Nuo 2013 m. šiame dirbtiniame vandens telkinyje nebevyksta ir verslinė žūklė, tačiau Aplinkos ministerija vis sulaukia žvejų verslininkų prašymų atnaujinti verslinę žūklę baseine, o visai neseniai, prašydama svarstyti tokią galimybę, prie žvejų verslininkų prisijungė ir AB „Lietuvos energijos gamyba“.
Kruonio baseine žvejai verslininkai sugaudavo net 15 rūšių žuvų. Daugiausia pagaudavo karšių, plakių, kuojų, tačiau nemažą laimikio dalį sudarydavo ir sterkai, ešeriai, pakliūdavo karpių, salačių, lydekų ir kitų žuvų. Iki 2013 m. Kruonio HAE baseine žvejų verslininkų laimikio kiekis skirdavosi, tačiau daugiausia per metus žuvies buvo pagauta 2011 m. Tuomet žvejų verslininkų metų laimikis siekė kiek daugiau nei 16 tonų.
Pagal naujausius turimus Gamtos tyrimų centro 2015 m. vykdytų mokslinių tyrimų duomenis, Kruonio HAE baseino žuvų biomasė (160,6 kg/ha) yra maždaug trečdaliu didesnė ploto vienete lyginant su Kauno mariomis. Kruonio HAE baseine akivaizdžiai trūksta maisto daugeliui žuvų rūšių. Pavyzdžiui vidutinis karšio ilgis čia 1,5 cm didesnis, o svoris 25 g mažesnis lyginant su karšiais pagautais Kauno mariose.
Kruonio HAE tvenkinyje labai mažai tinkamų nerštaviečių, beveik nėra mažų žuvų, kadangi, trūkstant maisto, žuvų ikrais ir jaunikliais maitinasi ir plėšriosios, ir karpinės žuvys. Nedidelis pūgžlių skaičius rodo didelį plėšrių žuvų poveikį, nes kitų nedidelių žuvų tinkamų starkių ir ešerių maistui, čia beveik nėra.
Jau 2015 m. Žuvininkystės tarnybai pasiūlėme žvejoti šiame baseine žuvų reproduktorius, vykdant valstybinį žuvų gaudymo žuvivaisai planą, tačiau iki šiol Žuvininkystės tarnyba šia galimybe nesinaudojo ir, motyvuodama tuo, kad vykdant žvejybą šiame baseine sunku užtikrinti asmenų darbo saugą, tokios žvejybos atsisakė.
Beveik neįmanomos neršto sąlygos ir prasta mitybos bazė reikalauja sprendimo dėl išteklių sumažinimo baseine, tačiau galiu drąsiai patikinti, jog verslinė žūklė – net nesvarstomas variantas.
Iš AB „Lietuvos energijos gamyba“ gavę protokolinius patikinimus, jog pastaraisiais metais įmonės teritorijoje įvairius rangos darbus Kruonio HAE objektuose atliekančioms bendrovėms nekyla jokių problemų dėl fizinės saugos reikalavimų užtikrinimo, taip pat užtikrinimą, jog Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atsakingi darbuotojai galės netrukdomai patekti į Kruonio HAE teritoriją vykdyti žvejybos kontrolę, nusprendėme, jog pats geriausias sprendimas būtų išgaudyti baseine gyvenančias žuvis ir perkelti jas į artimiausius vandens telkinius.
Net neabejoju, jog šia žuvimi įžuvinę artimiausius vandens telkinius, prisidėsime prie anksčiau tiek verslininkų, tiek brakonierių tinklais išgaudytos žuvies išteklių atkūrimo. Tokiu būdu bus padaryta nauda ne tik šalies vandens telkiniams, bet ir žvejams mėgėjams, kurie galės džiaugtis didesniais laimikiais. Tikiuosi, jog pirmieji žuvies perkėlimo darbai prasidės jau šį rudenį.
Galimybė atnaujinti verslinę žūklę šalies vidaus telkiniuose, tame tarpe ir Kruonio HAE, šiandien yra nulinė. Ilgus metus tinklais stekenti šalies ežerai tik dabar pradeda atsigauti. Tą jaučia ne tik žvejai mėgėjai, bet akivaizdžiai patvirtina ir mokslininkai.
Liaudies išmintis sako – leisk kiaulei įkelt vieną koją į lovį, tuoj sulips visomis keturiomis. Uždraudus verslinę žvejybą, žuvų ištekliai mūsų ežeruose ir tvenkiniuose pagaliau pradėjo atsikurti, todėl, kol dar dirbu aplinkos viceministru, galiu patikinti, kad jokios verslinės žvejybos, išskyrus specializuotą seliavų ir stintelių žvejybą, jokiame ežere, tvenkinyje, Kauno mariose ar Kruonio HAE nebus.