L. Balsys. Naujajame Seime bandoma prastumti įstatymą, kuris saugos tik stambiojo žemės ūkio ir pramonės verslo interesus

 (19)
Antradienį po pateikimo Seimo plenariniame posėdyje pritarta Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo pakeitimo projektui.
Linas Balsys
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Šis Aplinkos ministerijos siūlomas įstatymas jau sukėlė nemažai abejonių dėl jo skaidrumo. Ar tai kokia nors nueinančio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko paskutinioji užduotis, vadinamoji „zadanija“, kad įtiktų verslui ir investuotojams?

Nauju Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo projektu akivaizdžiai apribojama visuomenės ir savivaldos teisė dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos procedūrose. Iš visuomenės atimama galimybė peržiūrėti poveikio aplinkai vertinimo atranką.

Dabartiniame įstatymo projekte nurodoma, kad keičiant ar plečiant ūkinę veiklą, dėl poveikio aplinkai vertinimo ūkinei veiklai atrankos gali reikalauti tik atsakingoji institucija.

Tuo tarpu dažnai visuomenėje kyla nepasitenkinimai, kai jų gyvenamoje teritorijoje didinama taršių objektų ūkinė veikla ir žmonės negali dalyvauti sprendimų procese. Visuomenės eliminavimas iš poveikio aplinkai vertinimo procedūrų prasilenktų su Orhuso konvencija, kuri suteikia teisę gyventojams gauti informaciją, suteikti jiems galimybę dalyvauti sprendimuose, susijusiuose su aplinkosaugos klausimais.

Taip pat naujame įstatyme nebelieka labai svarbios nuostatos, kad savivaldybių taryba gali sustabdyti žalingą ūkinę veiklą, netvirtindama Poveikio aplinkai vertinimo programos. Jei toks įstatymas bus priimtas, visuomenė ir savivalda bus palikta „už borto“ ir negalės daryti jokios įtakos priimant sprendimus dėl tiesiogiai vietos gyventojams neigiamą poveikį galinčių sukelti projektų.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, o savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba dėl planuojamos ūkinės veiklos gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą.

Už Aplinkos ministerijos siūlomo įstatymo projekto jau dabar akivaizdžiai matomi naudos gavėjai. Atrodo, kad šis įstatymo projektas orientuotas į labai konkrečius verslo subjektus. Iš poveikio aplinkai vertinimo aprašo išbraukiami tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, krematoriumai, naujos kapinės, kurių įrengimui nebereikės nei poveikio aplinkai vertinimo nei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.

Įstatymu siūlomi naftos verslui labai naudingi pasiūlymai, kai tik nuo 500 tonų per parą išgaunamos naftos verslas turės atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nors mokslininkų teigimu, tokia naftos gavyba Lietuvos sąlygomis yra didelė ir gali būti pasiekta per 0,5-1 metus. Praktiškai tai reiškia, jog naftos verslui išvis nereikės atlikti PAV.

Taip pat itin išplečiamos gyvūnų ir naminių paukščių laikymo fermose normos, o tai gali būti labai naudinga stambiesiems fermų verslo veikėjams, siekiantiems plėstis gyventojų gerovės sąskaita. Jų interesai, atrodo, bus stipriai ginami „valstiečių“ valdomame Seime, nes vos keli šios frakcijos nariai balsavo prieš šį pavojingą projektą.

Didelis pavojus kyla ir dėl įstatyme atsirandančių verslui palankesnių sąlygų vykdyti ūkinę veiklą Europos lygmeniu saugomose „Natūra 2000“ teritorijose, kurioms, po tokių nuostatų įteisinimo, iškiltų reali grėsmė sunykti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Veryga. Ar valstybė bus valdoma „griaučių spintose ieškotojų“ rankomis? (331)

„Naujas skandalas“, „visi vagys“, „kur profesionalumas“ ir t.t. Puikios antraštės, generuojančios dar puikesnius paspaudimų skaičius ir komentarų kiekį. Manau, kad visuomenė iš tiesų nusipelno žinoti, kas ir kaip ne iš skambių antraščių.

D. Pavalkis. Liberalų keliai ir klystkeliai aukštajame moksle nesibaigė (atsakymas N. Putinaitei) (25)

Liberalai vėl prabudo. Ko? Ogi papasakoti mums visiems, kaip Lietuvoje aukštojo mokslo reformą darė, padarė ir kaip dabar dėl to mums gerai gyventi. Ir, svarbiausia, – ką daryti toliau.

K. Masiulis. Jei neliks studentų, jokie universitetų sujungimai nepadės (44)

Vyriausybės nariai pradėjo keistą diskusiją dėl universitetų skaičiaus. Premjeras pareiškė, kad Lietuvoje turi būti iki 5 universitetų, R. Karbauskis sako, kad skaičiaus liesti negalima, bet reikia gerinti mokymo kokybę.

P. Auštrevičius. Apmąstymai priesaikos Vašingtone proga (73)

Verkti, juoktis ar panikuoti – klausia apžvalgininkai, naujojo JAV prezidento D. Trumpo priesaikos proga. Žinoma, galimos visos minėtos reakcijos, bet geriausia Vakarams ir Lietuvai nusiteikti rimtai dirbti. Ne dėl pasikeitusio Baltųjų rūmų šeimininko – dėl savo pačių ateities.

M. Adomėnas. „Priesaika tarnauti Tėvynei atperka viską“ (80)

Mūsų grupė – keturi kariai – išsiskleidę kryžmine vora slenkame pušynu per vis tirštėjančią vasaros nakties tamsą.