L. Linkevičius. Sėkmė ir pasiekimai

 (35)
Lietuva tapo Jungtinių Tautų Saugumo tarybos nenuolatine nare. Lietuvą aktyviai palaiko Europos Komisija ir ES šalys narės Rusijai vienašališkai įvedus ribojimus pieno produktų eksportui.
Linas Linkevičius
Linas Linkevičius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Du lietuviškų šaknų turintys mokslininkai pasidalino Nobelio premijas chemijos ir ekonomikos srityse. Rūta Meilutytė čempionate Maskvoje vėl pagerino pasaulio rekordus.

Tai beveik vienos savaitės įvykiai, nesusiję tarpusavyje, bet kiekvienas savaip prisideda prie Lietuvos žinomumo ir patikimumo didinimo. Kartu jie rodo mūsų šalies potencialą, mūsų žmonių potencialą. Turim kuo didžiuotis. Tai gerosios žinios, kurios dažnai paskęsta. Bet svarbiausias aspektas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, jog kiekvienas iš jų nėra sėkmė. Tai - pasiekimas.

Tai ilgų pastangų rezultatas, dirbant kryptingai ir kartu. Ne laukiant sėkmės, o investuojant į darbą.

Rašau todėl, kad užfiksuotume, pamatytume, jog tai veikia. Ir nebarstytume savo potencialo. Nebarstytume, nes vykstantis pirmininkavimas Europos Sąjungai rodo, kad išbandymų yra užtektinai.

Pirmininkavimas – tai pareiga, kurią įgyvendindami rodome patikimumą valdydami sudėtingas situacijas ir ieškodami sprendimų visai Europai. Akivaizdu, jog yra jėgų, kurioms mūsų sėkmė nėra naudinga. Dėl daugelio suvokiamų ir nelabai priežasčių.

Artėjantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Vilniuje Rytų partnerystės formate lapkričio mėnesį lydi didėjantis dėmesys ir didėjanti įtampa. Padidėjęs spaudimas savo glaudesnį suartėjimą su ES deklaravusioms šalims (Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai), net giliai neanalizuojant priežasčių, rodo, jog kažkas svarbaus vyksta. Tenka ir Lietuvai, pirmininkaujančiai šiuo metu ES tarybai ir niekada neslėpusiai savo aktyvaus pritarimo Rytų Europos šalis matyti arčiau ES ir net joje. 

Staiga pradėjo blogėti į Rusiją importuojami produktai – lietuviškas pienas, moldaviškas vynas, ukrainietiškas šokoladas, griežtėti Rusijos retorika, kviečianti „teisingai“ pasirinkti, pereinanti į atvirus grasinimus – verslui, valdžiai ir visuomenei. Mūsų visuomenės jau neprigąsdinsi, eurointegracijos procesai negrįžtami. Bet kompromituoti valdžią ir kiršinti visuomenę - visada galima. Galima kviesti valdininkus ar verslininkus po vieną raginant susitarti ir pasiūlant laikinas nuolaidas.

Kad ir kaip neprotinga kalbėti apie savo silpnybes, bet šioje situacijoje vienintelis mūsų ginklas yra vieningumas. Vieningumas atsilaikant prieš pastangas šmeižti mūsų tautos istoriją, naudoti verslą politiniams tikslams, diskredituoti prasmę turėti vertybes užsienio politikoje. Net jei tai nenaudinga rytojaus politiniam ar privačiam pelnui.

Tai, kad iki šiol laikėmės gerai, skamba kartu ir raminančiai, ir bauginančiai. Nes stipresniems paprastai tenka didesni išbandymai. ES solidarumas šįkart suveikė puikiai, nereikėjo įtikinėti ar kartoti, kas vyksta – tai liudija ir mūsų įsitvirtinimą bei patikimumą sąjungoje. Jei išliksime solidarūs viduje, pasiekimų turėsim dar daugiau, o su jais ir sėkmės.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

A. Sakalas. Ar Teisingumo ministerijai nebereikia tik tiesą sakančio ministro? (19)

Stebint Teisingumo ministro parinkimo procedūrą kyla klausimas, kokio ministro mes ieškome.

P. Saudargas. Patyčių žemė (27)

Naujos galimybės atveria kelius ne tik į kairę ir dešinę, bet aukštyn ir žemyn. Planeton nusileidžia demoniškas socialinių tinklų voratinklis, ir mus ištinka žodžio laisvės apogėjus. Per amžius nesikeičia nei temos, nei idėjos, juoda lieka juoda, balta lieka balta, o žmogus lieka, kaip sakė A. S. Puškinas, „arena kurioje gėris kovoja su blogiu“.

G. Paluckas. Apie karves ir žmones (103)

Aš ne karvė. Nors genetikos nesu mokytas, bet karve nesijaučiu. Ir nenoriu, kad su manimi kaip su karve būtų elgiamasi. Intuityviai jaučiu, kad tokio elgesio nenori ir penkiasdešimt tūkstančių vaikų susilaukti negalinčių šeimų.

V. Čmilytė-Nielsen. Atimti iš žmonių viltį – vertybė? (113)

Taip, klausimą užduodu tikslingai ir galiu jį tik pakartoti: atimti iš žmonių viltį – ar tai vertybė? Ar apskritai vilties iš žmonių atėmimas gali turėti ką nors bendra su vertybėmis? Mano įsitikinimu – NE.

V. Blinkevičiūtė. Dar kartą apie svarbią mūsų visuomenės dalį! (40)

Kartais žmonės pasako, o tik po to pagalvoja, ką pasakė. Net ir iš valdžios atstovų, valdininkų ar verslininkų pusės pasigirsta priekaištų žmonėms, kurie teprašo juos išgirsti. Taip, Lietuvoje esama daug visuomenės grupių, kurios teisėtai reikalauja valdžios dėmesio, bandydamos parodyti juos supančias problemas. Jau daugybę metų prisidedu spręsdama žmonių su negalia problemas ir suprantu, kiek dar daug reikia padaryti, norint, kad šie žmonės taptų visaverčiais mūsų visuomenės nariais.
Sužinokite kaip
BALSUOTI
Atsispausdinkite rinkėjų
KORTELĘ