L. Jonauskas. Kada Lietuvoje išnyks brakonieriai?

 (68)
Nuo 2013 m. pradėtą aktyvią kovą su brakonieriais laimime. Iliustruoti tai galima svariais argumentais ir skaičiais, kurie patys kalba už save.
Linas Jonauskas
Linas Jonauskas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Per pirmąjį šių metų pusmetį aplinkos apsaugos pareigūnai išaiškino per 2 630 pažeidimų, iš kurių net 679 šiurkštūs arba brakonieriavimo atvejai. Daugiausia jų išaiškinta žvejybos srityje, tačiau ir medžiotojai neatsilieka, jų sąskaitoje – 78 šiurkštūs pažeidimai.

Statistika rodo, kad šiemet išaiškinta net penktadaliu daugiau gyvosios gamtos apsaugos pažeidimų, nei pernai. Prie tokių rezultatų, be abejonės, prisidėjo įkurta aplinkosaugininkų dispečerinė ir naujasis pareigūnų darbo režimas – būdravimas.

Situacija pasikeitusi iš esmės: jeigu anksčiau net ir prisiskambinęs, per stebuklą kažkur rastu konkretaus aplinkosaugininko telefonu, vargu galėdavai jį prisikviesti į gamtą ne darbo metu. Jei pareigūno darbas būdavo organizuojamas įprastos darbo dienos režimu, tai išvykti sulaikyti pažeidėjo neleisdavo teisės aktai. Abi šias bėdas išsprendėme. Dabar ne tik, jog galima aplinkosaugininkams apie skriaudžiamą gamtą pranešti 24/7 režimu, bet ir sulaukti pareigūno reikiamoje vietoje, reikiamu laiku. Net ir savaitgaliais.

Nepaisant skeptikų, ši sistema veikia puikiai, o pareigūnai noriai prašosi įtraukiami į būdravimo grafikus. Savanoriškai. Ne visiems tai patinka, tačiau jei pareigūnai būdrauja savo noru, o už tai dar gauna 10% priedą, vienintelė išvada, jog sistema netinka brakonieriams. Tą faktą puikiai iliustruoja visų aplinkosaugininkų dispečerinėje priimtų pranešimų pasitvirtinimo statistika: net 76% visų gyvosios gamtos apsaugos srityje gautų pranešimų pasitvirtina.

Tokie rezultatai pasiekti Aplinkos ministerijai taikant įvairias naujas priemones kovoje su brakonieriais: iki 10-ties kartų padidinta žala gamtai už neteisėtai sumedžiotus žvėris ir sužvejotas žuvis, laisvos tinklų ir tinklinių įrankių prekybos draudimas Lietuvoje, sutvarkytos mėgėjų žūklės ir medžioklės taisykles, nuo inspektorių pečių nuimta didelė našta perteklinio biurokratinio darbo, inspektūra aprūpinta moderniausia naktinio matymo, vaizdo fiksavimo ir kita įranga, įteisintas automobilių konfiskavimas naudojant juos kaip priemonę brakonieriaujant ar juo gabenant neteisėtai sumedžiotą žvėrieną, padidintos baudas už neteisėtą gyvūnijos naudojimą tiek medžioklėje, tiek žvejyboje bei įsteigta ne tik kiaurą parą veikianti aplinkosauginė dispečerinę, bet ir užtikrinta, galimybė nedelsiant reaguoti į tokius pažeidimus 24/7 režimu ir t.t.

Jau šį rudenį skaičiuosime pirmuosius įkurtos aplinkosaugininkų dispečerinės metus, bet jau dabar galime tvirtai teigti – ji pasiteisino su kaupu. Nuo jos įkūrimo aplinkosaugininkai gavo ir apdorojo daugiau kaip 6 tūkst. pranešimų, po darbo laiko ir švenčių dienomis nustatė arti tūkstančio pažeidimų. Atsiradus dispečerinei baigėsi ramios brakonierių naktys.

Per pirmąjį šių metų pusmetį kasdien pažeidėjai neteko vidutiniškai 3 tinklų, iš jų konfiskuota 14 šautuvų ir per 180 kitų draudžiamų medžioklės įrankių, paimtos 54 vandens transporto priemonės ir 4 automobiliai. Nepaisant to, jog dauguma šių priemonių nėra naujos ir dažnu atveju tolesniam naudojimui nebetinka, tačiau kai kam jos buvo vienintelės brakonieriavimo priemonėmis, kurių netekęs pažeidėjas tiesiog neturės su kuo daryti pažeidimo.

Aplinkos apsaugos pareigūnų kompetencija ir moderni technika – vieni svarbiausių sėkmingo darbo faktorių. Vien išmanus slaptų kamerų pasitelkimas praktiškai išsprendė vieną skaudžiausių ir žiauriausių brakonieriavimo rūšių – kilpų statymą. Vienintelė sąlyga – visos miškuose, ežeruose, upėse ir kitur rastos brakonieriavimo priemonės turi būti paliktos kaip rastos, o apie jų buvimo vietą nedelsiant reikia pranešti trumpuoju numeriu – 112.

Rasti nelegalūs bokšteliai, kilpos, tinklai – įrankiai, prie kurių brakonieriai grįš, tad geriau, jei pažeidėjus prie jų pasitiktų aplinkosaugininkai.

Vien policinėmis priemonėmis brakonierių Lietuvoje neišnaikinsime. Reikia dar daugiau dėmesio skirti prevencijai, švietimui. Apie mėgėjišką žūklę, tvarų išteklių naudojimą, principą “pagavai-paleisk” reikia kalbėti jau mokykloje. Nematyčiau nieko blogo, jog pradinukai gamtos pažinimo būtų mokomi gamtoje: miške, saugomose teritorijose, ar su meškere rankoje prie mūsų šalies upių ar ežerų. Bet čia ateityje. Tikiuosi, netolimoje.

Šiuo metu reikia išnaudoti visas turimas priemones ir sukurti visuotinio nepakantumo gamtos skriaudikams atmosferą. Svarbiausia – pranešti. Nesibaiminant ir nepaisant visų autoritetų tai daryti reikia drąsiai, anonimiškumas - garantuojamas.

Ar statomas tinklas, ar į upę pilamos nuotekos, pamiškėje atsikratoma atliekų, ar tiesiog Šimašiaus ne vietoje užkurtas laužas – skambinkite 112.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

S. Gentvilas. Kada galėsime maudytis Kuršių Mariose? (45)

Kuršių marios galėtų būti reali poilsio alternatyva vėsesnei, vėjų šukuojamai Baltijos jūrai. Tačiau ištisos Lietuvos kartos išbraukė Kuršių marias iš savo pasirinkimo meniu.

V. Urbonavičius. Kaip Europa galėtų kovoti su ekstremizmu ir kaip ji to nedaro (31)

Vokietijoje ir Prancūzijoje vėl teroro aktai, vėl siautėja islamistai radikalai ir vėl politikai mekena apie toleranciją, meilę ir vienybę.

D. Pavalkis. Kokio aukštojo mokslo ateityje reikės Lietuvai (60)

Visuomenėje gana intensyviai diskutuojama, ko reikia iš aukštojo mokslo, kaip ir iš visos švietimo sistemos Lietuvoje.

R. Baškienė. Nenorime emigracijos? Didinkime algas, mažinkime mokesčius (98)

Neseniai išgirdome, kad Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela pakvietė visus piliečius kovoti su medikų korupcija.

A. Kontrimienė. Biudžetinių įstaigų vadovai pasmerkti dirbti iki gyvos galvos? (30)

Pagal dabar galiojantį Biudžetinių įstaigų įstatymą taip dabar ir yra. Biudžetinių įstaigų vadovų darbo kadencijos yra neribojamos.