K.Masiulis. Žalioji kolona: kai nukrenta kaukės!

 (226)
Vos tik Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas pradėjo įgauti realius kontūrus, Lietuvos energetinės nepriklausomybės „nedraugai“ išsigando, kad šis objektas tikrai gali būti pastatytas. Atitinkamai nebetektų prasmės Kaliningrado atominė elektrinė (AE). Viena po kitos ėmė steigtis oponentų grupės, pasivadinusios „žaliaisiais“. Atsirado ir išteklių: steigimuisi, referendumų organizavimui, viešiesiems ryšiams, užsakomiesiems tekstams ir darbuotojų atlyginimams.
Kęstutis Masiulis
Kęstutis Masiulis
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Tikri žalieji turėtų remti AE

Keista klausyti, kad naujieji „žalieji“ Lietuvoje užsiima vieninteliu reikalu – oponavimu atominei elektrinei. Lyg AE būtų didžiausias teršėjas ar gamtos priešas Lietuvoje. Tikrovėje viskas priešingai. Atominė energetika yra gamtai draugiška elektros gavybos šaka, kuri sudaro puikią alternatyvą tikriesiems teršėjams – anglimis, dujomis, skalūnais kūrenamoms elektrinėms. Juk būtent jos į aplinką išmeta tonas nuodingų medžiagų.

Tiesa, atominėse jėgainėse susidaro radioaktyvios atliekos, tačiau palaidojus jas patikimose betoninėse saugyklose giliai po žeme, niekam dėl to galvos neskauda. Tačiau „žalieji“ nepiketuoja prie šiluminių elektrinių, nereikalauja jų demontuoti. Nesigirdi, kad jie rinktų atliekas, švarintų gamtą, sodintų medžius – kas įprasta žaliesiems visame pasaulyje.

Kitas svarbus AE „žalumas“ – tai ideali bazinė elektros energija, deranti su atsinaujinančiais elektros šaltiniais. Energetinė sistema negali kliautis išimtinai vėjo, saulės ar vandens energija – nes šios gamybos rūšys yra nepastovios. Vėjas tai pučia, tai susilpnėja, saulė tai šviečia, tai nešviečia, o elektrą naudojame nuolat. Juk nepasiteisinsi, kad šaldytuvas vakare neveiks, nes nešviečia saulė. Todėl prie atsinaujinančių šaltinių būtina derinti ir bazinius elektros gavybos šaltinius, kurie elektrą galėtų gaminti nepertraukiamai. Taigi vėjo ir saulės energetika plius atominė jėgainė yra efektyvi simbiozė.

Kas tie žalieji?

Dar prieš pusantrų metų, kai Visagino AE statyba buvo labai miglota, apie žaliuosius politikoje girdėjome tik užsienyje. Lietuvoje veikė vienintelis Žaliųjų judėjimas, vadovaujamas Rimanto Braziulio. Ši organizacija į politiką nesikišo ir iš jos veiklos atrodo, kad jiems iš tikrųjų rūpi gamta, jos išsaugojimas, o ne „žalia“ frazeologija pridengtas politikavimas. 

Tačiau Visagino AE projektui įgavus pagreitį pradėjo kurtis visokios žaliųjų organizacijos – žaliųjų partijos, žaliasis institutas ir t.t. 

R. Braziulis išplatino viešą pareiškimą, kuriame išdėstė atsiribojantis nuo panašių iniciatyvų ir apgailestaujantis, kad su žaliųjų veikla nieko bendra neturintys žmonės spekuliuoja šiuo vardu.

Taigi kas suinteresuotas prisidengus naujaisiais „žaliaisiais“ sabotuoti Visagino AE statybą? Įtartinai sutampa naujųjų „žaliųjų“ ir Rusijos interesai. Mūsų kaimynė nenori Lietuvos paleisti iš savo energetinės priklausomybės, o tam kaip tyčia kliudo Visagino AE.

Suprantama, naujosios AE perspektyva nedžiugina ir verslininkų, užsiimančių alternatyvia energetika, nes nesinori įgyti pigią elektrą gaminantį konkurentą.

Kokios spalvos Visagino AE oponentų ausys?

Rusija siekia sabotuoti Visagino AE visais įmanomais būdais. Vienas iš būdų, kaip pastebi VSD, yra remti nevyriausybines organizacijas. Neatmestina, kad Žaliosios politikos institutas yra įsteigtas išorinių jėgų pagalba, lygiai taip pat galimas dalykas, kad steigėjas Linas Balsys tik siekia sau reklamos patekti į Seimą, tačiau Rusijai neabejotinai yra palanki tokia veikla. 

Keistai atrodo vienos didžiausių Lietuvos teršėjų „Achemos grupė“ (2011 m. „Achema“ į atmosferą išmetė 2,4 tūkst. tonų teršalų, antra po „Orlen Lietuva“) šimtatūkstantinė parama Žaliosios politikos institutui ir politinei partijai Žaliųjų sąjūdis. Panašu kaip alkoholio pramonė remtų blaivyklas. Jeigu p. Balsys veikia nuosekliai, ar nevertėtų organizuoti referendumo dėl „Achemos“ ir kitų taršių gamyklų?

Dar keisčiau Lietuvos „nedraugės“ Kremliaus valdomos „Gazprom“ sprendimas vienašališkai nuo 2012 m. sausio 1 d. sumažinti dujų kainą tai pačiai „Achemai“. Galbūt dujų atpiginimas ir parama „žaliesiems“ yra atsitiktinė. Šioje vietoje premjeras A. Kubilius, matyt, buvo pakištas pajuokai su savo laiškais, nes akivaizdu, kad jokie laiškai „Gazprom“ nepaveiktų, jeigu ji to specialiai neplanuotų.

Vartotojai remia alternatyvią elektrą 

Nors priekaištaujama Vyriausybei, kad ši neremia atsinaujinančių elektros šaltinių gamybos, tai visiškas melas. Šiandien saulės ir vėjo elektra superkama šiltnamio sąlygomis. Vėjo elektra po 30 ct/kWh, saulės dar brangiau, net po 1,63-1,8 Lt. 

Tačiau taip nebus amžinai. Numatoma, kad ateityje alternatyvi energija turės konkuruoti rinkoje. Todėl atsiranda pretekstas į AE priešininkų gretas stoti ir kitiems energetikos sektoriaus dalyviams. Jų įsitraukimas matomas per finansines perlaidas „žaliųjų“ organizacijoms. 

Jeigu veiks pigią energiją gaminanti Visagino AE, tai reikš mažą pelną atsinaujinančių elektros šaltinių savininkams. Numatoma, kad Visagino AE bus svarus pardavėjas rinkoje, o kadangi valstybė bus savininkė, tai elektra bus pardavinėjama po įmanomai mažiausią kainą.

Kiekvienas jautrus žmogus savo širdyje yra žaliasis. Mylėti ir rūpintis gamta - tai kiekvieno piliečio pareiga, tačiau apmaudu jeigu ekonominių interesų vedini lobistai, uzurpuoja žaliąją politiką ir apsiskelbia vieninteliais teisuoliais. Visuomenės interesas yra žinoti, kas yra kas.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

A. Armonaitė. Metas atsipeikėti po „Brexit“ (11)

„Brexit“ faktui dar net neįvykus Didžioji Britanija jau moka milžinišką kainą: istorinis svaro sterlingo kritimas, Didžiosios Britanijos smukimas iš penktos pasaulio ekonomikos į šeštą vietą, savo pozicijas užleidžiant Prancūzijai, gili politinė krizė ir rizika prarasti vieningą valstybę.

R. Budbergytė. Dalijimosi ekonomika: galvos skausmas ar naujos galimybės? (22)

Naujausias „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad beveik kas penktas europietis yra bent kartą išbandęs dalijimosi ekonomikos paslaugas ar pats tokias teikia: išnuomoja nenaudojamus daiktus, kambarį ar butą, laisvu laiku nesibodi padirbėti taksistu ir pan.

A. Zuokas. Turime galimybę tapti tais, pas kuriuos atvažiuoja, o ne iš kurių bėga (77)

Kaip buvęs Vilniaus meras, parašiau laišką tokioms įmonėms, kaip Morgan Stanley, HSBC, CitiBank ir UniCredit, su kurių vadovais yra tekę bendrauti ir kurios yra paskelbusios, jog planuoja perkelti dalį darbo vietų iš Jungtinės Karalystės į kitas šalis. Atkreipiau dėmesį į Lietuvą, garsėjančią kaip didžiausias paslaugų centras rytų ir vidurio Europoje, ir jos galimybes.

D. Kuodytė. Eitynės už lygybę baigėsi, Seime prabudo moralės ir šeimos „sergėtojai“ (70)

Nemalonu būti to dalimi, bet jau daug metų su pertraukomis Seime tęsiasi serialas, kuris meksikietiškai skambėtų „Kaip šventi Seimo nariai šeimas gynė“, o trumpai lietuviškai vadintųsi tiesiog „Valdžia prieš žmones“.

V. Mazuronis. Diena po „Brexit“ – proga pasirūpinti savo žmonėmis (32)

Didžiosios Britanijos gyventojams nusprendus, kad jie nebenori būti 28 valstybes vienijančio bloko nare, sunerimo ne tik visų Europos šalių vadovai bei patys britai, tačiau ir daugelis į šią šalį laimės ir geresnio gyvenimo ieškoti atvykusių emigrantų iš Lietuvos.