L. Linkevičius. Sėkmė ir pasiekimai

 (35)
Lietuva tapo Jungtinių Tautų Saugumo tarybos nenuolatine nare. Lietuvą aktyviai palaiko Europos Komisija ir ES šalys narės Rusijai vienašališkai įvedus ribojimus pieno produktų eksportui.
Linas Linkevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Du lietuviškų šaknų turintys mokslininkai pasidalino Nobelio premijas chemijos ir ekonomikos srityse. Rūta Meilutytė čempionate Maskvoje vėl pagerino pasaulio rekordus.

Tai beveik vienos savaitės įvykiai, nesusiję tarpusavyje, bet kiekvienas savaip prisideda prie Lietuvos žinomumo ir patikimumo didinimo. Kartu jie rodo mūsų šalies potencialą, mūsų žmonių potencialą. Turim kuo didžiuotis. Tai gerosios žinios, kurios dažnai paskęsta. Bet svarbiausias aspektas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, jog kiekvienas iš jų nėra sėkmė. Tai - pasiekimas.

Tai ilgų pastangų rezultatas, dirbant kryptingai ir kartu. Ne laukiant sėkmės, o investuojant į darbą.

Rašau todėl, kad užfiksuotume, pamatytume, jog tai veikia. Ir nebarstytume savo potencialo. Nebarstytume, nes vykstantis pirmininkavimas Europos Sąjungai rodo, kad išbandymų yra užtektinai.

Pirmininkavimas – tai pareiga, kurią įgyvendindami rodome patikimumą valdydami sudėtingas situacijas ir ieškodami sprendimų visai Europai. Akivaizdu, jog yra jėgų, kurioms mūsų sėkmė nėra naudinga. Dėl daugelio suvokiamų ir nelabai priežasčių.

Artėjantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Vilniuje Rytų partnerystės formate lapkričio mėnesį lydi didėjantis dėmesys ir didėjanti įtampa. Padidėjęs spaudimas savo glaudesnį suartėjimą su ES deklaravusioms šalims (Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai), net giliai neanalizuojant priežasčių, rodo, jog kažkas svarbaus vyksta. Tenka ir Lietuvai, pirmininkaujančiai šiuo metu ES tarybai ir niekada neslėpusiai savo aktyvaus pritarimo Rytų Europos šalis matyti arčiau ES ir net joje. 

Staiga pradėjo blogėti į Rusiją importuojami produktai – lietuviškas pienas, moldaviškas vynas, ukrainietiškas šokoladas, griežtėti Rusijos retorika, kviečianti „teisingai“ pasirinkti, pereinanti į atvirus grasinimus – verslui, valdžiai ir visuomenei. Mūsų visuomenės jau neprigąsdinsi, eurointegracijos procesai negrįžtami. Bet kompromituoti valdžią ir kiršinti visuomenę - visada galima. Galima kviesti valdininkus ar verslininkus po vieną raginant susitarti ir pasiūlant laikinas nuolaidas.

Kad ir kaip neprotinga kalbėti apie savo silpnybes, bet šioje situacijoje vienintelis mūsų ginklas yra vieningumas. Vieningumas atsilaikant prieš pastangas šmeižti mūsų tautos istoriją, naudoti verslą politiniams tikslams, diskredituoti prasmę turėti vertybes užsienio politikoje. Net jei tai nenaudinga rytojaus politiniam ar privačiam pelnui.

Tai, kad iki šiol laikėmės gerai, skamba kartu ir raminančiai, ir bauginančiai. Nes stipresniems paprastai tenka didesni išbandymai. ES solidarumas šįkart suveikė puikiai, nereikėjo įtikinėti ar kartoti, kas vyksta – tai liudija ir mūsų įsitvirtinimą bei patikimumą sąjungoje. Jei išliksime solidarūs viduje, pasiekimų turėsim dar daugiau, o su jais ir sėkmės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Skaistys. Korupcija ir kolaboravimas – dvi vienos ydos pusės (71)

Kaip žinome, su korupcijos reiškiniu bandoma kovoti visais lygiais: tarptautiniu, nacionaliniu, nevyriausybiniu, žinybiniu... O kaip su kolaboravimu? Vienareikšmio atsakymo nėra. Akivaizdu, kad abu šie reiškiniai – vieno, valstybingumą ardančio, medžio šakos. Ne veltui jie uždrausti baudžiamuoju įstatymu. Jei sakysite, kad tai visiškai skirtingi dalykai, tai iš pirmo žvilgsnio pozicijų būsite teisūs.

M. Sinkevičius. Romos sutarčiai – 60 metų. Ar kartu minėsime ir 100-ąsias metines? (94)

Šių metų kovo 25 d. sukanka 60 metų nuo Romos sutarties pasirašymo. Jos pagrindu 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beniliukso valstybės įsteigė Europos ekonominę bendriją – organizacijos, šiandien vienijančios 28 Europos valstybes, tarp jų ir Lietuvą, ir nuo 1993 m. vadinamos Europos Sąjunga, pirmtakę.

G. Kirkilas. ES ateities scenarijus – naujas taikos ir gerovės pažadas (36)

Šių metų kovo 25 d. Romos sutarčiai sukanka 60 metų. Tai pačiai sutarčiai, kuria 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beneliukso valstybės įsteigė Europos Ekonominę Bendriją, pradėjusią veikti 1958-ais ir tapusią Europos Sąjungos (ES), sukurtos 1992 metais jau pagal Mastrichto sutartį, pirmtake.

G. Markovičienė. Lietuvoje diskriminuojami... lietuviai (25)

Vilniaus miesto savivaldybė rengia naują tvarką, kuriai įsigaliojus, romų tautybės asmenys, gyvenantys sostinės Kirtimų rajone esančiame tabore, gautų išskirtines sąlygas, lyginant su visais kitais žmonėmis. Argumentas – esą tik taip įmanoma paskatinti romų išsikraustymą iš taboro.

V. Kernagis. „Užsikonservavę“ Trakai (ne)nyksta (50)

Tik pradėjus domėtis Trakuose nusistovėjusiu su kultūros paveldu bei verslo investicijomis susijusiu klausimu, nemažai daliai viešosios erdvės veikėjų kilo klausimų, pastebėjimų bei nuogąstavimų: „Trakus ketinama užstatyti dangoraižiais, nugriauti pilį, o vietoje jos saloje padaryti golfo laukus!“. Neva, jau atrieda investicijų buldozeriai, nušluosiantys viską: ir karaimiškas trobeles, ir bažnyčias, ir unikalų landšaftą.