Kainų didintojams buvo grasinama inspektoriais, baudomis ir viešu gėdinimu. Euro įvedimas įvyko sklandžiai, prekybos centrai skelbė apie kainų fiksacijas bei „amžinas nuolaidas“, ir tik dabar, praėjus pusei metų nuo euro įvedimo, galime apibendrinti ar kilo kainos ar ne?
Statistikos departamentas fiksuoja kainų mažėjimą
Pasak Statistikos departamento, kainos Lietuvoje šiemet nuosekliai mažėja. Lyginant šių metų mėnesių vartotojų kainų pokyčius su praėjusių metų mėnesiais, pasak statistikų, turime matyti mažėjimą. Gegužę -0,5 proc., balandį -1 proc., kovą, -1,4, vasarį -1,8, sausį -1,5.
Statistikos departamentas stebi 100 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainas ir pasak duomenų beveik viskas Lietuvoje pigo. Pasak stebėjimų, dabar Lietuvoje šviesi duona kainuoja 7,5 proc. pigiau nei iki euro įvedimo, viščiukas broileris 9,7 proc. pigiau, pasterizuotas pienas 14 proc. pigiau, varškė 8,4 proc. pigiau, cukrus 5 proc. pigiau ir t.t.
Keista, bet statistikai nefiksuoja tokių fokusų, kuriuos matome kasdien prekybos vietose, kai 9,99 Lt virsta 2,99 euro. O tai 3,3 proc. kainų padidinimas. Juk visi pastebėjo, kad kainos parduotuvėse eurais vėl stebuklingai suapvalėjo iki magiškų X,99 eur. Bet jei to nepastebi statistikai, ar to nemato gyventojai?
Labiausiai didėja paslaugų kainos
Jeigu statistikai sako, kad kainos mažėja, gal iš tikrųjų taip yra? Kaip politikas, pakalbėjau su rinkėjais ir jie man patvirtino, kad ne tik man vienam atrodo, kad kainos ne mažėja, o didėja. Žmonės sako, kad prekių kainos prekybos centruose išliko panašiame lygyje, vienos padidėjo, kitos sumažėjo, tačiau didysis kainų kilimas įvyko paslaugų sektoriuje. Jeigu iki euro įvedimo bokalas alaus Vilniaus centre kainuodavo 5 Lt, tai dabar nieko nestebina 2 eurų kaina, o madingiausiuose ir 5 eurai.
Tai jau Vakarų Europos kainos! Kava ir arbata, kurios savikaina vos keli centai, net ne prabangioje kavinėje 1,5 ar 2 eurai. Nors pačios kavos ar alaus kaina prekybos centre, pasak statistikų, net sumažėjo. Kirpimas Vilniuje vietoj 15-20 Lt, dabar kainuoja 6-10 eurų. Kilo ir būsto nuomos, biurų nuomos, automobilių plovyklų, taksi, viešbučių, kirpyklų, grožio salonų kainos ir kt.
Kituose miestuose kainos taip smarkiai nekilo, bet ir mažesnių miestelių pirkėjai sako, kad autoservisų, gėlių, sporto klubų kainos šoktelėjo 20-30 proc. Viename autoservise automobilio detalės dažymas iki euro įvedimo kainuodavo 200 Lt, tai dabar 75 eurai! +29 proc.!
Kodėl taip vyksta?
Tokius kainų pokyčius būtų galima pateisinti dideliu darbo rankų poreikiu ir algų kilimu? Nieko panašaus, pasak statistikų, algos I ketvirtį net mažėjo. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Lietuvoje I ketvirtį siekė 543,6 euro, o tai mažiau nei paskutinį 2014 m. ketvirtį, kai vidutinė alga buvo 553,9 euro.
Taigi jei darbo jėga nebrangsta, energija taip pat, produktai ir prekės pinga, tai kodėl brangsta paslaugos?
Kito paaiškinimo, kaip tik tai, kad verslininkai apsukriai pasinaudojo euro įvedimu, suapvalinti kainas ir fiksuoti naujus tarifus, o kartu ir naujas pelno normas, sunku prigalvoti. Matyt, euro įvedimas, kaip ir visose kitose naują valiutą įvedusiose euro zonos valstybėse, tapo savotišku suokalbiu visiems vienu metu pamiršti apie konkurenciją, apie rinkos spaudimą ir visuotinai pakeisti pelno maržas.