L. Linkevičius. Sėkmė ir pasiekimai

 (35)
Lietuva tapo Jungtinių Tautų Saugumo tarybos nenuolatine nare. Lietuvą aktyviai palaiko Europos Komisija ir ES šalys narės Rusijai vienašališkai įvedus ribojimus pieno produktų eksportui.
Linas Linkevičius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Du lietuviškų šaknų turintys mokslininkai pasidalino Nobelio premijas chemijos ir ekonomikos srityse. Rūta Meilutytė čempionate Maskvoje vėl pagerino pasaulio rekordus.

Tai beveik vienos savaitės įvykiai, nesusiję tarpusavyje, bet kiekvienas savaip prisideda prie Lietuvos žinomumo ir patikimumo didinimo. Kartu jie rodo mūsų šalies potencialą, mūsų žmonių potencialą. Turim kuo didžiuotis. Tai gerosios žinios, kurios dažnai paskęsta. Bet svarbiausias aspektas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, jog kiekvienas iš jų nėra sėkmė. Tai - pasiekimas.

Tai ilgų pastangų rezultatas, dirbant kryptingai ir kartu. Ne laukiant sėkmės, o investuojant į darbą.

Rašau todėl, kad užfiksuotume, pamatytume, jog tai veikia. Ir nebarstytume savo potencialo. Nebarstytume, nes vykstantis pirmininkavimas Europos Sąjungai rodo, kad išbandymų yra užtektinai.

Pirmininkavimas – tai pareiga, kurią įgyvendindami rodome patikimumą valdydami sudėtingas situacijas ir ieškodami sprendimų visai Europai. Akivaizdu, jog yra jėgų, kurioms mūsų sėkmė nėra naudinga. Dėl daugelio suvokiamų ir nelabai priežasčių.

Artėjantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Vilniuje Rytų partnerystės formate lapkričio mėnesį lydi didėjantis dėmesys ir didėjanti įtampa. Padidėjęs spaudimas savo glaudesnį suartėjimą su ES deklaravusioms šalims (Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai), net giliai neanalizuojant priežasčių, rodo, jog kažkas svarbaus vyksta. Tenka ir Lietuvai, pirmininkaujančiai šiuo metu ES tarybai ir niekada neslėpusiai savo aktyvaus pritarimo Rytų Europos šalis matyti arčiau ES ir net joje. 

Staiga pradėjo blogėti į Rusiją importuojami produktai – lietuviškas pienas, moldaviškas vynas, ukrainietiškas šokoladas, griežtėti Rusijos retorika, kviečianti „teisingai“ pasirinkti, pereinanti į atvirus grasinimus – verslui, valdžiai ir visuomenei. Mūsų visuomenės jau neprigąsdinsi, eurointegracijos procesai negrįžtami. Bet kompromituoti valdžią ir kiršinti visuomenę - visada galima. Galima kviesti valdininkus ar verslininkus po vieną raginant susitarti ir pasiūlant laikinas nuolaidas.

Kad ir kaip neprotinga kalbėti apie savo silpnybes, bet šioje situacijoje vienintelis mūsų ginklas yra vieningumas. Vieningumas atsilaikant prieš pastangas šmeižti mūsų tautos istoriją, naudoti verslą politiniams tikslams, diskredituoti prasmę turėti vertybes užsienio politikoje. Net jei tai nenaudinga rytojaus politiniam ar privačiam pelnui.

Tai, kad iki šiol laikėmės gerai, skamba kartu ir raminančiai, ir bauginančiai. Nes stipresniems paprastai tenka didesni išbandymai. ES solidarumas šįkart suveikė puikiai, nereikėjo įtikinėti ar kartoti, kas vyksta – tai liudija ir mūsų įsitvirtinimą bei patikimumą sąjungoje. Jei išliksime solidarūs viduje, pasiekimų turėsim dar daugiau, o su jais ir sėkmės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

D. Pavalkis. Liberalų keliai ir klystkeliai aukštajame moksle nesibaigė (atsakymas N. Putinaitei) (2)

Liberalai vėl prabudo. Ko? Ogi papasakoti mums visiems, kaip Lietuvoje aukštojo mokslo reformą darė, padarė ir kaip dabar dėl to mums gerai gyventi. Ir, svarbiausia, – ką daryti toliau.

K. Masiulis. Jei neliks studentų, jokie universitetų sujungimai nepadės (9)

Vyriausybės nariai pradėjo keistą diskusiją dėl universitetų skaičiaus. Premjeras pareiškė, kad Lietuvoje turi būti iki 5 universitetų, R. Karbauskis sako, kad skaičiaus liesti negalima, bet reikia gerinti mokymo kokybę.

P. Auštrevičius. Apmąstymai priesaikos Vašingtone proga (72)

Verkti, juoktis ar panikuoti – klausia apžvalgininkai, naujojo JAV prezidento D. Trumpo priesaikos proga. Žinoma, galimos visos minėtos reakcijos, bet geriausia Vakarams ir Lietuvai nusiteikti rimtai dirbti. Ne dėl pasikeitusio Baltųjų rūmų šeimininko – dėl savo pačių ateities.

M. Adomėnas. „Priesaika tarnauti Tėvynei atperka viską“ (80)

Mūsų grupė – keturi kariai – išsiskleidę kryžmine vora slenkame pušynu per vis tirštėjančią vasaros nakties tamsą.

R. Šimašius. Merai renkami tiesiogiai. Ženkime ir kitą žingsnį (37)

Prieš beveik dvejus metus Lietuvoje įvykę tiesioginiai mero rinkimai pasiteisino. Tokia išvada peršasi matant dabartinę situaciją savivaldoje. Žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie gali daryti įtaką, kaip jiems svarbūs klausimai sprendžiami jų mieste ar rajone.