Apie lengvabūdišką, deja, tenka panaudoti šį žodį, valdančiosios daugumos požiūrį į ateitį liudija jau patys pirmi šio skyriaus programos teiginiai "sukursime ilgalaikę kaimo plėtros strategiją ... "

Klausimas paprastas ir tiesus: ar 2000-2008 m, ponai, dirbote be strategijos: mano žiniomis ji buvo ir, ko gero, ne viena, nes tos strategijos turi savybę panaudojus pinigus jų kūrimui tyliai atsigulti į stalčius. Per 2009- 2012 metus agrarinių mokslų specialistai (ne politikai) parašė Lietuvos "žaliąją knygą", kur surinko visų kaimo gyventojų sluoksnių lūkesčius, apibendrino juos atsižvelgiant į Lietuvos, ES kontekstą ir galimybes. Šių tyrimų pagrindu buvo sukurtas Lietuvos kaimo, žemės ūkio gairės iki 2020 metų.

Mes viską sukursime iš naujo (pasaulį seną išardysim! taip gieda internacionalistai). Liūdniausia, kad taip žada tie, kurie nesugeba parašyti bent kiek į programą panašaus teksto, tą žada politinės jėgos, neturinčios savo tarpe lyderių, kuriais patikėtų kaimas ir žemdirbiai (bėda kai į ministrus tenka siūlyti opozicijos atstovus). o klausimas paskaičius programą išlieka: pats svarbiausias ir esminis: ar bus tęstinumas remiant šeimos ūkį 4 programos punktas lyg byloja apie tai, kad pirmumas dabar jau bus suteikiamas stambiam ūkiui?... 

Vyriausybės programos projekto paveldimos padėties Lietuvoje apžvalgoje 21 punkte rašoma, kad prasti žemės ūkio rezultatai, sumažėjo galvijų ir paukščių skaičius, pieną perdirbėjai importuoja iš užsienio, nedirbamos žemės yra 0,5 mln. ha. Įdomu, su kuriais 1986 ar 1989 metais čia lyginama?..

Akivaizdu, kad tokius, švelniai tariant, tiesos neatitinkančius teiginius galėjo parašyti žmogus, visiškai nesiorientuojantis žemės ūkio sektoriuje, nepasidomėjęs net viešai skelbiamais statistiniais duomenimis. 

Norėdamas paneigti tokį žemės ūkio srities vertinimą pateiksiu tik keletą skaičių iš šių metų statistikos departamento paskelbtų duomenų apie žemės ūkį.

Nors karvių skaičius per šių metų 9 mėnesius šiek tiek ir sumažėjo, tačiau ir pieno ir mėsos gamyba žymiai išaugo. Šių metų rugsėjo 1 dienai lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu gyvulių ir paukščių paskersta 5A procento daugiau, pieno primelžta 2,8 proc. daugiau, kiaušinių surinkta 7,9 proc. daugiau. Gyvulių ir paukščių skerdenos svorio supirkta 7 proc., kiaulių gyvojo svorio 5 proc. paukščių gyvojo svorio 10 proc. daugiau, natūralaus pieno supirkta 5 proc., kiaušinių 12 proc. daugiau. 

Dar įspūdingesni rezultatai augalininkystės srityje: grūdų šiais metais supirkta 82 proc., rapsų sėklų - 48 proc., bulvių - 38 proc., daržovių - 24 proc. daugiau nei 2011 metais. 

Na, o dėl nedirbamos žemės plotų..., tai 0,5 mln. ha buvo valdant socialdemokratams, o 2011 m. jos jau buvo tik 300 tūkst. Ha. Šiemet, priėmus drausminantį Žemės mokesčio įstatymą, nedirbamos žemės plotai Lietuvoje dar sumažėjo iki 280 tūkst. ha ir kitąmet dar labiau mažės.
Programoje numatyta, kad bus maksimaliai tenkinami kaimo žmonių gyvenimo kokybės reikalavimai (18 str.), bus gerinama kaimo žmonių gyvenimo kokybė (2 str.). Nereikia tuščiai žadėti to, kas jau seniai įprasminta ES nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuose ir Lietuvos kaimo plėtros programoje. 

Šiuos įsipareigojimus kaimui mes jau pradėjome, apjungdami dvi ES kaimo plėtros ir žemės sklypų konsolidacijos programas. Toks apjungimas leidžia kiekvienai kaimo trobai ar sodybai galimybę gauti ES paramą keičiant šiferinius stogus, langus ir kt. taupios energetikos elementus. Kartu, atnaujinant kaimą, atsiranda daug ir įvairių darbo vietų. Vėlgi nenumatome tęstinumo šiame darbe , atskirai kalbama, kad bus vykdoma ūkininkų žemės sklypų konsolidacija ir vykdoma kaimo plėtra. Dar kartą pakartoju naujajai daugumai , kad tuos darbus reikia daryti kompleksiškai, t.y. labai svarbu eilės tvarka, kad visų pirma tikslinga konsoliduoti nuomojamas žemes į didesnius masyvus, kad ūkininkai galėtų atsikelti savo nuomojamas žemes iš toliau ir kad sutikę konsoliduoti savo žemės sklypus turėtų pirmumą gaunant ES paramą savo sodyboms, - primena Kazys Starkevičius

Šis klausimas (smulkių žemės sklypų arba 2-3 ha sukilnojimas į stambesnius) turėtų būti garbės reikalas socialdemokratų partijai, nes jų pirmtakai su A. Brazausku (prezidentas) ir A. Šleževičiumi (premjeras) ir sukūrė šią problemą apie 1984 m. parduodami asmeninio ūkio žemę "pagal faktą" apie kaimus už investicinius čekius. 

Labai miglotai kalbama apie žemės grąžinimą. Pradėtas darbas aukcionuose parduoti rezervinius miškus ir už gautus pinigus kompensuoti žemės savininkams, Tačiau XIV skyriuje Aplinkosauga ir urbanistika 7 str. rašoma, kad tolimesnė miškų privatizacija , išskyrus grąžinimą, negalima. Lieka neaišku kaip bus atsiskaitoma: ar ekvivalentine natūra ar pardavus miškus- pinigais. 

Baigdamas norėčiau perspėti būsimus strategus dėl biokuro, biodegalus ir kt. atsinaujinančių energijos šaltinių. Patys stambiausi oligarchiniai ūkiai čia mato savo didelius pelnus, kadangi šalia žaliavų maistui atsiranda energetika, atsiranda galimybės užsidirbti, nes energetika visuomet pelningesnė, deja dažnai VISŲ Lietuvos žmonių sąskaita. Atkreipiu dėmesį, kad jau ir ES pradeda atsipeikėti ir biokuro gamybos normas šalių narėms mažina per pusę. Pritarėme ir pritarsime miško atliekų panaudojimo energetikai, dėl biodujų gamybos iš miško mėšlo ir kt. atliekų, tačiau našios, dirbamos žemės naudojimą energetikai reikėtų labai gerai apsvarstyti. 

Be tuščių gerinimo frazių vis tik rūpi kokiomis priemonėmis naujoji Vyriausybė planuoja padidinti gyvulių ir paukščių skaičių, paskatinti naujų šeimos ūkių kūrimąsi, ir mažinti nedirbamos žemės plotus? Dar norėtųsi palinkėti valdančiajai daugumai atkreipti dėmesį ir į melioracijos taip žuvininkystės programas, kurių programoje visiškai nėra.