Kasmet švenčiant Vasario 16-ąją lieka vis mažiau laiko iki didžiojo jubiliejaus.
Kęstutis Masiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

2018 m. švęsime 100 metų, kai Lietuva atkūrė savo valstybę jau kaip moderni, demokratiška, tautinė valstybė. Vasario 16-oji yra gera diena, kai galime apmąstyti ir pasitarti ar teisingu keliu eina Lietuva, ar tinkami prioritetai ir kaip Tauta vertina savo šalį.

Patriotais save laiko jauni ir seni

Neseniai dalyvavau mokslininkės sociologės Rūtos Gaudiešienės paskaitoje apie Lietuvos visuomenę. Įdomiausias pasirodė patriotiškumo aspektas. Pagal tyrimo duomenis, save Lietuvos patriotais laiko daugiausiai jaunimas ir garbaus amžiaus, jau pensijoje, esantys senjorai.

Tuo tarpu vidutinio amžiaus žmonės, ypač iš mažesnių miestų ir su mažesnėmis pajamomis, sako esantys nepatenkinti valstybe ir meilės jai nejaučia. Kai kalbama apie šias tris Lietuvos kartas, jokiu būdu negalima apibendrinti, kad visi be išimties taip galvoja. Tačiau galima išskirti vyraujančius požiūrius ir apie tai diskutuoti. 

O kas yra patriotizmas arba Tėvynės meilė? Kiekvienas, atsakydamas į klausimą ar yra patriotas, turbūt sudeda skirtingus akcentus, tačiau, ko gero, visi patriotai turėtų prisipažinti esantys laimingi būdami lietuviai. Laimė yra subjektyvus, bet išmatuojamas dalykas, ir kiekvienas žmogus turi savo laimės kriterijus – šeima, pinigai, namai, draugai, kaimynai, pripažinimas, darbas, o visa tai sudėjus gauname subjektyvių vertinimų visumą – Lietuvą.


Patriotizmas skiriasi

Pasak mokslininkės, nepaisant to, kad jaunimas ir senjorai sako laikantys save patriotais, tačiau jų supratimas apie tai skiriasi kardinaliai. Patriotas jaunuolis nesusikalbėtų su patriotu senoliu.
Senjorams rūpi istorija, simboliai, tautinės vertybės, tradicinės šeima, stipri valstybė, kariuomenė, pagarba rezistencijai ir kiti nujaučiami dalykai. Iš suminėtų sąvokų labai nesunku atpažinti Pirmąją Respubliką ir Antano Smetonos valdymą. Būtent iki 1940 m. patriotizmas buvo suprantamas kaip prioritetas Tautinės valstybės statybai. Tuo laiku gyvenę žmonės arba jų vaikai patys dalyvavo savo valstybės kūrime ir tos vertybės, toks valstybės įsivaizdavimas išliko iki šių dienų. Nors senjorus šių dienų Lietuvoje daug kas netenkina, bet viską apsvarstę, jie randa savo idealus Tėvynėje ir visgi sako mylintis savo šalį.

Visai kitoks yra jaunimo supratimas, kas yra valstybė, kurią jie myli. Lietuva asocijuojasi su demokratinėmis vertybėmis ir liberaliomis laisvėmis: laisvė keliauti, mokytis ir dirbti, kuo mažesnis nurodinėjimas, kokį gyvenimo būdą pasirinkti, stiprus proeuropietiškumas, neįsivaizduojamas gyvenimas be interneto ir išmaniųjų technologijų, karjera, asmeninis nepriklausomumas. Iš šių sąvokų lengva atpažinti dabarties Lietuvą.

1990 m. Kovo 11-oji į šalį atpūtė laisvės sūkurį, kuris suteikė daugybę galimybių, tačiau kai kam tai buvo vėjas išpūtęs žemę iš po kojų. Tarp labiausiai nusivylusių Nepriklausomybe, sovietmetyje gimusi ir augusi karta.

Prarastoji karta

Didelė dalis sovietmečiu savo asmenybę susiformavusių žmonių susikūrė visai kitokį Tėvynės įsivaizdavimą, nei senjorai ar dabartinis jaunimas. Nepriklausoma Lietuva turi mažai ką bendro su sovietinėmis vertybėmis. Dalis mūsų 50-mečių jaučia nepasitenkinimą, nes vertybės, kuriomis jie tikėjo anksčiau, žlugo, o dabartinis gyvenimo tempas neatliepia lūkesčių.

Dažnas iš jų sako: nėra darbo, mažos algos, klesti nusikalstamumas, daug narkomanų ir pasileidėlių, ten Vakaruose žmonės gyvena geriau, mūsų politikai, partijos ir Seimas yra supuvę bei korumpuoti, o Rusija yra draugiška šalis. Šių žmonių pasąmonė atkuria sovietmečio riboženklius – paskyrimus į darbo vietą, garantuotą būstą, uždarytas sienas, nepriteklių, bet visuotinį, „blatus“, skundus, tariamą nebuvimą nusikaltimų ir t.t.

Sovietinė gyvenimo filosofija įsirėžė giliai į sąmonę, nes buvo kalama pačiu imliausiu žmogaus gyvenimo etapu – jaunystėje. O jaunam ir obuoliai didesni, ir gėlės kvapnesnės. Todėl šiandien dažnam vidutinio amžiaus žmogui sunku pripažinti Nepriklausomybės laimėjimus, kurie priešingi sovietmečio standartams. Norisi nepastebėti pasiekimų, bet sureikšminti nesėkmes, o tada atsiranda tas lietuviškas dejavimas ir niurzgėjimas. 

Man ir pačiam jau per 50 metų, gimiau giliame sovietmetyje, todėl puikiai suprantu savo kartą. Tačiau nesigręžiodamas atgal ieškau kitų, ne sovietinių, idealų. Sau pavyzdžiu laikau senelį, Smetoninės Lietuvos mokyklos mokytoją, o veržlumo semiuosi iš vaikų ir anūkų. Tada ir gyvenimas, ir Nepriklausoma Lietuva, visai kitaip atrodo. 

Laisvą Lietuvą labiausiai vertina laisvėje gimę ir išaugę žmonės. Sovietinis kalėjimas paliko tokį stiprų randą dalies žmonių sąmonėje, kad dabartinė laisvė atrodo gąsdinamai be ribų. Rodos, grįžti į tautų kalėjimą nesinori, bet kartu ir trūksta tų išgriautų kalėjimo sienų. Ar mes, visuomenė, ir ypač politikai, galime Nepriklausomos valstybės idealais užkrėsti tą prarastąją kartą? Tai rimtas ir svarbus klausimas, kurį verta užduoti kiekvieną Vasario 16-ąją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (63)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (19)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Atakas Ispanijoje įvykdžiusi kuopelė „neutralizuota“, aptikti šiurpą keliantys radiniai (223)

Kuopelė, kuri panaudodama automobilius įvykdė atakas Barselonoje ir Kambrilse, buvo...

Pavojinga misija: sugalvojo būdą, kaip siųsti tiesą į Šiaurės Korėją (2)

Šiaurės Korėjos pasienyje apsilankiusi Čekijos televizija nufilmavo Pietų Korėjos aktyvistą,...

Savame bute jaučiasi kaimynų įkaitu (13)

Nuo lubų besisunkiantis vanduo, kibirkščiuojantys laidai ir nuolatinė drėgmė jau tapo...

Užsiminė apie galimybę padėti mažiau uždirbantiems, dėl kurios iečių nelaužo jokia partija (74)

Politikai turėtų peštis ne dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, o galvoti apie...

Būtina aplankyti bent kartą gyvenime: šie paplūdimiai garsėja visoje Europoje (7)

Keisčiausių formų uolos ir paslaptingos grotos, tarp jų įsispraudę paplūdimiai su Atlanto...

Gyvai / Europos jaunių merginų rankinio čempionato finalas: Lietuva - Portugalija

Europos jaunių merginų rankinio čempionato finalas: Lietuva - Portugalija.

Beprasmė tragedija: pasaulio čempionas Rusijoje pateko į mirtinas muštynes (178)

Rusijos sporto bendruomenė sukrėsta: nuo patirtų sunkių galvos traumų Anapilin iškeliavo...

Atsibodo valdžios diskriminacija – renka parašus (12)

Šiemet įsigaliojęs naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas jau kurį laiką neramino...