L. Balsys. Naujajame Seime bandoma prastumti įstatymą, kuris saugos tik stambiojo žemės ūkio ir pramonės verslo interesus

 (19)
Antradienį po pateikimo Seimo plenariniame posėdyje pritarta Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo pakeitimo projektui.
Linas Balsys
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Šis Aplinkos ministerijos siūlomas įstatymas jau sukėlė nemažai abejonių dėl jo skaidrumo. Ar tai kokia nors nueinančio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko paskutinioji užduotis, vadinamoji „zadanija“, kad įtiktų verslui ir investuotojams?

Nauju Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo projektu akivaizdžiai apribojama visuomenės ir savivaldos teisė dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos procedūrose. Iš visuomenės atimama galimybė peržiūrėti poveikio aplinkai vertinimo atranką.

Dabartiniame įstatymo projekte nurodoma, kad keičiant ar plečiant ūkinę veiklą, dėl poveikio aplinkai vertinimo ūkinei veiklai atrankos gali reikalauti tik atsakingoji institucija.

Tuo tarpu dažnai visuomenėje kyla nepasitenkinimai, kai jų gyvenamoje teritorijoje didinama taršių objektų ūkinė veikla ir žmonės negali dalyvauti sprendimų procese. Visuomenės eliminavimas iš poveikio aplinkai vertinimo procedūrų prasilenktų su Orhuso konvencija, kuri suteikia teisę gyventojams gauti informaciją, suteikti jiems galimybę dalyvauti sprendimuose, susijusiuose su aplinkosaugos klausimais.

Taip pat naujame įstatyme nebelieka labai svarbios nuostatos, kad savivaldybių taryba gali sustabdyti žalingą ūkinę veiklą, netvirtindama Poveikio aplinkai vertinimo programos. Jei toks įstatymas bus priimtas, visuomenė ir savivalda bus palikta „už borto“ ir negalės daryti jokios įtakos priimant sprendimus dėl tiesiogiai vietos gyventojams neigiamą poveikį galinčių sukelti projektų.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, o savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba dėl planuojamos ūkinės veiklos gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą.

Už Aplinkos ministerijos siūlomo įstatymo projekto jau dabar akivaizdžiai matomi naudos gavėjai. Atrodo, kad šis įstatymo projektas orientuotas į labai konkrečius verslo subjektus. Iš poveikio aplinkai vertinimo aprašo išbraukiami tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, krematoriumai, naujos kapinės, kurių įrengimui nebereikės nei poveikio aplinkai vertinimo nei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.

Įstatymu siūlomi naftos verslui labai naudingi pasiūlymai, kai tik nuo 500 tonų per parą išgaunamos naftos verslas turės atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nors mokslininkų teigimu, tokia naftos gavyba Lietuvos sąlygomis yra didelė ir gali būti pasiekta per 0,5-1 metus. Praktiškai tai reiškia, jog naftos verslui išvis nereikės atlikti PAV.

Taip pat itin išplečiamos gyvūnų ir naminių paukščių laikymo fermose normos, o tai gali būti labai naudinga stambiesiems fermų verslo veikėjams, siekiantiems plėstis gyventojų gerovės sąskaita. Jų interesai, atrodo, bus stipriai ginami „valstiečių“ valdomame Seime, nes vos keli šios frakcijos nariai balsavo prieš šį pavojingą projektą.

Didelis pavojus kyla ir dėl įstatyme atsirandančių verslui palankesnių sąlygų vykdyti ūkinę veiklą Europos lygmeniu saugomose „Natūra 2000“ teritorijose, kurioms, po tokių nuostatų įteisinimo, iškiltų reali grėsmė sunykti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

L. Balsys. Ar Vyriausybė iš mokyklų ir darželių atims lėšas renovacijai? (17)

Mane nuvylė naujos Vyriausybės planai ir toliau tęsti ydingą, dar buvusio aplinkos ministro V. Mazuronio pradėtą praktiką renovuoti daugiabučius, tam skiriant beveik visas Klimato kaitos specialiosios programos lėšas, nepaliekant jų mokyklų ir darželių renovacijai.

S. Jakeliūnas. Ką gina konservatoriai – savo rinkėjus ar komercinį banką? (112)

2008 metais „Nordea“ banko Lietuvos skyrius gyventojams išdavė daugiau kaip 300 būsto paskolų Šveicarijos frankais, nors tarptautinės institucijos dar 2007 metais įspėjo, kad ši valiuta gali staigiai brangti. Viena jų – Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, į kurią Lietuva kitais metais tikisi būti priimta.

B. Matelis. Pavasaris žada dar neregėtą mūšį – kariuomenės jau buriamos (384)

Pavasario Seimo sesija, prasidėsianti kovo pirmoje pusėje, žada būti karšta. Užsimerkęs beskite pirštu į kokią tik norite sritį, ir išvysite pykčio perkreiptus veidus. Mat, šioje sesijoje turės būti iš esmės reformuotas valstybės gyvenimas. Tokių permainų nebuvo du dešimtmečius. Kova bus labai rimta.

V. Mazuronis. 100 Seimo dienų – stiprus ketvertas, ne daugiau (65)

100 neišsipildžiusių svajonių ir pažadų dienų. Taip apibendrinčiau pirmąsias 100 naujojo Seimo ir valdančiosios daugumos darbo dienų. Jeigu reiktų rašyti pažymį – 4 iš 10, ne daugiau.

A. Armonaitė. Nepasiklyskime beieškodami „dvasingumo“ (34)

Šis straipsnis nėra teologinis rašinys, tai politinis tekstas apie klasikinį liberalizmą, plačią tarptautinę liberalios demokratijos šeimą bei tai, ką NATO karių batalionai iš tikrųjų veikia Baltijos šalyse.