M. A. Pavilionienė. Seimo sesija pradedama žmogaus teisių pažeidimu

 (297)
Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos tarybai, Seimo sesija pradedama žmogaus teisių pažeidimu, taip paniekinant Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir valstybės piliečių teises.
Marija Aušrinė Pavilionienė
Marija Aušrinė Pavilionienė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Ketvirtadienį Seimas svarstys Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio papildymo įstatymo projektą (XIIP-687), kuriuo siekiama leisti kurstyti neapykantą dėl lytinės orientacijos. Pataisa yra sąmoningai suformuluota loginė klaida, išankstinis teisinimasis ir apsidraudimas dėl lytinės diskriminacijos: „Seksualinio elgesio ar seksualinės praktikos, įsitikinimų ar pažiūrų kritika arba aptarimas, arba įtikinėjimas pakeisti tokį elgesį, praktiką, įsitikinimus ar pažiūras, savaime nelaikoma tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu, diskriminavimu ar skatinimu diskriminuoti“.

Niekas nevyksta „savaime“, ypač įstatymų leidyboje. Čia viskas daroma labai tikslingai ir sąmoningai. Pataisoje įkūnyta fašizmu atsiduodanti psichologinė ir įstatyminė prievarta. Vienas Seimo narys sumąsto absurdišką, diskriminacinę pataisą, kiti nesusimąstydami mechaniškai ją pasirašo, treti parašais paremia pataisą (50 skirtingų frakcijų narių), reikalaudami jos svarstymo. Ir taip Lietuvos Seimui ir valstybei užtraukiama dar viena tarptautinė gėda.

Šią pataisą Seimo Teisės ir Europos teisės departamentai pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, Europos Sąjungos direktyvoms. Pataisos konstitucingumo svarstymas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete parodė, kad komitetas, net turėdamas visas galimybes stabdyti antikonstitucinius projektus, jų nepraleidžiant į Seimo darbotvarkę, to nepadarė. Visai neseniai Lietuvos Teisingumo ministras Europos Sąjungos ir Europos Tarybos institucijoms tvirtino, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto filtras sulaikys žmogaus teises pažeidžiančius projektus. Tačiau žmogaus teises niekinantys antikonstituciniai projektai ir toliau sėkmingai skinasi kelią Seime.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. gruodžio 19 d. įsipareigojo Jungtinėms Tautoms „imtis visų būtinų priemonių, siekiant užkirsti kelią baudžiamąja tvarka persekioti visas su lytine orientacija ir lytiniu tapatumu susijusio smurto ir priekabiavimo formas“, neleisti jokių prieš homoseksualius asmens priimtų įstatymų. Lietuva pritarė pasaulio valstybių rekomendacijoms „nepriimti teisėkūros priemonių, kuriomis kriminalizuojami homoseksualūs santykiai ar pažeidžiamos teisės į saviraiškos laisvę“. Lietuva pareiškė, kad „Seimas atmetė teisėkūros iniciatyvas, kuriose buvo siūloma taikyti administracines sankcijas už homoseksualinių santykių propagavimą“.

Ir vis dėlto naujajame Seime atsiranda asmenys, kurie dega sunaikinimo neapykanta neheteroseksualios orientacijos žmonėms.

50 Seimo narių siekia paversti niekais buvusios ir esamos vyriausybių tarptautinius įsipareigojimus. Buvęs Seimas įpareigojo Vyriausybę priimti įsipareigojimus nediskriminuoti lytinių mažumų, suteikė buvusiai Vyriausybei mandatą atstovauti Lietuvos valstybei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje. Tuometis Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pasirašė minėtus tarptautinius įsipareigojimus. Šiandien Lietuvos pažadų nepaisoma ir sąmoningai kenkiama Seimo reputacijai teikiant ir remiant antikonstitucinį įstatymo projektą.

Tenka pripažinti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, profesorius Egidijus Kūris buvo teisus sakydamas, kad Lietuvoje aukščiausiu lygiu įsigalėjęs teisinis nihilizmas.

Jei Seime po pateikimo bus pritarta diskriminaciniam įstatymo projektui, jį kritiškai ir smerkiančiai vertins tarptautinė bendruomenė. Lietuvos Prezidentė, ministrai vėl turės aiškintis dėl sąmoningai daromų Seimo loginių ir teisinių klaidų.

Tapdamas Seimo nariu kiekvienas asmuo duoda priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos konstituciją ir įstatymus, sąžiningai tarnauti demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Teikdami žmogaus teises pažeidžiančius įstatymo projektus, Seimo nariai laužo priesaiką, šiurkščiai pažeidžia Konstituciją.

Ragindama nepritarti Baudžiamojo kodekso papildymo įstatymo projektui, primenu, kad dėl pigaus populizmo ir Seimo kėdės garbingam žmogui nedera išduoti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų, Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Zadanijų ar idėjų politika? (37)

Mano bičiulis mokykloje buvo geografijos mėgėjas. Kai 7-oje klasėje gavo naujas pratybas, kitą dieną atnešė išsprendęs visą sąsiuvinį.

R. Sadauskas. A. Tapino pasodintas pinigų medis išdygo (16)

Žurnalisto Andriaus Tapino organizuotame Laisvės piknike negausus būrelis piketuotojų liūdnais veidais, išsivyniojusių plakatą „Tapinai, užkasęs piliečių teisę į referendumą, nevaidink demokrato...“, priminė visų užmirštą 2014 m. birželio 29-osios referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo. Nepaisant aktyvios žemės gynėjais pasivadinusių aktyvistų agitacijos, privalomasis referendumas tuomet neįvyko, sudalyvavus jame vos 14,97 procentų rinkėjų. Bet mes visi likome gyventi su jo pasekmėmis – paskubomis Seimo priimtais diskriminaciniais žemės pardavimo apribojimais.

A. Bilotaitė. Atkurti tikėjimą Lietuva (156)

Po visų gegužės įvykių norisi klausti, ar Lietuva, kaip demokratija, jau pasiekė dugną? Ar įmanoma žemiau nukristi? Prarasti dar daugiau pasitikėjimo, nuvilti daugiau žmonių? Kaip Lietuvos politikams tai „pavyksta“? Ar dar apskritai galima išbristi iš korupcijos ir valstybės grobstymo?

R. Budbergytė. Krovinių vežimas geležinkeliu – vis dar ne ant tų bėgių (33)

Vienas esminių Europos pramonės bei paslaugų sektoriaus konkurencingumo veiksnių – efektyvus prekių transportavimas, kuris taip pat turi didžiulę įtaką ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui.

D. Petrulis. Oligarchas, kuris apsimetė žaliu valstiečiu (117)

Spėkite, apie kokią personą Kazimiera Prunskienė, kai iš jos buvo bandoma paveržti partijos pirmininkės regalijas, pasakė: „Tik tegu nebando apsimesti baudžiauninku ar valstiečiu!“?