Dažnai pagalvoju, kodėl Rusija negalėtų būti normali ir draugiška šalis, kaip, tarkim, Vokietija.
Kęstutis Masiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kaip dėl to gerai būtų Lietuvai - ir kaip dėl to būtų gerai pačiai Rusijai. Deja, taip nėra. Maskvą kamuoja imperializmas, fobijos ir politinė paranoja. Vladimiro Putino politinio kurso šaknų turėtume ieškoti carų politikoje, 1917 m. revoliucijoje ir Antrajame pasauliniame kare. Būtent pastarasis įvykis Rusijoje vis dar nepaliktas ramybėje, nepadarytos išvados ir tai dar nėra istorija, o vis dar politika.

Rusija pralaimėjo II pasaulinį karą

Klasikinėje karo sampratoje, pvz., pūnų karuose, laimėtojai pasiima viską – garbę, šlovę, turtus, įtaką ir pripažinimą, o pralaimėtojai būna paskelbiami blogiečiais, atitinkamai viską praranda ir išnyksta patys. Antrojo pasaulinio karo išvados tikrai ne tokios. Kiekvienas beraštis lengvai atsakys, kuri šalis šiandien klesti - Vokietija ar Rusija.

Sovietų Sąjunga visomis prasmėmis tapo karo pralaimėtoja – kitos šalys jos negerbė, su ja nedraugavo, ekonomiškai ji buvo sužlugdyta ir visokeriopai izoliuota nuo likusio pasaulio.

Vienintelis tikras dalykas, ką SSRS per karą apsaugojo, tapo didžiausiu karo pralaimėjimu jai pačiai. Kalbu apie komunistinę diktatūrą. Žinom visus komunistų nusikaltimus žmonijai, jie nė kiek ne menkesni nei nacistiniai nusikaltimai, o tarp šių dviejų ideologijų daug daugiau panašumų nei skirtumų.

Tuo tarpu teoriškai karą pralaimėjusios Vokietija, Italija ir Japonija atsikratė idiotiškų diktatorių ir stebėtinai greitai ne tik pasivijo savo karo priešininkes, bet ir visomis prasmėmis jas aplenkė.

Vokietija ir jos sąjungininkės be nuoskaudų atsikratė savo praeities ir suprato pagrindinę pacifizmo išvadą – kas pakelia kardą, nuo kardo ir miršta. Atsisveikinus su militarizmu, tos šalys galėjo susitelkti kitose srityse ir užtikrinti gerovę savo piliečiams.


Karas tapo religija

SSRS vadovaujantys komunistai pasielgė priešingai. Karą aplipdė propaganda, sureikšmino iki begalybės ir pavertė kultu ar net religija. Karo tematika buvo skatinamas menas ir mokslas. Net mažiausiam miestelyje pristatyta paminklų, pavadinto viešos erdvės, o kur gi garsieji Raudonosios aikštės paradai su nuo ordinų ir medalių gausos apsunkusiais veteranais.

Tokią pat buką sovietinės praeities ideologiją spinduliuoja ir Vilniaus Žaliojo tilto balvonai. Neva „Taikos sargyboje“ stovintys raudonarmiečiai solidarizuojasi su liaudimi – studentais, darbininkais ir kolūkiečiais. Banalu, net absurdiška, bet visgi šis propagandos užtaisas sėja tendencingas mintis proletariato galvose. Net ir dabar kai kurie paveldosaugininkai nesugeba įžvelgti kokie tikslai sukosi šių stabų užsakovų galvose.

O kiek filmų pristatyta apie karą ir jų nė kiek nemažėja net dabar. Net 2014 m. Rusijoje vis dar kuriami nauji filmai apie Didįjį Tėvynės karą. Per lietuviškas TV net ir šiandien galima pažiūrėti bent kelis serialus ta tema. Tiesa, jaunimui tie filmai atrodo nuobodūs ir buki, bet jie vis dar sutraukia nemažas vyresnio amžiaus žmonių auditorijas tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje.

Militarizmas kursto naujus karus

Išaukštinus ir suabsoliutinus Didįjį Tėvynės karą ir nuolat apie jį kalbant, SSRS visuomenė buvo laikoma nuolatiniame strese. Piliečiai turėjo būti bet kada pasiruošę kariauti su tariamais priešais. Dėl to sovietai lengvai galėjo įsitraukinėti į naujus karus, o žmonės tai suprato kaip savaime suprantamą dalyką.

Dėl tų nuolatinių konfliktų, kuriuose dalyvavo sovietai – 1956 m. Vengrijoje, 1968 m. Čekoslovakijoje, 1979 m. Afganistane ir daugybė mažesnių Afrikoje bei Lotynų Amerikoje, susidarė įspūdis, kad SSRS yra pasaulinė galybė. Iš tikrųjų nebuvo ji jokia galybė, tiesiog skurdindama savo žmones, gamino daugybę ginklų, visur juos kišo ir dėl to buvo nuolatiniame tarptautinio dėmesio centre. Kaip rėkaujantis psichas atkreiptų dėmesį Gedimino prospekte, bet tikrai nebūtų to prospekto svarbiausias akcentas.

Jau atrodė, kad Didysis Tėvynės karas ir su tuo susijusi propaganda Rusijoje baigėsi 1990 m. Bus galima padaryti išvadas apie karą, pripažinti blogus dalykus, padėti tašką ir žiūrėti į priekį. Tačiau praėjo 10 metų ir iš tamsiųjų KGB požemių išlindo homo sovietikas V. Putinas, kuris brendo žiūrėdamas tuos kvailus karinius filmus. Vėl II pasaulinio karo šmėklos pakilo iš karo degėsių.

V. Putinas vėl naudoja tuos pačius instrumentus – šlovina Didįjį Tėvynės karą, rodo filmus ta tema ir vėl veliasi į tarptautinius konfliktus, sudarydamas iliuziją, kad Rusija atgavo pasaulinės galybės statusą. Taigi lieka tik paskutinis klausimas, kada Rusijoje baigsis Didysis Tėvynės karas?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (148)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (60)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (30)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1229)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (7)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (341)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (6)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (20)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...