Lenkiškos mokyklos Lietuvai kainuoja 80 mln. Lt metams

 (203)
Lenkijos Tautos Edukacijos ministerija parengė „Švietimo vystymo lenkų ugdomąja kalba ir mokymosi lenkų kalbos kaip dalyko 2009-2011 metais programą“ užsienio šalyse. Programoje rašoma, kad JAV gyvena 10 milijonų lenkų, Vokietijoje – 2 milijonai, Brazilijoje – 1,8 milijono, Prancūzijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje po 1 milijoną, Didžiojoje Britanijoje apie 500 tūkst., o Lietuvoje ir Rusijoje – po apie 300 tūkst. lenkų.
Gintaras Songaila
Gintaras Songaila
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Programoje nurodoma, kad lenkų ugdomąja kalba Lietuvoje yra 121 mokykla, Čekijoje – 36 mokyklos, Latvijoje – 5 mokyklos, Ukrainoje ir Baltarusijoje po 2 mokyklas. Visose kitose valstybėse lenkai lanko arba sekmadienines lenkų mokyklas arba mokosi lenkų kalbos kaip dalyko.

Taigi, Lietuva, kurioje gyvena 40 kartų mažiau lenkų negu JAV, išlaiko didžiausią pasaulyje lenkiškų mokyklų, kuriose visi dalykai dėstomi lenkiškai, tinklą. JAV ar Vokietijos mokesčių mokėtojai tokios prabangos sau leisti negali!!!

Tokių mokyklų, kur visi dalykai būtų dėstomi tautinės mažumos kalba nėra ir pačioje Lenkijoje. Reikia pabrėžti, kad visose (taip pat ir privačiose) Lenkijos mokyklose istorija ir geografija dėstoma tik LENKIŠKAI.

Kiek kainuoja Lietuvai tokių, kaip sako Lenkijos URM valstybės sekretorius Jan Borovski „unikalių“, mokyklų išlaikymas?

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas paskelbė komentarus Lenkijos nevyriausybinės organizacijos „Wspolnota Polska“ 2009 m. publikacijai apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje. Komentaruose rašoma, kad lenkų ugdomąja kalba šiuo metu mokosi 15064 moksleiviai. Valstybės biudžeto projekte skelbiama, kad 2010 metams mokinio krepšelio lėšos (iš to mokamos algos mokytojams, keliama kvalifikacija ir t.t.) vienam mokiniui - 3310 litų. Tautinėms mažumoms šis krepšelis yra 15 proc. didesnis. Taigi, vienam lenkui – mokiniui jis bus lygus 3806 litų. Dar Lietuva skiria vadinamas aplinkos lėšas, tai yra mokyklos išlaikymui, apšildymui, valymui. Vienam mokiniui vidutiniškai yra sunaudojama 1500 litų aplinkos lėšų. Taigi, viso vienam mokiniui lenkų ugdomąja kalba reikėtų 5306 litų metams.

Visiems 15064 moksleiviams lenkų ugdomąja kalba lenkiškų mokyklų išlaikymui Lietuva per metus sumoka 80 milijonų litų. O jeigu įskaičiuotume mokyklų renovaciją, darželių, kitų švietimo įstaigų lenkų ugdomąja kalba išlaikymą, tai kainuotų daug daugiau nei 80 milijonų litų.

Taigi, ko negali sau leisti Vokietija, JAV ar Lenkija, tai sugeba atlikti Lietuva. Bet ar nenukenčia dėl to mokyklos, kur dėstoma valstybine (lietuvių) kalba?

Beje, Lietuva dar finansuoja ir lietuviškas mokyklas Lenkijoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Sakalas. Ar Teisingumo ministerijai nebereikia tik tiesą sakančio ministro? (11)

Stebint Teisingumo ministro parinkimo procedūrą kyla klausimas, kokio ministro mes ieškome.

P. Saudargas. Patyčių žemė (17)

Naujos galimybės atveria kelius ne tik į kairę ir dešinę, bet aukštyn ir žemyn. Planeton nusileidžia demoniškas socialinių tinklų voratinklis, ir mus ištinka žodžio laisvės apogėjus. Per amžius nesikeičia nei temos, nei idėjos, juoda lieka juoda, balta lieka balta, o žmogus lieka, kaip sakė A. S. Puškinas, „arena kurioje gėris kovoja su blogiu“.

G. Paluckas. Apie karves ir žmones (101)

Aš ne karvė. Nors genetikos nesu mokytas, bet karve nesijaučiu. Ir nenoriu, kad su manimi kaip su karve būtų elgiamasi. Intuityviai jaučiu, kad tokio elgesio nenori ir penkiasdešimt tūkstančių vaikų susilaukti negalinčių šeimų.

V. Čmilytė-Nielsen. Atimti iš žmonių viltį – vertybė? (113)

Taip, klausimą užduodu tikslingai ir galiu jį tik pakartoti: atimti iš žmonių viltį – ar tai vertybė? Ar apskritai vilties iš žmonių atėmimas gali turėti ką nors bendra su vertybėmis? Mano įsitikinimu – NE.

V. Blinkevičiūtė. Dar kartą apie svarbią mūsų visuomenės dalį! (40)

Kartais žmonės pasako, o tik po to pagalvoja, ką pasakė. Net ir iš valdžios atstovų, valdininkų ar verslininkų pusės pasigirsta priekaištų žmonėms, kurie teprašo juos išgirsti. Taip, Lietuvoje esama daug visuomenės grupių, kurios teisėtai reikalauja valdžios dėmesio, bandydamos parodyti juos supančias problemas. Jau daugybę metų prisidedu spręsdama žmonių su negalia problemas ir suprantu, kiek dar daug reikia padaryti, norint, kad šie žmonės taptų visaverčiais mūsų visuomenės nariais.
Sužinokite kaip
BALSUOTI
Atsispausdinkite rinkėjų
KORTELĘ