K.Masiulis. Gal jau gana biurokratinių „karpymų“?

Lietuvos Vyriausybės siūlymas 10 proc. mažinti atlyginimus yra suprantamas kaip reakcija į spartų finansinės situacijos šalyje blogėjimą. Tačiau atlyginimų mažinimas, kaip priemonė šiam situacijos blogėjimui įveikti, yra NETINKAMA.

Visuotinas atlyginimų mažinimas yra pats paprasčiausia valdymo sprendimas. Tačiau mažinant atlyginimus vienodai nukentės ir tikrai daug dirbantys tarnautoji, ir „ramiai“ dirbantys.

Antra, tai neskatina organizacijų optimizuoti savo sąnaudų, ieškoti netipiškų išeičių, nes paremtas biurokratine prielaida, kad jokių kitų išeičių nėra ir kad biurokratinėje valdymo tradicijoje jų net ir nėra prasmės ieškoti.

Trečia, toks buhalteriškas biurokratinis problemos sprendimas yra prastas konfliktų valdymo požiūriu, nes jis nuskriaus visus darbuotojus vienodai ir vienodai juos suerzins, kai tuo tarpu lankstūs sprendimai tokias įtampas gali sumažinti arba išsklaidyti.

Beje nepaisant visų tokių mažinimų šiuo metu vyksta darbuotojų paieškos ir priėmimai, nes atlyginimų mažinimas nei kiek neįtakoja personalo vadybos kultūros pokyčių. Darbuotojų aktyviai visą pusmetį ieško Aplinkos projektų valdymo agentūra prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras "GIS-Centras".

Kęstutis Masiulis

Buhalteriškas biurokratinis problemos sprendimas yra prastas konfliktų valdymo požiūriu, nes jis nuskriaus visus darbuotojus vienodai ir vienodai juos suerzins, kai tuo tarpu lankstūs sprendimai tokias įtampas gali sumažinti arba išsklaidyti.

Valstybinė darbo inspekcija ieško 3 darbuotojų, o Centrinė projektų valdymo agentūra net 5 darbuotojų ir t.t. Matyti, kad rezervų ne tik užtenka dabartinei biurokratijos mašinai išlaikyti, bet ir ją plėsti. Reikia konstatuoti, kad Vyriausybė neįrodė, kad atlyginimų mažinimas yra vienintelis būdas taupyti.

Siūlyčiau vietoj 10 proc. atlyginimų mažinimo vienu metu priimti tokius sprendimus:

a) 10 proc. sumažinti visų institucijų finansavimą;

b) padidinti vadovų įtaką ir atsakomybę priimant valdymo sprendimus: įvesti visiems valstybinių įstaigų ir struktūrinių padalinių vadovams kadencijas ir kasmetinį atsiskaitymą už pasiektus rezultatus;

c) liberalizuoti darbo santykių reglamentavimą numatant didesnes galimybes vadovams įtakoti pavaldinių atlyginimą, jų atleidimą, sumažinant įvairių išeitinių kompensacijų mokėjimų terminus ir sumas.

d) įvesti globalaus biudžetavimo principą, kad vadovai galėtų laisviau skirstyti lėšas; tai ypač svarbu krizės sąlygomis, kai sprendimai reikalingi greiti.

Tokios priemonės leistų vadovams operatyviau spręsti biudžeto deficito klausimus, įgalintų labiau puoselėti geresnius darbuotojus, leistų ieškoti sprendimų tariantis su kolektyvais, tarkime, pasirenkant atlyginimų mažinimą ar neapmokamas atostogas ir pan. Pagaliau tai leistų ir visas organizacijas pasijusti aktyviais veikėjais krizės situacijoje, įpareigotais ieškoti naujų galimybių ir sprendimų, o ne vien būti paralyžiuotais aukštesnės politinės valios vykdytojais, teturinčiais vieną pasirinkimą – niurzgėti ir pykti arba iškęsti.