L. Balsys. Naujajame Seime bandoma prastumti įstatymą, kuris saugos tik stambiojo žemės ūkio ir pramonės verslo interesus

 (19)
Antradienį po pateikimo Seimo plenariniame posėdyje pritarta Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo pakeitimo projektui.
Linas Balsys
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Šis Aplinkos ministerijos siūlomas įstatymas jau sukėlė nemažai abejonių dėl jo skaidrumo. Ar tai kokia nors nueinančio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko paskutinioji užduotis, vadinamoji „zadanija“, kad įtiktų verslui ir investuotojams?

Nauju Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo projektu akivaizdžiai apribojama visuomenės ir savivaldos teisė dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos procedūrose. Iš visuomenės atimama galimybė peržiūrėti poveikio aplinkai vertinimo atranką.

Dabartiniame įstatymo projekte nurodoma, kad keičiant ar plečiant ūkinę veiklą, dėl poveikio aplinkai vertinimo ūkinei veiklai atrankos gali reikalauti tik atsakingoji institucija.

Tuo tarpu dažnai visuomenėje kyla nepasitenkinimai, kai jų gyvenamoje teritorijoje didinama taršių objektų ūkinė veikla ir žmonės negali dalyvauti sprendimų procese. Visuomenės eliminavimas iš poveikio aplinkai vertinimo procedūrų prasilenktų su Orhuso konvencija, kuri suteikia teisę gyventojams gauti informaciją, suteikti jiems galimybę dalyvauti sprendimuose, susijusiuose su aplinkosaugos klausimais.

Taip pat naujame įstatyme nebelieka labai svarbios nuostatos, kad savivaldybių taryba gali sustabdyti žalingą ūkinę veiklą, netvirtindama Poveikio aplinkai vertinimo programos. Jei toks įstatymas bus priimtas, visuomenė ir savivalda bus palikta „už borto“ ir negalės daryti jokios įtakos priimant sprendimus dėl tiesiogiai vietos gyventojams neigiamą poveikį galinčių sukelti projektų.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, o savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba dėl planuojamos ūkinės veiklos gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą.

Už Aplinkos ministerijos siūlomo įstatymo projekto jau dabar akivaizdžiai matomi naudos gavėjai. Atrodo, kad šis įstatymo projektas orientuotas į labai konkrečius verslo subjektus. Iš poveikio aplinkai vertinimo aprašo išbraukiami tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, krematoriumai, naujos kapinės, kurių įrengimui nebereikės nei poveikio aplinkai vertinimo nei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.

Įstatymu siūlomi naftos verslui labai naudingi pasiūlymai, kai tik nuo 500 tonų per parą išgaunamos naftos verslas turės atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nors mokslininkų teigimu, tokia naftos gavyba Lietuvos sąlygomis yra didelė ir gali būti pasiekta per 0,5-1 metus. Praktiškai tai reiškia, jog naftos verslui išvis nereikės atlikti PAV.

Taip pat itin išplečiamos gyvūnų ir naminių paukščių laikymo fermose normos, o tai gali būti labai naudinga stambiesiems fermų verslo veikėjams, siekiantiems plėstis gyventojų gerovės sąskaita. Jų interesai, atrodo, bus stipriai ginami „valstiečių“ valdomame Seime, nes vos keli šios frakcijos nariai balsavo prieš šį pavojingą projektą.

Didelis pavojus kyla ir dėl įstatyme atsirandančių verslui palankesnių sąlygų vykdyti ūkinę veiklą Europos lygmeniu saugomose „Natūra 2000“ teritorijose, kurioms, po tokių nuostatų įteisinimo, iškiltų reali grėsmė sunykti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

K. Platelis. Aistros dėl aukštojo mokslo pertvarkos (7)

Pertvarkos poreikis aukštojo mokslo srityje jautėsi visada. Atkūrus nepriklausomybę po „akademinės laisvės“ lozungais ėmė steigtis nauji universitetai, studijų rinką užplūdo aibė naujų programų arba dauguma universitetų pradėjo siūlytis panašias vienu ar kitu laikotarpiu populiarias programas.

E. Vareikis. Vabalai košėje arba mintys apie (ne)ratifikuojamą Stambulo konvenciją (92)

Lietuvos Seime prieš savaitę vyko diskusija apie nevienareikšmiškai vertinamą Stambulo konvenciją, kurios pilnas pavadinimas yra Europos tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo. Ji pasirašyta prieš šešerius metus, pasak konferencijos organizatorių , tikimasi greito ratifikavimo ir Lietuvos Seime.

V. Čmilytė-Nielsen. Reali, o ne popierinė pagalba nevaisingoms poroms (33)

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas buvo didžiulis žingsnis pirmyn vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Praėjus pusmečiui atėjo laikas apžvelgti, ar nevaisingoms poroms teikiama pagalba yra efektyvi, kaip įstatymas veikia praktikoje.

R. Žakaitienė. Ar tikrai reikalinga aukštojo mokslo reforma? (59)

Dažnai šiuo metu kalbame apie talentų pritraukimą, bet dar per retai apie talentų išlaikymą. Lietuvių, pasirenkančių studijuoti užsienio universitetuose, skaičius kasmet auga. Pagrindinė to priežastis – aukštesnė studijų kokybė.

A. Maldeikienė. Valdžios kurtumo kaina (123)

Birželio pradžioje Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje finansų ministrui Viliui Šapokai uždaviau, atrodytų, paprastą klausimą: kokia pajamų suma keturių asmenų šeimą (tėveliai ir du vaikai) jau padaro pakankamai turtinga, kad ji galėtų pradėti mokėti didesnius mokesčius.