Pavydžiu savo buvusiems viešųjų ryšių ir žurnalistikos studentams. Su žurnalistais aptartume sovietinio mentaliteto politikų įtaką bendravimo metodams su demokratine žiniasklaida, o su jaunaisiais viešųjų ryšių specialistais – vadovėlinį visiško viešųjų ryšių susimovimo pavyzdį, iš kurio beveik ir bakalauro darbas išeitų!
Bet jei rimtai – kaip rinkėjų pasitikėjimą turinčiam politikui ir piliečiui – man tiesiog bjauru. Nes p.p. Karbauskio ir Kildišienės istorijos meta šešėlį ant visų politikų. Todėl griežtai atsiriboju nuo agrokoncerniškų metodų, taikomų Seime. Metodų, kai viršininkas daro, ką nori, nes visuomet yra teisus, vis kartodamas, kad „viskas teisėta“ (tas pats – „vsio zakonno“).
Pasirodo, ypač agrokoncerniškiems metodams paveikūs Seimui atskaitingi valdininkai. Prasidėjo lyg ir viskas nuo smulkmenų – pasklido gandas, kad R. Karbauskis išprašė iš erdvaus kabineto Seimo kanclerę, nes pats jo užsimanė. Tuoj pat viskas buvo paneigta, R. Karbauskis nieko nežinojęs, o Seimo kanclerė patikino, jog pati seniai svajojo persikraustyti į mažesnį, bet su gražesniu vaizdu per langą kabinetą. Viskas teisėta.
Bet tikrą viršūnę valdininkiško išradingumo, saugant sėdynę, pademonstravo VTEK vadovas R. Valentukevičius, žaibiškai, net be komisijos posėdžio suskubęs apginti R.Karbauskio ir jo bendražygės etiką bei „Agrokoncerno“ interesus. Pasirodo, komisija stebi, ar Seimo nariai teisingai deklaruoja sandorius. Griežtai stebi. Bet... šiuo atveju, jokio sandorio tarp G. Kildišienės ir „Agrokoncerno“ nebuvo! Reiškia, poniai ir deklaruoti nieko nereikėjo! Viskas teisėta! R. Karbauskis, šiuo metu einantis iš kanalo į kanalą, visur nešiojasi šią asmeninę VTEK pirmininko nuomonę ir kartoja – jokio pažeidimo, matot? Paskaitykit, jei nematot! (Ech, Eligijau, turėjusiam reikalų su kitu koncernu! Kaip senoviškai atrodo grynieji pinigai, sugrūsti į dėžutę! Juk, pasirodo, galima buvo paprasčiau – MG pastato, pvz., vilą pajūryje tam Eligijaus šeimos verslui, kuriam, atseit, ir imti pinigai, o raktus nuo vilos tiesiog gali paimti ar Eligijus, ar dėdė, ar mama ir tiesiog ten gyventi, svečius priiminėti, be jokių sandorių. Dar ir džipą koks nors MG gali pridėti. Tik be sandorių. Jei galima Seimo agrokoncernui, kodėl negalima kitiems?)
Dabar dar, primygtiniu raginimu, visi turime būtinai laukti, kol ką nors panašaus pasakys ir finansų inspekcija, mat ji paprašyta ištirti, ar už lizinguojamą džipą mokami įnašai. R. Karbauskis eteryje iš anksto triumfuoja – pamatysit, paaiškės, kad mokami, viskas teisėta! Bet… juk moka ne G. Kildišienė, o kažkokia paslaptinga persona – gal dėdė, gal teta, gal pensininkė mama! O Greta – tik sėda ir važiuoja, nes niekas jai tiesiogiai nepriklauso.
Man nelabai įdomu laukti dar vieno valdininkų paaiškinimo, kad „Agrokoncernas“ pinigus gauna teisėtai. Įdomiau – paskaityti Seimo Statutą, kur aiškiai parašyta apie galimai Gretos gaunamą naudą.
„18 straipsnis. Seimo nario prievolė vengti interesų konflikto
2. Kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Iškilus interesų konfliktui, Seimo narys privalo elgtis taip, kaip nurodo šis statutas bei Etikos ir procedūrų komisijos ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijos. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti“.
Ar po visos savaitės aistrų dar neaišku, kad visuomenei kyla abejonių, jog toks konfliktas yra?! Ar visuomenė turi visas galimybes įsitikinti šių Seimo narių sąžiningumu? Ne. R. Karbauskis niekaip nesugeba atsakyti net į žinomiausių Lietuvos žurnalistų elementarius klausimus, ar nekyla abejonių, dėl interesų konflikto (žr. Statutą) tiek dėl realios įtakos „Agrokoncernui“, tiek dėl G. Kildišienės džipo, ir bando numuilinti klausimus į kažkokius sunkiai suvokiamus nežinomų provincijos politikų sąmokslus prieš jį, vieną turtingiausių Lietuvos žmonių ir didžiausios frakcijos vadovą. O G. Kildišienė tesugeba žavingai į bet kokį klausimą atsakyti fraze „sekantis klausimas?“.
Ar tikrai tokios „veiklos“ tikėjosi rinkėjai, gausiai balsuodami už šį sąrašą (realiai, tai – už S. Skvernelį)? Kiek dar R. Karbauskio frakcijos narių galimai naudojasi „Agrokoncerno“ ar kitų susijusių įmonių, stambių ūkininkų teikiama bet kokios formos nauda? Ar šie Seimo nariai yra laisvi vykdyti priesaiką balsuoti tik pagal savo sąžinę? Ar jie nėra pažeidžiami?
Tai yra labai svarbūs klausimai vis dar nedesovietizuotai Lietuvos demokratijai. Būtų daug daugiau naudos, jei visuomenėje būtent apie tai plačiau diskutuotume, nei apie privalomą naisiškai-statkevičinių žiponų dalijimą mažamečiams, amžiną embrionų šaldymą iki paskutinio teismo dienos, fortepijoną Seime ar jokios prasmės neturintį Seimo narių skaičiaus mažinimą. Nors, dėl Seimo narių skaičiaus gal klystu: juk, pagal praktiško valstiečio logiką, 101-nas džipas „Agrokoncernui“ kainuotų gerokai pigiau, nei 141! Manęs, tiesa, neskaičiuokite: aš – už viešąjį transportą.