Džiaugiuosi pradėta diskusija, kuri leidžia išgirsti ir nepritariančių balsus, apsvarstyti pasiūlymus ir rasti kompromisus. Įstatymo pataisa jokiu būdu nesumažina tautinės trispalvės reikšmės, tačiau praplečia istorinės vėliavos naudojimą šalia tautinės trispalvės.

Ar istorinė vėliava yra svarbu? 

Savo rinkėjų ir „Facebook“ draugų paklausiau: ar pritariat platesniam istorinės vėliavos naudojimui? Mano pašnekovai į siūlymą plačiau naudoti istorinę vėliavą reagavo skirtingai, vieni palaikė, kiti ne. Dalis žmonių pareiškė, kad Seimas neturi ką veikti, užsiima niekais ir verčiau skirtų dėmesį „svarbesniems“ įstatymams. Tačiau kas yra svarbesni įstatymai? Seimo nariai atstovauja daug skirtingų interesų ir kas vieniems svarbu, tas kitiems nesvarbu. Dalis žmonių įsivaizduoja, kad svarbūs tik ekonominiai reikalai, o kita dalis, kad tik tie, kurie liečia pensijas ir socialines išmokas, o dar kitiems rūpi tie dalykai, kurių negalima pavadinti „pilvo“ reikalais. Taigi parlamentas svarsto įvairaus pobūdžio ir įvairių sričių įstatymus. Mano supratimu įstatymas nustatantis platesnį vėliavos su Vyčiu naudojimą yra svarbus.

Seimas turi rasti laiko apsvarstyti ir Atominės elektrinės įstatymą, ir atlyginimų didinimą, ir lygiai taip pat istorinės vėliavos reikalus.

Istorinė vėliava neistorinė?

Kai kurie piliečiai pritarė, kad įstatymas geras ir reikalingas, tačiau išsakė skeptišką požiūrį į pačią istorinę vėliavą. Jie teigė, kad įstatymu įtvirtinta vėliavos išvaizda neistorinė, Vytis kampuotas, nerealistinis, ne tokios spalvos, Antano Smetonos valdymo laikais buvo kitoks ir pan. Aš nesu heraldikos specialistas ar dailininkas, tačiau žinau, kad svarstant istorinės vėliavos projektą buvo atsižvelgta į visas heraldikos taisykles, istoriografinę medžiagą ir su istorinės vėliavos piešiniu dirbo dailininkai, istorikai ir kiti specialistai. 

Lietuviškas Vytis – sidabrinis raitelis raudoname fone – gyvuoja jau septintą šimtmetį. Pirmos užuominos apie Vyti, kaip valstybės simbolį, minimos 1278 m. Ipatijaus metraštyje. Vėliau Vytis buvo pradėtas naudoti kunigaikščių herbuose, dar vėliau miestų, įstaigų herbuose, ant dokumentų, vėliavose ir kitur. Tačiau simbolis nebuvo susiformavęs. Vyčio vaizdas priklausė nuo savininko, graviruotojo ir netgi to paties kunigaikščio antspauduose turėjo nevienodą pavidalą. Nebuvo nusistovėjusi raitelio jojimo kryptis, žirgo judesys, riterio rankose laikomas ginklas. Vienose jis joja kairėn, kituose – dešinėn, žirgas tai stovi, tai šuoliuoja, vienur riterio skydas yra su Jogailos kryžium, kitur su Skirgailos liūtu, ar Vytauto – Gediminaičių stulpais.

Taigi heraldikos komisija turėjo rimtai įsigilinti, apsvarstyti visus argumentus ir buvo pasirinktas pripažinto bei įvertinto dailininko Arvydo Každailio modelis. Nors kaip yra pastebėjęs Seimo narys Česlovas Juršėnas: „Lietuvos valstybės kūryba tebetrunka, todėl ir senieji heraldikos ženklai gali būti tolimesnių diskusijų objektu“. Tačiau paties Vyčio perkūrimas yra visai kita diskusija, nesusijusi su klausimu kaip plačiai istorinę vėliavą reikėtų naudoti.

Ar Lietuva yra LDK istorijos perėmėja?

Na ir paskutinis svarus argumentas dėl platesnės istorinės vėliavos naudojimo yra susiję su Lietuvos valstybingumo istorija. Dalis naujųjų mokslininkų, pirmiausia prof. Alvydas Jokubaitis, teigia, kad Lietuvos Respublika nėra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tęsinys. Pasak A. Jokubaičio, LDK sieti su dabartine Lietuva, tai tas pats, jeigu JAV savo ištakas sietų su indėnais. Jeigu pritariam tokiai koncepcijai, ar galime kalbėti apie „istorinę“ vėliavą?

Aš laikausi priešingos nuomonės, kad Lietuva yra LDK valstybingumo tęsėja ir neatsitiktinai 1992 m. Konstitucijoje yra įrašyta „Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę“. Galima ginčytis dėl to kas buvo tauta tuo metu, bet istorikų įrodyta, kad mūsų karalius Mindaugas buvo lietuvis, kalbėjo lietuviškai ir sukūrė tarptautiniu mastu pripažintą Lietuvos valstybę. Kodėl turėtume ignoruoti šiuos faktus?

Lygiai taip pat 1938 m. Konstitucijoje yra įrašas „Lietuvių tauta, senosios Lietuvos didingos praeities gaivinama, yra atstačiusi nepriklausomą suvereninę Lietuvos valstybę“. Taigi tiek dabar, tiek tarpukariu, politikai, atsižvelgdami į piliečių požiūrį niekada nebuvo atsižadėję LDK paveldo. Atvirkščiai daugybėje dokumentų pabrėžiamas valstybės tęstinumas.

Šiuo įstatymo projektu siekiama, kad istorinė vėliava atrastų deramą vietą valstybės gyvenime. Kartu su tautine trispalve ir valstybės herbu būtų pagrindiniai Lietuvos valstybingumo simboliai. Istorinė vėliava – tai tiltas, jungiantis dabarties Lietuvą su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir mūsų 1000 metų istorija. Tai simbolis, vienijantis visus šalies gyventojus – lietuvius, rusus, lenkus, totorius ir puikiai reprezentuojantis šalies įvaizdį.