Seimo narys Kazys Starkevičius 2016-03-30 LR Seime užregistravo Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama perskirstyti funkcijas tarp Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos žuvininkystės sektoriaus valstybinio valdymo srityje.

Šiuo įstatymo projektu konservatoriai pataikauja verslininkams ir bando prieš rinkimus pelnyti balsų. Kito paaiškinimo neturiu. Kuo žalinga grįžtų verslinė žūklė? Jeigu ji būtų grąžinta, Lietuvoje ir vėl nebeliktų žuvies. Žinant, kiek lėšų ir pastangų Aplinkos ministerija skyrė tam, kad atkurtų verslinės žvejybos nualintus žuvų išteklius, negaliu patikėti, kad Seime atsirado iniciatyva vėl viską sugriauti ir grąžinti tinklus į ežerus.

Įstatymo projekto rengėjai neslepia,kad jis skirtas ne viešiesiems arba valstybės interesams apginti, o tam tikros siauros asmenų grupės palankumui pelnyti. Aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo įstatymo projektu siekiama pagerinti verslinės žvejybos sąlygas, padidinti šio sektoriaus ūkio subjektų ekonominį efektyvumą. Įdomu tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

K. Starkevičius visai neseniai pats užėmė priešingą poziciją. Politikas, matyt, pamiršo, kad būdamas Seimo nariu, dar 2007 m. du kartus kreipėsi į Aplinkos ministeriją, nurodydamas aibę verslinės žvejybos trūkumų ir visais būdais siekdamas, kad tokia žvejybos forma būtų panaikinta. K. Starkevičius 2007-05-10 raštu aplinkos ministrą ragino imtis veiksmų, kad visose Kauno mariose ištisus metus būtų draudžiama verslinė žvejyba, taip pat 2007-09-06 raštu teigė „esu tvirtai įsitikinęs, jog Kauno marios turėtų būti skirtos išimtinai rekreaciniams tikslams bei mėgėjiškai žvejybai“. Belieka tik spėlioti, kuo žvejai verslininkai palenkė K. Starkevičiaus „tvirtą įsitikinimą“ ir privertė kardinaliai pakeisti nuomonę ar rūkytos žuvies kvapas kažkam ne juokais susuko galvą.

Į žuvų išteklius žiūrima kaip į žemės ūkio produkciją

Šiuo metu visas su žvejyba vidaus vandenyse susijusias funkcijas, išskyrus žvejybos kvotų paskirstymą ūkio subjektams, vykdo Aplinkos ministerija. 2015 m. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į kritinius žuvų išteklius, mokslininkų, gamtininkų, kitų specialistų rekomendacijas apribojo verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose. Verslinė visų žuvų žvejyba toliau leidžiama tik Kuršių mariose, o kituose vandens telkiniuose tik specializuota stintų, seliavų, stintelių, negių ir ungurių žvejyba.

Kai žvejojama natūraliuose vandens telkiniuose, naudojami laukiniai gyvūnijos ištekliai, todėl žvejybos negalima sutapanti su kitų žemės ūkio šakų (gyvulininkystės) valdymu. Žuvininkystės verslą suprantu kaip verslo šaką, kurioje investuojama į žuvų auginimą nenatūraliomis sąlygomis, kur skaičiuojamos investicijos, atsiperkamumas ir t.t., o ne natūralių gamtos išteklių naikinimą.

Dabar žuvų ištekliai, visa ežerų gyvūnija ir ekosistemos yra kontroliuojami ir apsaugoti. Tokiu būdu išlieka apsaugota ir kontroliuojama ežerų gyvūnija, ekosistemos. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymu, Laukinės gyvūnijos įstatymu ir kitais gamtos išteklių naudojimą ir apsaugą reglamentuojančiais įstatymais, gamtos išteklių naudojimo sąlygų nustatymo, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolės funkcijos deleguotos Aplinkos ministerijai.

Perdavus žuvų išteklių naudojimo reguliavimo funkcijas Žemės ūkio ministerijai valstybinį aplinkos apsaugos valdymą vykdančių institucijų kompetencija būtų visiškai supainiota ir ginčai ar žuvys yra žemės ūkio, maisto produktas ar tai visų pirma laukinės gyvūnijos, rekreaciniai ištekliai taptų kur kas aštresni, nei šiuo metu. Akivaizdu, kad toks funkcijų perskirstymas, kai ūkio plėtra suinteresuota institucija – Žemės ūkio ministerija, pati nustatys kaip žvejoti vidaus vandenyse, sukelia realų pavojų, kad žvejybos verslas bus vystomas žuvų išteklių alinimo sąskaita.

Pataisų priėmimas atneš didžiulę žalą socialiniam klimatui, ekonomikai, aplinkai. Įsigaliojus tokio įstatymo nuostatoms, į kiekvieną valtį reikėtų kelti po aplinkos apsaugos inspektorių, nes priešingu atveju nebus galimybės kontroliuoti verslinę žvejybą ir užkirsti kelią piktnaudžiauti.
Priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą naujoms funkcijoms atlikti Žemės ūkio ministerijai konservatorius K.Starkevičius prašo 4 papildomų etatų, finansuojamų biudžeto lėšomis. Tai valstybei kainuos ne mažiau kaip po 100 tūkst. eurų per metus.

Taigi, konservatorių iniciatyva grąžinti verslinę žūklę kelia vis daugiau klausimų: kodėl reikia eikvoti valstybės lėšas ir perduoti verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose reguliavimo funkcijas institucijai, kuri neturi reikiamos kompetencijos? Kodėl ne Vyriausybė, o pavieniai Seimo nariai sprendžia klausimus dėl ministerijų funkcijų perskirstymo ir vadovaujasi niekuo nepagrįstais teiginiais apie verslinės žūklės tariamą „naudą“ (ko gero - tik patiems verslininkams)?

Verslinė žūklė naudinga tik patiems verslininkams

Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pakeitus šį įstatymą, būtų padidintas šio sektoriaus ūkio subjektų ekonominis efektyvumas. Būtent – nauda tik „šio sektoriaus ūkio subjektams“, o ne visai valstybei.

Mėgėjų žvejybos sektorius duoda nepalyginamai didesnę ekonominę naudą nei verslinė žvejyba. Vien tik už leidimus žvejybai kiekvienais metais žvejai mėgėjai į šalies biudžetą sumoka vidutiniškai po 1,7 mln. eurų. Žvejybos įrankių ir masalų gamyba, prekyba, leidyba, laivybos, nakvynės, maitinimo ir kitos su mėgėjų žūkle susijusios paslaugos kasmet generuoja ne vieną dešimtį milijonų eurų mokesčių. Apklausų duomenimis daugiau nei 1 milijonas Lietuvos gyventojų yra žvejoję, pastoviai žvejojančių ir leidimus perkančių kasmet yra apie 200 000 asmenų. Panašus skaičius žvejų naudojasi nemokamam žvejybos teise (asmenys iki 16-os m., neįgalieji ir senjorai). Kasmet vis didesnis skaičius užsieniečių atvyksta į Lietuvą žvejoti karpių, lašišų ir kitų žuvų.
Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“, atstovaujančios vidaus vandenyse žvejojančius žvejus verslininkus, prezidentas L.Kerosierius taip pat pripažįsta, kad mėgėjų žvejyba maždaug 5 kartus ekonomiškai efektyvesnė negu verslinė žvejyba.

Tikiuosi, kad valdančioji dauguma pasipriešins šiam neteisėtam, neteisingam ir net ekonomiškai žalingam konservatoriaus siūlymui. Valstybiniai žuvų ištekliai turi būti tausojami, gausinami ir saugomi. Mėgėjai žvejai turi teisėtus lūkesčius, kad, pirkdami žvejo bilietą, ne tik sumokės pinigus į biudžetą, tačiau ir žvejyba bus sėkminga. Grąžinus verslinę žūklę ir leidžiant toliau piktnaudžiauti, bus pažeistas viešasis interesas ir dėl šios neatsakingos iniciatyvos, žalą patirs kiekvienas žvejys ir kiekvienas mokesčių mokėtojas. Per keletą metų išvalėme šalies ežerus nuo tinklų, tačiau panašu, kad jie vėl sugrįžta...