L. Balsys. Naujajame Seime bandoma prastumti įstatymą, kuris saugos tik stambiojo žemės ūkio ir pramonės verslo interesus

 (19)
Antradienį po pateikimo Seimo plenariniame posėdyje pritarta Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo pakeitimo projektui.
Linas Balsys
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Šis Aplinkos ministerijos siūlomas įstatymas jau sukėlė nemažai abejonių dėl jo skaidrumo. Ar tai kokia nors nueinančio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko paskutinioji užduotis, vadinamoji „zadanija“, kad įtiktų verslui ir investuotojams?

Nauju Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo projektu akivaizdžiai apribojama visuomenės ir savivaldos teisė dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos procedūrose. Iš visuomenės atimama galimybė peržiūrėti poveikio aplinkai vertinimo atranką.

Dabartiniame įstatymo projekte nurodoma, kad keičiant ar plečiant ūkinę veiklą, dėl poveikio aplinkai vertinimo ūkinei veiklai atrankos gali reikalauti tik atsakingoji institucija.

Tuo tarpu dažnai visuomenėje kyla nepasitenkinimai, kai jų gyvenamoje teritorijoje didinama taršių objektų ūkinė veikla ir žmonės negali dalyvauti sprendimų procese. Visuomenės eliminavimas iš poveikio aplinkai vertinimo procedūrų prasilenktų su Orhuso konvencija, kuri suteikia teisę gyventojams gauti informaciją, suteikti jiems galimybę dalyvauti sprendimuose, susijusiuose su aplinkosaugos klausimais.

Taip pat naujame įstatyme nebelieka labai svarbios nuostatos, kad savivaldybių taryba gali sustabdyti žalingą ūkinę veiklą, netvirtindama Poveikio aplinkai vertinimo programos. Jei toks įstatymas bus priimtas, visuomenė ir savivalda bus palikta „už borto“ ir negalės daryti jokios įtakos priimant sprendimus dėl tiesiogiai vietos gyventojams neigiamą poveikį galinčių sukelti projektų.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, o savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba dėl planuojamos ūkinės veiklos gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą.

Už Aplinkos ministerijos siūlomo įstatymo projekto jau dabar akivaizdžiai matomi naudos gavėjai. Atrodo, kad šis įstatymo projektas orientuotas į labai konkrečius verslo subjektus. Iš poveikio aplinkai vertinimo aprašo išbraukiami tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, krematoriumai, naujos kapinės, kurių įrengimui nebereikės nei poveikio aplinkai vertinimo nei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.

Įstatymu siūlomi naftos verslui labai naudingi pasiūlymai, kai tik nuo 500 tonų per parą išgaunamos naftos verslas turės atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nors mokslininkų teigimu, tokia naftos gavyba Lietuvos sąlygomis yra didelė ir gali būti pasiekta per 0,5-1 metus. Praktiškai tai reiškia, jog naftos verslui išvis nereikės atlikti PAV.

Taip pat itin išplečiamos gyvūnų ir naminių paukščių laikymo fermose normos, o tai gali būti labai naudinga stambiesiems fermų verslo veikėjams, siekiantiems plėstis gyventojų gerovės sąskaita. Jų interesai, atrodo, bus stipriai ginami „valstiečių“ valdomame Seime, nes vos keli šios frakcijos nariai balsavo prieš šį pavojingą projektą.

Didelis pavojus kyla ir dėl įstatyme atsirandančių verslui palankesnių sąlygų vykdyti ūkinę veiklą Europos lygmeniu saugomose „Natūra 2000“ teritorijose, kurioms, po tokių nuostatų įteisinimo, iškiltų reali grėsmė sunykti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Veryga. Netikėkite skleidžiamais gandais apie vaistus (23)

Neseniai buvo paskleista klaidinanti informacija apie Vyriausybės nutarimą, kuris leis realiai sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas. Buvo teigiama, neva kainos realiai nemažės, o tam tikrų būtinų vaistų rinkoje gali visai nelikti. Noriu patikinti, kad taip tikrai nebus, ir paaiškinti, ko iš tiesų yra siekiama.

V. Martikonis. Paviršutiniškas ministrės požiūris skaldo švietimo bendruomenę (9)

Yra tokia gyvenimiška taisyklė, kad daugiau ne visada yra geriau.

B. Matelis. Seimas nenori, kad atliekų tvarkymas gyventojams kainuotų mažiau (34)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai vetavo Seimo priimtą Viešųjų pirkimų įstatymą, kaip skatinantį korupciją, nesąžiningą verslą ir nelygias galimybes versle. Net kaip prieštaraujantį Lietuvos Konstitucijai.

Ž. Pinskuvienė. Ar valstiečiai sugebės padėti tašką? (55)

Dar praėjusiais metais Lietuvos pašto bendrovė paskelbė parengusi ir netrukus pradėsianti vykdyti ambicingai pavadintą projektą „Ateities laiškininkas“. Tačiau iš tiesų ši reforma – it negailestingas budelis ne tik dabarties paštininkams, bet ir Lietuvos regionams.

D. Šakalienė. Apie meilę Lietuvai ir neapykantą sau (24)

Po socialinius tinklus kaip virusas plinta eilinis patyčių kupinas vaizdo įrašas. Nedrąsus berniukas tardomas improvizuotame lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos egzamine, kurį, matyt, oro uosto kavinėje vaikui surengė tūlas super patriotu besijaučiantis lietuvis.