbėtojai, paprastai deklaruojantys tris privalumus: 1. nesusitepę buvimu valdžioje; 2. nepartiniai specialistai (arba beveik nepartiniai); 3. kilę iš liaudies ir kovojantys už liaudį.

V. Landsbergis. Nesijaudink tinginiaudamas. Dirbk ir melskis (148)

Pastaruoju metu gausiai jaudinamės, kad dėdė iš už balos nebūtinai mus gins. Taip pasakė kandidatas.

V. Žiemelis. Ar tarėjai sustiprins pasitikėjimą teismais? (43)

Didžioji dalis Lietuvos didžiųjų politinių partijų yra deklaravę apie būtinybę įteisinti tarėjų institutą. Labai gaila, kad toliau deklaracijų nepažengta.

G. Purvaneckienė. Kas jie – realiausi liberalų pretendentai į ministrus? (67)

Ne, šįkart tekstas – ne apie politikus. Arba, teisingiau pasakius, vis dar ne politikus, bet tiesiogiai politikos formavimo procesuose dalyvaujančius ir į valdžią besiveržiančius.

R. Sadauskas. Emigracijos priežastį valdančiosios daugumos politikai galėtų pamatyti tiesiog pažvelgę į veidrodį (55)

Jau nepamenu kitos tokios gražios vasaros, kai užtenka ir šilumos, ir lietaus būtent tada, kai jo labiausiai reikia.